aA
Loftuose įsikūrę žmonės džiaugiasi priėmę šį sprendimą, gyvenimas čia sukasi visai kitokius ritmu nei įprastuose butuose ar namuose. Ekspertai taip pat pripažįsta, kad privalumų netrūksta, pavyzdžiui, nedidelė loftų kaina, vis dėlto jie įspėja ir dėl egzistuojančių grėsmių.
© L.Garbačausko nuotr.

Architektas ir įmonės „Inblum“ vadovas Dmitrijus Kudinas spėja, kad yra vienas iš pirmųjų žmonių Lietuvoje, kuris nusprendė įsikurti senoje gamykloje, tą jis padarė prieš maždaug 13 metų.

„Pats pasirinkau gyventi lofte dėlto, nes tais laikais tai buvo pakankamai pigus sprendimas, buvo galima gauti būstą sau praktiškai be paskolos. Aš su grupe žmonių pirkome ganėtinai apleistas patalpas ir kartu darėme projektą, viską įrenginėjome“, – pasakoja architektas.

Už nedidelę kainą D. Kudinui pavyko įsikurti beveik pačiame Vilniaus centre, Ševčenkos gatvėje. D. Kudinas su bendraminčiais užėmė 1934 m. metais įkurtos „Elektrit“ gamyklos patalpas.

1936 m. „Elektrit“ gamykla
1936 m. „Elektrit“ gamykla
© Asmeninio albumo nuotr.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal valdymas“ analitikas Robertas Žulpa pažymi, kad gamyklų, kurias galima konvertuoti į loftus, Vilniuje dar yra, tačiau miesto centre jų rasti jau būtų sudėtinga.

D. Kudinas tikina niekada nesigailėjęs sprendimo įsikelti į loftą ir vardino ne vieną pliusą: didžiulė nestandartinė erdvė, daugiau nei 4 metrų aukščio lubos, sąlyginai nedidelės šildymo sąskaitos ir smagūs kaimynai.

Loftai – privalumas nestandartinio mąstymo žmonėms arba tiems, kurie nenori eiti kartu su minia, o nori savo išskirtinumo. Dar reiktų paminėti, kad mes pirkome patalpas kartu su bendraminčių grupe, visi tapome kaimynais ir bendruomenės dvasia tapo labai svarbi.

Paprastai publika loftuose visada susirenka įdomi ir bendruomenė yra stipresnė nei paprastame daugiabutyje“, – įsitikinęs D. Kudinas.

Loftų bendruomenę kaip didelį pliusą paminėjo ir Vilniaus architektūros studijos vadovas Algimantas Pliučas. Tiesa, jis pasakojo, kad lietuviški loftai yra šiek tiek nutolę nuo tradicinių, XX a. pradžioje Vakaruose menininkų sukurtų projektų. Visų pirma, lietuviški loftai tampa gerokai mažesni, kartais jie siekia ir 20 kv. m., o Vakaruose patalpos visada buvo milžiniškos.

„Teko lankytis pas kolegas architektus Vokietijoje, mažuose miesteliuose, lofto dydis ten visai kitas. Ten į loftą būdavo įvažiuojama motociklu, kartais jis turėjo pramoninį kraną, kur galima su pultu pro langą kažką išvežti, pakrauti. Tuose būstuose būdavo pramonės likučių “, – sako A. Pliučas.

Buvusios gamyklos teritorijoje modernūs butai stovi ant stipriai užteršto grunto
Buvusios gamyklos teritorijoje modernūs butai stovi ant stipriai užteršto grunto
© DELFI / Audrius Solominas

Pašnekovas aiškina, kad taip yra todėl, nes Vakarų šalys turi gerokai gilesnes pramonės tradicijas ir senesnes gamyklas, kurių architektūra – išskirtinė ir įdomi. Tuo tarpu Lietuva pramoniniu paveldu pasigirti negali.

„Lietuva buvo žemės ūkio kraštas. Dabar pastatai, kurie verčiami į loftus – sovietinių laikų gamyklos, kurios neturi išskirtinumo. Todėl Lietuva neturi to pramoninio paveldo, tų pastatų, kurie sukurtų papildomą vertę, intrigą interjeruose“, – sako A. Pliučas.

