aA
Beliko tik vienas šių metų „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos koncertas. Įvyko trys, iš kurių tas trečiasis pats silpniausias. Ir tai labiausiai liūdina, nes vargu ar ketvirtasis, paskutinis, atrankos koncertas ką nors beatneš. Juk žaidėjai tikriausiai bus tie patys, panašių galimybių.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Vienoje pusėje – jaunos, tačiau simpatiškos gitarinio roko bei elektroninio „dizaino“ muzikos grupės grupelės ir ypatingai dailių ilgakojų panelių dainininkių (yra ir gimnazisčių!) būrys, o kitoje – ypatingai margaspalvės sudėties žiuri (tai patetiškai reikli, tai komiška-bulvarinė, tai labai nuolaidi ir mielaširdinga) ir Seimo nariai, specialiai kviesti papasakoti… apie saulėtąjį Baku, kur vyks tikroji „Eurovizija“.

Ateina naujieji

Nacionalinės televizijos laidoje išgirsti „The Independent“, „Multiks“, „Sweetsalt“ (į finalinį atrankos koncertą nepateko) ir ypač „Alive Way“, Beissoul, sakyčiau, neeilinis įvykis. Auga nauja darbščių ir kūrybingų muzikantų karta, pamažu apčiuopianti savo skambesį, savo grojimo ir dainavimo manierą.

Kažkada kompozitorius Teisutis Makačinas yra pasakęs: „Estrada – jaunųjų menas“. Ir tai yra tiesa, nes be naujausių žinių ir drąsių kūrybinių ieškojimų, be maištingos jaunos dvasios, skatinančios veikti, nieko nepadarysi.

Kazimieras Šiaulys
Kazimieras Šiaulys
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dauguma sovietmečiu buvusių garsių ir maištingų lietuviškojo roko muzikantų jau seniai tapo lojalūs tiems patiems reiškiniams, prieš kuriuos patys kažkada kovojo. Jie prisitaikė prie naujųjų laikų gyvenimo ir verslo sąlygų, tapo bulvarinių ir popsinių televizijos laidų rengėjais, vaidintojais ar šiaip jų patarnautojais. Tikėtis, kad buvusios garsios roko grupės prisikels iš pelenų nebereikėtų.

Todėl dabar kas bebūtų, rokas ar popmuzika, imame gaudyti kiekvieną pasigirdusį šviežesnį garsą, kiekvieną naujesnį motyvą ar harmonijos slinktį. O Beissoul ( Artūro Žabo) tembras daugeliui tapo kone sensacija. Baltasis su juodaodžio siela! Atradimas! Bet jis mūsuose toks jau ne pirmas. Džiazo trimitininkas Vytautas Grubliauskas (Kongas) taip pat patampa „juodaodžiu“ vokalistu, kai dainuoja Louis Armstrongo repertuaro dainas „Hello, Dolly“ arba „What a Wonderful World“.

Nemanau, kad Artūras Žabas ir namuose, buityje kalba tokiu tembru, kokį išgirdome dainuojant. Spėju, kad „juodaodžio sielos“ tembrą pirmą kartą jis surado ir panaudojo vaidindamas kokį nors muzikinį etiudą arba spektaklio ištrauką mokomajame teatre. XIX a. amerikiečių menestrelių teatro baltieji atlikėjai ne tik mėgdžiojo juodaodžių dainininkų balso tembrus, growling voice, bet ir juoda spalva grimuodavo veidą, raudonai dažydavo lūpas.

Antra vertus, Beissoul tembras labai giminingas anglų grupės „Fine Young Cannibals“ vokalisto Rolando Gifto balso tembrui ( dainos „Suspiciuos Minds“, „Good Thing“ ir kt.). „YouTube“ svetainėje tuo galite įsitikinti.

Mums šiuo atveju svarbiausia ne svarstyti, kurios kilmės balso tembras (jį galima keisti spaudžiant gerklas), o pati daina, jos turinys ir forma. Ar apskritai suvokiame dainos kaip muzikinio žanro paskirtį? Juk galima prikurti įvairiausių eksperimentinių gabalų su paukščių, robotų ir kosmoso kalba, ten gali būti atskirų įdomių spalvų ir įtaigų, tačiau dainos su žmogaus balsu juose neaptiksime.

