Pasak tyrimų bendrovės „Snapshot“ atliktos apklausos, daugiau nei pusė apklaustų gyventojų išvykdami iš namų ilgesniam laikotarpiui niekur specialiai neslepia namuose esančių vertingų daiktų. Šie šiltuoju metų laiku ypač vilioja vagis, kurie tik ir laukia poilsiauti nusprendusių šeimininkų išvykimo. Masalas grobikams - ne tik brangi buitinė technika, juvelyriniai dirbiniai ar brangakmeniai, bet ir, pavyzdžiui, grynieji pinigai. Pasak specialistų, savo turtą apsaugoti norintys žmonės turėtų būti atidūs ir dideles pinigų sumas grynaisiais verčiau laikyti banke, o ne namuose.
Vilniuje – po vagystę kasdien
Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius, vien Vilniaus mieste buvo įvykdytos 258 vagystės iš gyvenamųjų patalpų. Tai – daugiau nei vienas toks nusikaltimas per dieną, nors lyginant su praėjusiais metais, atvejų, kai įsilaužiama į namus, sumažėjo bene penktadaliu. Iš viso visoje Lietuvoje 2011 m. vagysčių įsibrovus į gyvenamąsias patalpas buvo įvykdyta daugiau nei 4,5 tūkst.
Atskirti, kurias iš jų atlikti nusikaltėlius motyvavo vertingi daiktai, kurias – grynieji pinigai, sudėtinga, tačiau Sigitas Šėmis, Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus viršininkas, patvirtino, kad žmonės vis dar laiko pinigus namuose ir dėl nepasitikėjimo bankais. „Galbūt ypač po „Snoro“ bankroto žmonės šiek tiek prisibijo ir pinigus laiko namuose, bet tai vagims - labai palankus metas“, - sakė jis.
Tiesa, pasak Evelinos Pagounis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus viešųjų ryšių poskyrio vedėjos, nurodyti vidutinės sumos, kurios vagysčių namuose metu netenka šeimininkai, negalima, nes tokios statistikos nėra. Be to, tai, kas ir kiek vagiama, priklauso ir nuo pačių vagių – S. Šėmis minėjo, kad tais atvejais, kai nusikaltimus atlieka asocialūs asmenys iš namų gali dingti netgi užuolaidos.
Dažniausia slėptuvė – spinta
S. Šėmis pasakojo, kad saugiai namuose paslėpti grynuosius – sunku, nes vagys paprastai žino, kur ieškoti pinigų. „Galiu pasakyti iš praktikos, kad, kai reguliariai tiriame šiuos nusikaltimus, nusikaltėliai, kurie specializuojasi būtent šiuose nusikaltimuose, neteisėtai įsibrovę į patalpą žino standartines vietas, kur žmonės laiko pinigus arba auksą. – sakė jis. – Tos vietos - spintose po drabužiais, po patalyne, kuo nors apdėtose lentynose“.
Net ir sugalvojus gerą slėptuvę, vagystės išvengti sunku – tam paprastai padeda ilgas laiko tarpas, per kurį vagis gali gerai apžiūrėti namus. „Jeigu nusikaltėlis turi pakankamai laiko ir įsibrauna į jūsų patalpą naktį, jis turi laiko ir gali namus išnaršyti. Kaip dažniausiai ir būna, kai mes atvažiuojame į tokius namus po nusikaltimo, jie būna išversti „nuo – iki“, - sakė jis. Specialistui pritaria ir E. Pagounis: „Dažniausiai turto vagys ir jų grupės turi savotiškus įpročius ir savitą braižą. Iš esmės – namuose nėra saugių vietų laikyti grynuosius, nebent būtų specialiai ir išmaniai įrengtos jiems skirtos slėptuvės, geriausiai – įmontuoti ir paslėpti seifai“.
S. Šėmiu teigimu, dar sunkiau vagystės išvengti tuomet, kai ji yra ne atsitiktinė, o suplanuota nusikaltėlių renkant informaciją apie žmogų – jie žino, kad namuose turi būti grynųjų, tad jų ir ieško. „Vienas iš informacijos rinkimo šaltinių – sandoriai, kai perkama, parduodama, naudojamasi didelėmis pinigų sumomis. Mes pastebime, kad ir piliečiai taip pat elgiasi neatsakingi, pavyzdžiui, pasakoja, kiek turto pardavė ir kokią pinigų sumą gavo. Nusikaltėliai tai sužinoję vis tiek informaciją panaudos: kelias savaites stebės jūsų judėjimą, gyvenimo būdą – kada išvažiuojate, kada atvažiuojate. Jie stebi, daro žvalgybą ir pasirinkę momentą padaro nusikaltimą“, - kalbėjo specialistas.
Pasitaiko ir atvejų, kai vagystę namuose įvykdo ir artimiausi žmonės. „Tokių atvejų, kai pinigus pavagia šeimos nariai pasitaiko, tačiau jie nėra itin dažnai pasitaikantys (tokios statistikos neturime). Daug rečiau būna, kad pinigus pagrobia draugai – keli tokie atsitikimai siejami su atvejais, kai į namus girtauti pakviečiami mažai pažįstami asmenys, kai savo draugus atsiveda nepilnamečiai šeimos nariai ar panašiai“, - sakė E. Pagounis.
Patartina pinigų namuose nelaikyti
Siekiant apsaugoti savo turtą, grynųjų pinigų namuose geriausia nelaikyti. „Pinigus vis tik reikėtų laikyti banke. Jeigu ne sąskaitoje, tai bankai taip pat siūlo tokias paslaugas kaip asmeninio seifo, asmeninės dėžutės nuoma. Jeigu žmonės iš tikrųjų turi santaupų, pavyzdžiui, pardavus nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, pirmasis patarimas šias sumas gavus – nelaikyti jų namuose“, - sakė S. Šėmis. Jo teigimu, geriausia tokiais atvejais atsiskaitinėti ne grynaisiais, o vykdant pinigų pavedimą per banką. „Pinigai įvedami į banko sąskaitą, o atsižvelgiant į poreikius, šiais laikais labai daug bankomatų, paprastas atsiskaitymas kortelėmis“, - kalbėjo specialistas. Jam pritaria ir E. Pagounis: „Specialistai visuomet pataria ženklesnes pinigų sumas laikyti bankuose“.
Tiems, kurie vis tik nori apsisaugoti nuo grynųjų pinigų ar kitų vertingų daiktų vagystės namuose, S. Šėmis pataria investuoti ne tik į langų ir durų apsaugą – kokybiškas spynas ar specialias langų apsaugas, bet ir į draugiškus santykius su kaimynais. „Naudojamės proga žmonėms priminti apie saugią kaimynystę. Mes matome ir darome analizes – tuose rajonuose, kur įkurta saugi kaimynystė, kaimynų santykiai geri ir jie bendrauja, vienam išvykstant, kitas stebi ir praneša apie pašalinius, o policija reaguoja. Tose vietovėse vagysčių ir tokių nusikaltimų užregistruojama tikrai mažiau“, - kalbėjo S. Šėmis.