Tiesa, išradingi lietuviai sugeba sukurti unikalias patalpas ir turėdami labai mažai erdvės, pavyzdžiui, interjero dizaino studijos „Daiktų viešbutis“ dizaineriai Nauris Kalinauskas ir Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė sugebėjo sukurti gyvenamą loftą turėdami vos 12 kv. m.

D. Kudinas pažymi, kad loftai – ideali vieta gyventi jaunatviškiems ir kūrybingiems žmonėms. Tiesa, jis priduria, kad su mažais vaikais čia vargu ar būtų patogu, nes tokiu atveju vis tiek norisi privatumo, kurio atviroje lofto erdvėje nerasi.

„Tačiau daug draugų gyvena su vaikais ir tikrai negali skųstis gyvenimu lofte. Tik loftas pritaikytas šeimai su vaikais reikalauja kitokių interjero sprendimų“, – sako architektas.

Ragina pirkti atsargiai

R. Žulpa atskleidžia, kad vienas iš didžiausių loftų privalumų – mažesnė kaina lyginant su naujos statybos butais.

„Pavyzdžiui, Žvėryno rajone esantys loftai yra maždaug 20 proc. pigesni nei ten pat esantys nauji butai. Naujamiestyje taip pat kaina skiriasi panašiai. Loftai išties yra pigesni“, – sako R. Žulpa.

Krizės atnešta mada: kainuoja pigiau nei naujos „dėžutės“, o susikurti galima svajonių namus
© Leonas Garbačauskas

D. Kudinas svarsto, kad loftų buma Lietuvoje paskatino atėjusi krizė, kuri paskatino ieškoti nestandartinių sprendimų.

„Vystytojai pradėjo domėtis loftų mada, ją pagavo, supirko visus senus sandėlius, įvairiausiais būdais pritaikė gyvenamajai paskirčiai ir tų loftų atsirado ganėtinai daug“, – sako D. Kudinas

Be to, R. Žulpos teigimu, loftai turi ir nemažą paklausą, nors praėjusiais metais jie sudarė 1 proc. pardavimų, tačiau yra išperkami gana greitai.

„Nelabai buvo pasiūlos, tiesiog tiek nėra projektų, kad jie sudarytų ženklesnę dalį pardavimuose. Tačiau jei žiūrint į tai, kaip loftai išsiparduoda, jų likvidumas ganėtinai geras. Žmonės juos mėgsta. O jei tai yra tikrieji loftai ir galima juose įsirengti antresolę, tai, tarkim, perkant 50 kv. m. loftą ir įsirengiant dar 25 kv. m. antresolę, kaina už kv. m. sumažėja trečdaliu“, – sako analitikas.

Vis dėlto A. Pliučas renkantis loftus ragina pasidomėti, kokia konkreti veikla tose patalpose buvo vykdoma anksčiau.

„Reikia atsižvelgti į taršos dalykus, kokia veikla buvo vykdoma tuose pastatuose, ar tinkamai išvalyti tie pastatai, ar ji gera gyventi. Aišku, tiek statybų inspekcija, tiek patys vystytojai stengiasi tuos dalykus sužiūrėti, nes jei konkurentai sužinotų, jie iškart parašytų keletą straipsnių ir projektas žlugtų.

Krizės atnešta mada: kainuoja pigiau nei naujos „dėžutės“, o susikurti galima svajonių namus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Bet kai renkiesi projektą, turi įsivertinti kokia veikla buvo, ar kažkokių tepaluotų detalių gamyba, ar buvo kokia siuvykla, kur, blogiausiu atveju, bus likusių kokių adatų. Veiklos pobūdis vis tiek svarbus, bent aš tuo pasidomėčiau“, – sako A. Pliučas.

Dar viena rimta loftų problema – dažnai labai sudėtinga, o kartais ir išvis neįmanoma pakeisti jų paskirties į gyvenamąją. Ankščiau tai sudarė kiek daugiau problemų, nes žmonės įsigiję loftą negalėjo ten prisiregistruoti, tačiau dabar Vilniaus miesto savivaldybė jau sudarė tam sąlygas.

Vis dėlto advokatų kontoros „Cobalt“ NT ir infrastruktūros teisininkas Simas Paukštys sako, kad jei nusipirksite loftą, kuris negalės būti keičiamas į gyvenamosios paskirties, bus ir kitų problemų.