Ar aš ją girdėjau, ar negirdėjau

Albert Camus, prancūzų kultūros atstovas, savo ese „Maištas ir menas“ rašė: „Pasaulis niekada nenutyla; netgi tylėdamas, jis nuolatos kartoja tas pačias natas pagal virpesius, kurių mūsų ausis nepagauna. Tačiau garsai, kuriuos mes girdime, retai sudaro akordą ir niekada nesukuria melodijos. (…) melodija suteikia formą garsams, kurie jos neturi, kur galiausiai ypatingas natų išdėstymas gamtos netvarkoje išryškina tam tikrą vienovę, reikalingą protui ir širdžiai.“

Šioje apžvalgoje mano paminėti atlikėjai ir jų atliekamų dainų autoriai, sakyčiau, sėkmingai yra atėję dar tik į pirmąjį dainos kūrybos etapą. Toliau turėtų ateiti stipresnės savosios meninės kalbos ir stilizacijos (stilius – tai žmogus) etapas, kai jau tvirtai, sau ir kitiems nemeluodamas, gali atsakyti, kodėl aš kuriu dainą, ką aš ja noriu pasakyti žmonėms, kokiomis priemonėmis atskleisiu dainos meninius vaizdus.

Ką tik nepadaro iš kalbėtojo bulvarinis noras įsiteikti ir būti „maloniu“. Žinoma dainų tekstų autorė lietuviškosios „Eurovizijos“ atlikėjams ir visai auditorijai ištaria: „Ne tiek tekstai svarbūs, o talentas, individualybė“. Pamirščiau ir neakcentuočiau šio galbūt netyčia išsprūdusio pasakymo, jei jis nebūtų susijęs su realia dabartine lietuviškosios dainos kūrybos praktika.

Iš tikrųjų dainų tekstai nacionalinėje atrankoje tampa nebesvarbūs, nes jie dažniausiai parašyti tik anglų kalba. Dar neteko girdėti, kad mūsų poetai, dainų tekstų kūrėjai, rašytų dainas angliškai. Tad rašo kas netingi ir bet kaip. Dainos tampa dirbtiniais dariniais, be komunikacijos, be giluminio ryšio su klausytojais. Atlikėjos, nesaistomos jokių dainos idėjų ir žodžių prasmės, turi laiko koketiškai demonstruoti burleskinius aprėdus, sexy pozas, o jei (nutraukus sijoną!) kiek ir pajuda, tai tarsi surištomis kojytėmis.

Išvados

Sportininkai prieš atsakingas rungtynes peržiūri, analizuoja, aptarinėja priešininkų kovų vaizdo įrašus ir daro išvadas. Susidaro įspūdis, kad „Eurovizijos“ lietuviškieji pretendentai savęs nevargina, „Eurovizijos“ dainų konkursų įrašų nepasižiūri ir nenagrinėja. Todėl nedaro ir jokių išvadų.

Į nacionalinės atrankos koncertus derėtų kviesti ne apie Baku pasakojančius Seimo narius, o kultūros ir finansų ministrus. Gal tuose koncertuose jiems kas nors patiks, gal paveiks jausmus, gal kils kokia nors mintis, kuri padės įveikti šaltą valstybės požiūrį į dar vieną galimybę atverti langą ir ištarti pasauliui, kad mes esame.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (55)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (26)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1353)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Orai: ruoškitės, kasdien bus vis šilčiau (5)

Šiandien ir artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems anticiklonas.

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (769)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (24)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (90)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (12)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...

Danų milijardierius Šri Lankoje neteko trijų iš keturių savo vaikų (192)

Danų milijardierius verslininkas, kuris yra pagrindinis internetinio mados verslo milžino ASOS...

Rimvydas Valatka. Blogas Gaidys, labai blogas (354)

Kokia didžiausia tragedija įvyko Didžiąją savaitę? Ne, tai ne Notre-Dame de Paris gaisras,...