Pataria profesorius Richardas N. Fogorosas, JAV.
Šio straipsnio tikslas – padėti jums suprasti krūtinės skausmą: kaip jis jaučiamas, kokios gali būti jo priežastys, kaip jį įvertinti ir kada dėl jo verta skubiai kreiptis į medikus.
Kas yra krūtinės skausmas?
„Krūtinės skausmo“ terminas yra netikslus. Dažniausiai jis panaudojamas nusakant bet kokį skausmą, spaudimo, gniaužimo, nutirpimo ar kito nepatogumo krūtinės srityje, kakle ar pilvo viršuje jausmą, jis neretai siejamas su žandikaulio, galvos ar rankų skausmu. Jis gali trukti nuo sekundės dalies iki kelių dienų ar netgi savaičių, gali buti juntamas dažnai ar retai, gali pasireikšti prognozuojamai ar neprognozuojamai. Taigi esant tokioms plačioms apibrėžimo riboms, nesunku suprasti, dėl ko vien žodžiai „krūtinės skausmas“ medikams nedaug ką tepasako.
Svarbu suvokti, jog krūtinės skausmas yra ne diagnozė, o tik simptomas. Krūtinės skausmai gali būti juntami segant kokia nors katastrofiškai pavojinga liga, bet gali kilti ir dėl banalių problemėlių, todėl juntant širdies skausmą labai svarbu yra sugebėti kuo greičiau nuspręsti, ar tas skausmas yra nelabai reikšmingas, ar jo reikšmė yra galimai didžiulė.
Kokios sveikatos problemos gali sukelti krūtinės skausmą?
Krūtinės skausmas yra ne diagnozė, o simptomas. Jį gali sukelti įvairiausios sveikatos problemos, o prieš imantis atitinkamo krūtinės skausmo gydymo, būtina nustatyti kas jį sukelia. Žemiau pateikiamas dažnesnių krūtinės priežasčių sąrašas, stengiantis išlaikyti dažnumo eiliškumą.
• krūtinės angina dėl vainikinių arterijų ligos
• infarktas
• rėmuo
• gerybinis krūtinės sienos skausmas
• nerimo ar panikos sutrikimai
• astma, plaučių uždegimas, pleuritas, bronchitas
• mitralinio vožtuvo prolapsas
• perikarditas
• neseniai patirta krūtinės trauma
• skrandžio opa
• krūtinės angina dėl vainikinės arterijos spazmo
• krūtinės angina dėl širdies X sindromo
• aortos disekacija
Jauniems, sveikiems žmonėms, besiskundžiantiems skausmu krūtinės širdyje, dažniausia nustatomas „gerybinis krūtinės sienos skausmas“. Tai yra diagnozė, kurios medikai nelabai supranta, todėl jos nelabai supranta ir pacientai. Ši būklė yra visiškai nekenksminga, todėl pacientų suvokimo apie tokį skausmą stoka neretai tampa mėnesių ar metų nereikalingo nerimavimo priežastimi.
Kaip reikėtų įvertinti krūtinės skausmus?
Jei krūtinės skausmo priepuolis yra ūmus. Atvykus į ligoninės priimamąjį skyrių, besiskundžiant krūtinės skausmu, medikai paprastai problemos priežastį atranda ganėtinai greitai, atlikdami šiuos veiksmus: 1) įvertindami paciento ligos istoriją; 2) atlikdami fizinę apžiūrą; 3) užrašydami EKG ir atlikdami širdies fermentų tyrimą. Jei vis dar lieka abejonių dėl diagnozės, priklausomai nuo galimų likusių variantų, bus atliekami papildomi tyrimai.
Pirmas medikų tikslas yra nustatyti, ar būklė nėra pavojinga gyvybei – daugiausiai dėmesio skiriant galimam infarktui (aortos disekacija – aortos sienelės atsidalijimas – yra kita mirtinai grėsminga būklė, tačiau ji yra kur kas retesnė). Skubus infarkto nustatymas yra itin svarbus dėl to, kad nedelsiant ėmusis veiksmų, galima žymiai sumažinti širdies pažeidimo zoną ir pagerinti paciento išgyvenamumo tikimybę. Beveik taip pat svarbu yra diagnozuoti nestabilią krūtinės anginą, nes greitas ir agresyvus šios būklės gydymas taip pat pagerina paciento išgyvenamumo tikimybę.
Atmetus mirtinai grėsmingas būkles, dauguma greitosios pagalbos medikų pateikia numanomą diagnozę (pvz., Tikriausiai jums krūtinę skauda dėl ...) ir tolesniems tyrimams bei gydymui nukreipia į jūsų šeimos gydytoją.