Krizės atnešta mada: kainuoja pigiau nei naujos „dėžutės“, o susikurti galima svajonių namus
© Leonas Garbačauskas

„Viskas priklauso nuo teritorijų planavimo ir nebūtinai loftai yra toje teritorijoje, kurioje leidžiama gyvenamoji statyba. Be to, gyvenamajai statybai keliami papildomi reikalavimai dėl stovėjimo vietų, vaikų žaidimų aikštelių, aukštesni higienos reikalavimai, šalia negali būti pramoninių pastatų. Loftuose to gali ir nebūti“, – aiškina S. Paukštys.

Advokato teigimu, ten, kur negalima gyvenamoji statyba, dažnai 49 proc. loftų įforminami kaip butai, o 51 proc. – kaip kūrybinės dirbtuvės arba komercinės patalpos. Įstatymai numato tokią galimybę, formaliai visa gamykla ir toliau lieka negyvenamosios paskirties pastatas. S. Paukštys atkreipia dėmesį, kad nusipirkę būstą tokiame pastate, žmonės turės mokėti NT mokestį.

Krizės atnešta mada: kainuoja pigiau nei naujos „dėžutės“, o susikurti galima svajonių namus
© Asmeninio albumo nuotr

Be to, šia įstatymo landa pradėjo piktnaudžiauti daugiabučių vystytojai, Vilniuje iškilo ne vienas daugiabučių projektas, kuris registruotas kaip administracinis pastatas, bet 49 proc. patalpų užregistruoti kaip gyvenamosios paskirties ir ten yra pardavinėjami butai. Vilniaus savivaldybė jau paskelbė kovą prieš tokius projektus ir praėjusiais metais įpareigojo nugriauti vieną naują pastatą Karoliniškėse, kuris formaliai yra viešbutis, o realybėje – daugiabutis.

S. Paukštys perspėja, kad savivaldybės kova gali paliesti ir loftų savininkus: „Viešoje erdvėje žinutė pakankamai aiški, tų vadinamųjų svečių namų nebeliks, jei pastatas daromas gyvenamajai paskirčiai, ten ir būtų gyvenamoji paskirtis, panašiai gali būti ir su loftais. Kad būtų sustabdytas koks nors loftų projektas, aš dar negirdėjau, bet grėsmė yra“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (20)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

Didžioji Lietuvos nelaimė: ar demografinę duobę padės užpilti statybininkai iš Ukrainos? (252)

Lietuvoje nebeliko ir 2,8 mln. gyventojų – liūdnai skelbia statistikos duomenys. Kiti...

Užkalnis. Kaip apsupti save protingais žmonėmis (99)

Kodėl reikėtų taip elgtis? Su kvailiais artimoje aplinkoje juk lengviau? Jie mažiau kritiški,...

Guogos pastaba „Žalgiriui“: pirmoje vietoje turi būti rinktinė (53)

Vilniaus „Ryto“ klubo oficialiai svetainei interviu davęs klubo prezidentas Antanas Guoga...

Namas – tarsi įgyvendinta svajonė: užburiantys pakrantės vaizdai leidžia jaustis kaip amžinose atostogose (1)

Yra labai nedaug vietovių, kurios turi didelei aglomeracijai būdingą tankumo, aukštos kokybės...

Vaikas serga: kas geriau – imti nedarbingumo pažymėjimą ar dirbti namie? (7)

Beveik pusė šalies darbuotojų, kurie turi vaikų ar artimųjų priežiūros pareigų, prireikus...

Klastinga priklausomybė gali pasiglemžti net ir stipriausius: kad tai paveldima, žino ne visi (29)

Moksliškai įrodyta, kad priklausomybė alkoholiui gali būti perduodama genetiškai. Visgi,...

Naglis Šulija pažvelgė į planetų išsidėstymą: krizė gali būti ne už kalnų (21)

Finansų krizė jau ne už kalnų, tačiau dar turime laiko jai pasiruošti, sako astrologas Naglis...

Pranckietis: man ir buvo, ir yra gėda (428)

Geriems įstatymams priimti arba geram keliui išlyginti reikalingas buldozeris, paklaustas, kaip...