aA
Prieš pusmetį savo 80-ąjį gimtadienį atšventęs aktyvus Sąjūdžio veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras Nikolajus Medvedevas pripažįsta, kad anuomet padarė nemažai klaidų. Tačiau nors gailisi dėl jų, kartu džiaugiasi tuo, kokią Lietuvą pavyko sukurti.
Nikolajus Medvedevas
© A.Solomino nuotr.

N. Medvedevas teigiamai vertina dabartinę valstybinių švenčių šventimo kultūrą, ryžtingą jaunimą ir atvirai atskleidžia savo svajonę, tapusią jam laisvės ir valstybės apibrėžimu: „Noriu, kad vaikai juoktųsi, o moterys šypsotųsi.“

- Esate Kovo 11-osios signataras. Anuomet būtent Jūs prisidėjote prie to, kad Lietuva taptų nepriklausoma. Ką Jums reiškia Kovo 11-oji?

- Tai yra diena per kurią Lietuva parodė visam pasauliui, kaip reikia siekti nepriklausomybės ir laisvės. Tai yra antras įvykis pasaulyje. Pirmasis – M. Gandžio Indija. Po to tokių įvykių pasaulyje daugiau nebuvo. Aš šneku apie tai, kas vedė lietuvius į nepriklausomybę – laisvės siekis, jokios neapykantos, jokio karo. Kai į valstybės pamatus padedamas toks siekis, valstybė, kas bebūtų, išsilaiko. Esu prieš bet kokias revoliucijas, esu už evoliuciją. Tą dieną Lietuva evoliucionavo į nepriklausomybę, į laisvę.

Gaila, kad paskui buvo padarytos, ne iš pikto, kelios klaidos – privatizacija, neapgalvota restitucija, politikai per mažai bendravo su žmonėmis, pasitikėdavo tik savo šūkiais ir lozungais. Mums dar reikės ilgai dirbti, kad visi Lietuvos žmonės taptų tikrais Lietuvos piliečiais. Tais, kurie žino, kas vyksta valstybėje, kodėl tai vyksta, ir moka atskirti pelus nuo grūdų. Valdžia neturi bijoti žmonių, o žmonės – valdžios.

- Kaip Jūs pats švenčiate Kovo 11-ąją dieną?

- Praėjusiais metais susirinkome visi signatarai, pašnekėjome, kas pasisekė ir nepasisekė Lietuvai. Kartais ir pasiginčijame, bet be pykčio, be neapykantos vienas kitam. Mes truputėli skirtingi ir dėl to buvome šiek tiek keistoki. Kai pajutome, kad esame tiek skirtingi, kad sunku rasti bendrą kalbą, atsisakėme savo mandato. Daugiau nei vienas Seimas to nepadarė. Norėjome atsiduoti žmonėms į rankas, nes tarpusavyje sutarėme sunkiai. Galbūt todėl, kad patirties buvo per mažai. Jeigu dabar tie patys žmonės su patirtimi, kurią jau dabar turi, atsidurtų anuometinėje situacijoje, mes turbūt pasielgtume šiek tiek kitaip. Nekalbu apie nepriklausomybės akto priėmimą, jis buvo šlifuotas kaip reikiant. Prie kiekvieno įstatymo mes dirbome su dideliu entuziastu ir aš džiaugiuosi, kad Lietuva iki šiol dirba pagal tą Konstituciją, kurią mes paruošėme.

- Kokią kovo 11-osios dienos viziją turėjo signatarai? Ar džiaugiatės tuo, kaip ji švenčiama šiandien?

- Džiaugiuosi, kad Lietuvai pasisekė išvengti didžiausio košmaro, kurį bolševikai norėjo paruošti – visuotinio susipriešinimo, pilietinio karo. Jie norėjo, kad lietuviai užpultų karininkų šeimas, pultų kariuomenę, kad būtų kerštas. Viso to išvengėme, nors gyvenome labai didelėje įtampoje. Ir kalbu ne tik apie tuos, kurie priėmė Nepriklausomybės aktą, bet ir tuos, kurie padėjo įstatyminį pamatą. Seimas dirbo po 16-17 valandų – dieną ir naktį.

