aA
Nerimas, kad pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, yra nepamatuotas, sako „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Gediminas Milieška. Anot jo, fondo dalyviui nebūtų naudinga, jei jo pasirinktas fondas investuotų tik vienoje šalyje, kadangi tai – tarsi oro permainos: jei Lietuvoje metai nesėkmingi, liksi ant ledo.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kur galima investuoti 50 Lt?

Šiuo metu „Sodra“ į asmens pensijų sąskaitą perveda 2,5 proc. įmoką, apskaičiuojamą nuo atlyginimo, gaunamo į rankas. Taigi, jei žmogus gauna vidutinį darbo užmokestį, tai įmoka yra apie 50 litų. Žmonėms natūraliai kyla klausimas, kur galima investuoti tokią nedidelę sumą. Pensijų fondai investuoja ne pavienių asmenų, o visų dalyvių lėšas, o tai yra gana didelės sumos. Be to, pensijų fondų turtas į akcijas dažniausiai yra investuojamas ne tiesiogiai, o perkant kitus akcijų fondus. Šie fondai savo turtą gali investuoti į 50-ies ir daugiau įvairių įmonių akcijų visame pasaulyje.

Kadangi pensijų fondų turtas yra investuojamas į kelias dešimtis tokių investicinių fondų, tai dažniausiai pensijų fondų turtas yra išskaidytas į daugiau negu tūkstantį įmonių akcijų ir kelių dešimčių valstybių obligacijas. Taip yra išskaidoma ir sumažinama rizika.

Lietuvos pensijų fondus valdančios bendrovės investuoja į JAV, Europos, Azijos, Lotynų Amerikos, Rytų Europos ir kitas akcijų rinkas. Tarp įmonių, į kurias investuoja akcijų fondai, yra tokios technologijų milžinės kaip „Google“, „Apple“, „Samsung“, BMW ir pan. Investuojant į obligacijas, daugiausia investuojama į Lietuvos, Vakarų ir Rytų Europos šalis, tačiau tuo neapsiribojama – taip pat investuojama ir į Azijos, Lotynų Amerikos šalių obligacijas.

Kodėl svarbu išskaidyti riziką investuojant visame pasaulyje?

Investicijų vienoje šalyje riziką būtų galima vaizdžiai palyginti su dabartinėmis oro permainomis: pavasario pradžia Lietuvoje ir kitose Šiaurės pusrutulio šalyse buvo ypač šalta, tačiau Australija tuo pačiu metu kepė nuo netikėtai karšto oro.

Pažiūrėkime į statistiką – investuotojų į dviejų valstybių akcijas prieaugiai gali skirtis net 10 ar 20 metų laikotarpiu. Štai dviejų išsivysčiusių valstybių – Vokietijos ir JAV – akcijų indeksų grąža eurais per paskutinius dešimt metų (2003 – 2012 metais) skyrėsi net daugiau kaip 100 proc. (JAV doleris pigo tik 40 proc.). Žinoma, galima paklausti, o kam tada apskritai reikėjo per paskutinius dešimt metų investuoti į JAV? Užteko investuoti tik į Vokietiją. Tačiau jei egzistuotų toks stebuklingas krištolo rutulys, kuris parodytų tokią tolimą ateitį, žinoma, būtų pasirinkta Vokietija. Deja, tokių priemonių nėra, todėl verta investuoti į įvairias valstybes. Viso pasaulio akcijų rinkų grąža per ilgą laiką yra stabilesnė negu atskirų valstybių.

Vietinės rinkos dydis irgi yra svarbus veiksnys. Dabar pensijų fonduose sukaupta jau 5 mlrd. litų. Dėl kapitalo rinkos dydžio tiesiog būtų neįmanoma investuoti visų pinigų vietinėje rinkoje nesukėlus kainų burbulų. O kai pensijų fondai išaugs iki tokio dydžio kaip Olandijoje, kur pensijų dalyvių lėšos jau viršija Olandijos bendrąjį vidaus produktą, investavimas vienoje rinkoje taps dar sudėtingesnis. Tačiau dalį lėšų investuoti vietinėje rinkoje yra naudinga, nes taip pensijų dalyvių lėšų vertės pokytis labiau atitinka infliacijos vystymąsi šalyje. Dažnai pasirenkama vietine rinka laikyti visą Rytų Europos regioną. Todėl pensijų fondai Lietuvoje didesnę lėšų dalį, palyginus su panašiais fondais Europoje, investuoja į šį regioną. Žinoma, dėl saugumo pensijų dalyvių lėšos investuojamos ir JAV, ir Europoje, ir Azijoje, ir Lotynų Amerikoje, ir išskaidomos ne tik pagal įvairius regionus, bet ir pagal įvairias turto klases (akcijų, žaliavų, obligacijų).

Laikas iki pensinio amžiaus taip pat svarbus. Jeigu iki pensijos liko 30 ir daugiau metų, o pasirinkto fondo investicijos būtų laikomos viename regione, fondo vieneto vertės svyravimai būtų gerokai didesni. Dėl to didėtų tikimybė, kad tada, kai reikėtų pereiti į konservatyvų fondą (likus apie 7 metams iki pensijos), akcijos būtų parduodamos netinkamu metu, tad sumažėtų tikėtinos pensijos dydis. Pamąstykime, ar verta rizikuoti pensijai kaupiamomis lėšomis tiek, kad nežinotume, ar po 30 ar daugiau metų mūsų vidutinio gaunamo metinio prieaugio nebus visiškai, ar jis bus dviženklis. Būtent todėl pensijų dalyvių lėšos investuojamos po visą pasaulį. Taip pensijos dydį bus lengviau prognozuoti, padidės tikimybė, kad pensija patenkins senatvės poreikius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (588)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Neįgali moteris šaukiasi pagalbos: eglutei 150 tūkst. eurų randa, o neįgalus žmogus neįdomus (16)

„Man ranka nekyla „palaikinti“ šiemetinės Panevėžio kalėdinės eglės. Jos puošybai...

Po Naujųjų laukiama chaoso: ne visi supranta mokestinius pasikeitimus, kamuojasi net buhalteriai (6)

Buhalteriai iki šiol nesupranta visų nuo Naujųjų įsigaliosiančių mokestinių pakeitimų,...

Peršalus neskubėkite gerti vaistų: įvardijo 5 žoleles, galinčias efektyviai pagydyti receptai (14)

Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus – perštinčią gerklę, kimimą, nemalonų kosulį...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnių (150)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (251)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (32)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Dermatologė Jurgita Stoškienė: jei egzistuotų jaunystės eliksyras, jį sudarytų keturi dalykai (6)

Kas nenorėtų išlikti amžinai jaunas? Toks troškimas žmoniją, ypač moteriškąją jos pusę,...

Vilniuje – kalėdinis bėgimas: perspėja apie eismo pokyčius

Vilniuje vyks tradicinis kalėdinis bėgimas. Daugiau nei 3 tūkst. dalyvių, persirengę šventiniais...

Šalies rekordą pagerinusi Lietuvos rinktinė plauks pasaulio čempionato finale (27)

Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame (25 m) baseine vyrų kombinuotos...