Visa ši medkirčių brigadą mėnesį galinti išmaitinti žuvis buvo sunaikinta ir tai tik keli garsiausiai nuskambėję brakonieriavimo atvejai. Kasmet tonos gero maisto išvežama utilizuoti. Paprasčiau – nugula duobėse miškuose.
Pagal galiojančią tvarką, inspektoriai iš brakonierių atimtą žuvį žmonių naudojimui perduoti galėtų tik po nuodugnių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų. Jiems kiekvienu atveju reikėtų papildomų pinigų, o dar didesnių lėšų pareikalautų specialių šaldytuvų įsigijimas.
Vis dėlto, gali būti, kad ilgai tonos maisto veltui nepražus. Aplinkos ministerija siekia, kad konfiskuotas laimikis atitektų tiems, kam labiausiai to reikia – vaikų ir senelių globos namams.
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas įsitikinęs, kad jei žuvis tinkama brakonieriams, ji tinkama ir visiems kitiems.
„Savaime aišku, kad brakonierius tą mėsą suvartotų arba parduotų ir ji vis tiek savo kelią baigtų ant stalo. Nelogiška, kad jiems ta žuvis tinkama, o seneliams ar našlaičiams – nebe. Buvo ne vienas atvejis, kai brakonieriai sulaikomi su daugiau nei šimtu kilogramų žuvies. Labai apmaudu, kad tiek vertingos mėsos pražūva veltui, o ypač didžiulių lašišų“, – kalbėjo viceministras.
Ledas ant ežerų laikosi dar tik kelias savaites, bet Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai pričiupo jau ne vieną neleistinais įrankiais ar būdais žvejojusį asmenį. Absoliuti dauguma brakonierių laimikio – dailios, per vasarą atsipenėjusios lydekos. Jei per baisiausias kaitras sužvejotos žuvies ir nesinorėtų imti namo, tai šiuo metų laiku viskas atrodo gerai.
„Dabar bet kokios ligos sunkiai plistų. Žiemą temperatūra žema, žuvis nešvinksta, bakterijos nesidaugina ir atkrenta daug galimų problemų“, – sakė L. Jonauskas.
Žiemą ar vasarą, nesvarbu, mėsą reikėtų perduoti labai greitai ir ne tik dėl sanitarijos. Jos paprasčiausiai nėra kur laikyti. Aplinkos ministerija tam turi paprastą, bet veiksmingą planą.
„Lietuvos mastu paskelbtume apie tokią galimybę vaikų, senelių namams, labdaros valgykloms. Sistemoje norinčios dalyvauti organizacijos užsiregistruotų ir tada žuvis atitektų arčiausiai esantiems ar tiems, kuriems labiausiai to reikia. Bet kokiu atveju, organizacijos visada galės pačios nuspręsti – vartoti gautą mėsą ar ne“, – pasakojo viceministras.
Jei šis ministerijos planas nebus įgyvendintas, ji sieks kompromiso – žuvį perduoti bent jau gyvūnų globos įstaigoms.
„Sieksime, kad žuvis pasiektų žmones, bet jei nepavyks, tai padėti norėsime bent jau gyvūnams. Yra gausybė prieglaudų, kurioms trūksta pinigų net maistui“, – sakė viceministras.
Būna, kad išskirtiniais atvejais brakonierių laimikis nenueina veltui. Kartais juo pasimėgauti gali Lietuvos zoologijos sodo gyventojai.
Balandį Kauno mariose buvo sulaikyti du brakonieriai, kurių tinkluose buvo uždusę daugiau nei 100 kg įvairios žuvies – tiek, kad teko pavargti visas skaičiuojant. Tą kart 66 karpiai, 12 lydekų, 2 karšiai, kilogramas karosų, šiek tiek plakių ir ešerių nukeliavo į zoologijos sodą.
Brakonieriai tąkart gamtai padarė žalos už 22 000 litų, tačiau bent jau taip dalį jos pavyko atlyginti visuomenei.