Jeigu pas jus ateina žmogus ir sako: „Aš žinau, kaip Lietuvą per du mėnesius ar metus padaryti laiminga, kaip išspręsti visus Jūsų klausimus“, žinokite, tai arba „žulikas“, arba šizofrenikas.
N. Medvedevas

- O ar Kovo 11-oji nėra pernelyg liūdna? Ar Lietuviai supranta šios dienos reikšmę?

- Kai lietuviai grįžo iš Žalgirio mūšio, tuomet irgi nebuvo vien džiaugsmas. Tačiau dabar lietuviai tą dieną švenčia. Žinoma, kai kas tikėjosi daugiau. Per vasario 16-ąją lankiausi mokykloje ir ten manęs paklausė, kaip aš galvoju, ar jei dabar Lietuvai kiltų pavojus, žmonės eitų ginti Parlamento? Aš atsakiau, kad eitų. Ir gintų ne Parlamentą, Vyriausybę ar Prezidentą, o laisvę. Paprašius jų pačių pakelti rankas tų, kurie eitų ginti laisvės, tai padarė visi. Ir mačiau iš jų akių, kad jie tikrai tuo tiki. Kai šneki su vaikais ar jaunimu, jie atrodo truputi ciniški, savanaudiški, bet kai pradedi šnekėti atvirai, tas lukštas nukrenta ir matosi tikras ir sveikas branduolys.

- Kaip kovo 11-oji turėtų būti aiškinama jaunajai kartai? Kaip vaikus ir jaunimą supažindinti su šia diena?

- Aš visada sakau, kad laisvė reikalinga tam, kad tu galėtumei pasirinkti sau kelią ir juo eiti nežiūrint į tai, kokie sunkumai yra ar laukia bei dalyvauti valstybės valdyme. Tai yra nepaprastai sunku, nes ateina daug netikrų gelbėtojų. Jeigu pas jus ateina žmogus ir sako: „Aš žinau, kaip Lietuvą per du mėnesius ar metus padaryti laiminga, kaip išspręsti visus Jūsų klausimus“, žinokite, tai arba „žulikas“, arba šizofrenikas. Aš dažnai bendrauju su jaunais žmonėmis ir nė karto nenusivyliau tuo, kokie jie yra.

- Kaip manote, kaip turėtų būti švenčiama kovo 11-oji? Ar užtenka minėjimų, kurie yra, ar reikia kažkokių naujų tradicijų>

- Šventė būna tada, kai ji nušvinta žmogaus širdyje. Kai pasitikus gatvėje kitą žmogų ir su juo pasisveikinus, tavo akys šypsosi. Kas yra valstybė ir laimė? Kai vaikai juokiasi, o moterys šypsosi. Turi būti sudarytos sąlygos tam, kad vaikai juoktųsi.

- Ko trūksta, kad tose akyse matytųsi laimė ir meilė savo tėvynei?

- Geriausiai šiluma džiaugiasi tie žmonės, kuriems kadaise buvo šalta. Galbūt dabar ir nėra tiek šilta, kiek norėtųsi, bet kai žinai, kaip gali būti šalta, pradedi džiaugtis tuo, kaip yra dabar. Džiaugiesi šviesa tada, kada pabūni visiškoje tamsoje. Džiaugiuosi, kad Jums galiu pasakyti viską, ką galvoju, nebijodamas, kad mane nuskriaus.

Man kartais gėda pasižiūrėti, į žmones, kurie nesuduria galo su galu, ateiti į polikliniką ir matyti ilgas eiles, išgirsti, kad gydytojo negalima išsikviesti į namus net pas sunkius ligonius, žiūrėti į aplink didžiuosius miestus išaugusias pilaites. Tačiau džiaugiuosi, kad man niekas nediktuoja, kaip gyventi ir ką daryti.
N. Medvedevas

Pamenu, kai mano sūnus grįžęs iš mokyklos man sako: aš nežinau, ką daryti. Mane prie lentos kviečia istorijos mokytoja ir liepia papasakoti apie tokius ir tokius įvykius. Tu mane mokei, kad meluoti negalima. Aš žinau tiesą, bet jos pasakyti negaliu, nes nubaus ne tik mane, bet ir tave, ir mokytoją, kuri dėl to nekalta. Ir kai mane patį iškvietė į mokyklą ir pasakė: „Jūsų sūnaus klausiu apie 20-tą partijos suvažiavimą, o jis man sako: „Aš Jums geriau apie Napoleoną ar Čingischaną papasakosiu, ne apie tai“, kai šitą žinai, turi būti atviras sau.

