Pasak nacionalinio parko direktorės Aušros Feser darbų miške nereikia gąsdintis. Iškirsti medžiai bus atsodinti ir tai padės sumažinti gaisrų tikimybę, kraštovaizdį padarys natūralesniu.

„XIX amžiuje Prūsijos karalystė investavo didžiulius pinigus, kad būtų sustabdytos slenkančios kopos. Būdavo pilami apsauginiai kopagūbriai, iš šakų pinami tinklai, sodinama žolė. Pati žolė, savaime aišku, smėlio nebūtų sustabdžiusi, tad iš Vidurio Europos buvo atvežtos kalninės pušelės, tinkančios šiam darbui“, – kalbėjo A. Feser.

Parko direktorė teigė, kad kalnapušės savo darbą jau padarė ir leisti joms toliau augti nacionaliniame parke prilyginio sėdėjimui ant parako statinės.

„Noriu pažymėti, kad mes miško nekertame, o vykdome miško rekonstrukciją. Didesnio nei 8 hektarų ploto vienoje vietoje nekertame, po metų, pailsėjus dirvai atsodiname. 120-150 metų amžiaus kalnapušės jau pasiekė savo biologinę brandą, yra sausos ir dega kaip degtukai“, – pasakojo direktorė.

2006 metais Kuršių nerijoje kilo didžiulis gaisras. Išdegė daugiau nei 200 hektarų kalnapušių, didžiulės ugniagesių ir kariuomenės pajėgos beveik savaitę tramdė stichine nelaime virtusį gaisrą. Gamtai padaryta neįkainojama žala. Pakeitus susenusias pušeles naujais medžiais sumažės tikimybė gaisrams, o ir atsitikus nelaimei jų mastai būtų mažesni.

Visgi, iškirstų medžių vietoje atsodinta bus ne vien paprastosiomis pušimis. Gamtininkai nusiteikę priešiškai kalnapušių, kaip invazinio augalo, atžvilgiu, tačiau parko direkcija rado kompromisą ir išsiderėjo dalyje kirtaviečių atsodinti kalnines pušeles.

Mastai per dideli

Viso projekte numatyta iškirsti 273 hektarus kalnapušių ir jų vietoje atsodinti paprastąsias pušis bei 800 hektarų kalnapušių pakeisti naujomis kalnapušėmis. Visgi, apimtis per didelės ir per dešimtetį tikimasi pasodinti tik 173 hektarus naujų kalnapušių, daugiausia dėl kraštovaizdžio sumetimų bei tuos numatytus 273 hektarus paprastųjų pušų.

„Per du šimtus metų kalninė pušis užsitarnavo vietą nerijoje. Jas paliksime dėl kraštovaizdžio sumetimų. Šios pušelės yra žemesnės, jas sodinsime pagrinde Kuršių marių raguose ir prie įlankų, kad atsiskleistų įlankos ir ragai“, – kalbėjo direktorė.

Rekonstrukcijos metu bus priskaldyta daugybė malkų, bet Kuršių nerijos nacionalinis parkas iš to finansinės naudos ne ką teišspaus.

„Tokie kirtimai mums visada nuostolingi. Kalninė pušis reikalauja daug darbo. Dalį medienos pardavėme kaip popiermalkes, superka biokuro gamintojai. Ačiū Dievui atsirado paklausa jam, o tai neturėtume iš viso kur dėti medienos“, – kalbėjo direktorė.

Istorijos mylėtoją A. Feser žavi didžiuliai ankščiau pradėto projekto mastai.

„Sunku sugalvoti kitą tokią valstybę nei Prūsiją, kuri tuo metu būtų ėmusis panašaus brangumo projekto. Neįsivaizduoju kaip dabar būtų atrodęs gyvenimas nerijoje, jei vokiečiai nebūtų pradėję projekto“, – sakė A. Feser.