Jei krūtinės skausmas yra daugiau lėtinio, pasikartojančio ar neūmaus pobūdžio. Šiuo atveju pagrindinis įtariamasis yra krūtinės angina dėl vainikinių arterijų ligos, neretai norint atmesti tokią diagnozę atliekamas tyrimas su taliu, kartais reikalinga ir širdies kateterizacija. Krūtinės anginos diagnozės tikslas yra ne sumažinti krūtinės skausmus, o ilgalaikė krūtinės anginos kontrolė.
Krūtinės anginą sukelianti vainikinių arterijų liga yra progresuojantis patologinis procesas, kuris bėgant laikui vis sunkėja ir – be atitinkamo gydymo – neretai tampa infarkto, negalios bei mirties priežastimi. Diagnozuoti ligą yra gyvybiškai svarbu ne tik dėl to, kad gydant palengvinamas krūtinės skausmas, bet ir nuslopinamas ar apskritai sustabdomas skausmą sukeliančios širdies vainikinių arterijų ligos progresavimas.
Jei krūtinės skausmo priežastis nėra „standartinė“ vainikinių arterijų liga, norint skirti tinkamą gydymą, diagnozę taip pat reikia nustatyti. Priklausomai nuo to, kokius sutrikimus gali įtarti gydytojas, jus gali nukreipti atlikti rentgenogramą, virškinimo trakto endoskopiją ar plaučių funkcinį testą.
Kada krūtinės skausmas yra rimta priežastis susirūpinti?
Kaip jau turėjote suprasti, „krūtinės skausmo“ terminas aprėpia gausybę skirtingų simptomų ir gali būti siejamas su įvairiais sveikatos sutrikimais. Kai kurie sutrikimai yra ganėtinai nekalti ir nesvarbūs, tačiau esama ir tokių, kurie yra pavojingi bei kelia grėsmę žmogaus gyvybei. Taigi, jei jaučiate skausmą krūtinėje, kaip žinoti kada dėl jo skambinti pavojaus varpais ir kviestis greitąją pagalbą?
Šiuo atveju griežtų ir paprastų taisyklių nėra. Kartais net ir, atrodytų, nesvarbūs krūtinės skausmo simptomai gali būti siejami su vainikinių arterijų liga (tą įrodo faktas, jog 30 proc. infarktų pranašas yra tokie iš pažiūros nesvarbūs simptomai, kad, pacientas jų tiesiog nepastebi). Ir savo šeimos gydytojui visuomet reikėtų pasakyti apie bet kokius jaučiamus krūtinės skausmus. Tačiau esama tam tikrų bendrų gairių, kurios yra naudingos, sprendžiant, ar reikalinga kreiptis dėl skubios medikų pagalbos.
Tikėtina, kad krūtinės skausmas yra ganėtinai rimto širdies veiklos sutrikimo požymis – todėl jam turėtų būti skiriamas atitinkamas dėmesys – jeigu yra teisingas bent vienas iš šių teiginių:
• Jums yra 40 arba daugiau metų ir jums būdingas bent vienas vainikinių arterijų ligos rizikos veiksnys (šeimos istorija, rūkymas, nutukimas, sėslus gyvenimo būdas, padidėjęs cholesterolio lygis, diabetas).
• Esate bet kokio amžiaus ir jūsų šeimos istorijoje dažnai pasitaiko ankstyvi širdies ligų atvejai.
• Skausmą galima apibūdinti kaip ankštumo, spaudimo, sunkumo ar gniuždymo jausmą.
• Skausmą lydi silpnumas, pykinimas, dusulys, prakaitavimas, galvos svaigimas ar nuoalpiai.
• Skausmas sklinda į petį, ranką ar žandikaulį.
• Skausmas yra stipresnis nei bet kada anksčiau.
• Skausmą lydi nevaldomas jausmas, kad kažkas yra labai blogai (medikai tai neretai vadina „artėjančios mirties jausmu“).
• Skausmas per 15 ar 20 minučių nuolat stiprėja.
• Skausmas yra naujas – anksčiau nieko panašaus nejautėte.
Kita vertus, santykinai mažai tikėtina, kad skausmas yra rimtos širdies ligos požymis, jei teisingas kuris nors iš šių teiginių:
• Skausmas pasikeičia kuomet pakeičiama kūno padėtis.
• Skausmas trunka akimirksnį ar yra trumpas pasikartojantis.
• Praeityje esate patyrę panašių skausmų ir medikai atmetė širdies veiklos sutrikimo tikimybę.