Aš nebijau pasakyti, kad tam tikrose vietose aš kaip politikas suklydau. Nepasipriešinau čekiams, kai stojome į Europos Sąjungą, nepasakiau, kad galbūt vis dėlto pakovokime dėl Ignalinos atominės, pasistenkime ją išsaugoti ir nebijokime, kad mūsų nepriims į Europos Sąjungą. Būtų šliaužę ant kelių ir prašę, todėl, kad Lietuva yra tarp Lenkijos ir Latvijos, o jei mes iškrentame, sukrenta visa grandinėlė.

- Ar džiaugiatės Lietuva tokia, kokia ji yra dabar?

- Man gėda sakyti, kad aš gyvenu normaliai, kai žinau, kad yra daugybė žmonių, kuriems žymiai sunkiau negu man. Aš ir džiaugiuosi, ir pergyvenu. Man kartais gėda pasižiūrėti, į žmones, kurie nesuduria galo su galu, ateiti į polikliniką ir matyti ilgas eiles, išgirsti, kad gydytojo negalima išsikviesti į namus net pas sunkius ligonius, žiūrėti į aplink didžiuosius miestus išaugusias pilaites. Aš taip svajojau, kad tie žmonės statytų ne pilaites, o dirbtuves ir cechus, organizuotų gamybą. Tačiau džiaugiuosi, kad man niekas nediktuoja, kaip gyventi ir ką daryti. O jeigu kas nors pradės tai daryti, aš galiu jiems pasakyti: „Atsiprašau, čia mano nuomonė. O jei tau ji nepatinka, tai eik labai toli“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiausi atlyginimai rugpjūtį: kelios įmonės darbuotojams mokėjo daugiau nei 20 tūkst. eurų (37)

Trys daugiausia mokančios įmonės rugpjūčio mėnesį vidutiniškai mokėjo virš 20 tūkst. eurų....

Ušackas prieš Šimonytę: stipriosios ir silpnosios jų pusės skiriasi kaip diena ir naktis (143)

Kovoje dėl konservatorių paramos susikausiantys Vygaudas Ušackas ir Ingrida Šimonytė turi ir...

Taline viešintis popiežius perspėjo Estiją atnaujinta 11.28 (22)

Popiežius Pranciškus antradienį atvyko vizito į Estiją, jo vizitui Baltijos šalyse ateinant į...

Vaidas Čeponis. Kuris „Žalgiris“ pajėgesnis – praėjusio ar šio sezono? (2)

Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda baigė komplektavimą. Paskutinis taškas sudėties...

Opozicija parodė nagus: blokuoja valdančiųjų bandymą paskirti pinigų socialdarbiečiams (22)

Seimo opozicija antradienį blokavo socialdarbiečių inicijuotą partijų finansavimo pertvarką,...

Po 10 metų Stano antrą kartą vedė savo mylimąją Indrę: atrodė, kad išsiskyrėme jau visam laikui (23)

Atlikėjas Stanislovas Stavickis - Stano antradienį dar kartą amžiną meilę prisiekė savo trijų...

Seimas tirs buvusių valdžių politinę korupciją: iš 12 narių septyni valstiečiai (3)

Seimas imasi naujo parlamentinio tyrimo dėl politinės korupcijos buvusių vyriausybių valdymo...

Širinskienė nerimsta: prašo etikos sargų ištirti, ar Landsbergio veikla yra suderinama su jo statusu (782)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo etikos ir...

Darželinukų mamos pyksta: vaikai grįžta alkani, o kainos šoktelėjo be jokio įspėjimo (762)

Kone pusantro šimto eurų – tokią sumą marijampolietė mama pamatė atėjusi pasiimti įmokos...

Jakeliūnas atsakė krizės tyrimo kritikams: tikslas nėra nubausti kaltuosius (193)

Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo tikslas nėra rasti ir nubausti kaltuosius, sako Seimo...