Lenktynininkas Benediktas Vanagas abejoja, ar kovoti su kelių chuliganais yra vien tik policijos darbas. Jis mano, kad kelių neklaužada yra eilinis pilietis, tik neturintis gyvenimiškos patirties. Pašnekovas pabrėžia, kad žmogaus mentaliteto formavimu turėtų rūpintis valstybė. Su vaikais kalbėtis apie saugų vairavimą jis ragina nuo mažens – esminis dalykas yra edukacija, policija ne moko, bet kontroliuoja.
Nebaigta dviračių takų infrastruktūra – grėsmė saugumui
Policijos suvestinės rodo, kad drausmingumo kelyje trūksta ir pėstiesiems bei dviratininkams.
„2011 metais mūsų šalyje policijos pareigūnai išaiškino 334 677 kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tarp jų – 15277 pėsčiųjų padaryti pažeidimai. Jie sudarė 5 proc. visų išaiškintų pažeidimų. Per metus dviračių vairuotojai įvykdė apie 7000 – 8000 pažeidimų. Iš jų daugiau negu 3000 – neblaivūs dviratininkai“, – padėtį atskleidė G. Aliksandravičius.
„Esu beveik tikras, kad pažeidinėti arba nepažeidinėti kelių eismo taisykles, yra mentaliteto ir požiūrio klausimas. Ko gero, tiek dviratininkai, tiek pėstieji, tiek vairuotojai taisykles pažeidinėja beveik vienodai. Tik automobilistų yra daugiau... Dviratininkai kartais yra priverčiami pažeisti taisykles, nes neturi laisvės normaliai judėti“, – teigė B. Vanagas.
Buvęs garsus lenktynininkas Stasys Brundza taip pat pastebi, kad Lietuvoje prastai išvystyta dviračių takų infrastruktūra – pastangos dedamos, bet jų nepakanka. Eismo saugumo ekspertas nesupranta, kodėl iš Lazdynų į Gariūnus arba net į Trakus negalima nuvažiuoti dviračiu? Juo labiau, kad tame ruože dviračių takai jau pradėti tiesti. Jis siūlo baigti įrengti likusią dalį, tuomet dviratininkai galėtų nevaržomai ir saugiai judėti.
„Dviračių vairuotojai daugiausia rūpesčių kelia pavasarį – rudenį. Būtina pažymėti, kad nėra pakankamai nutiesta dviračių takų. Suaugusieji neatsakingai elgiasi, leisdami vaikams, nesulaukusiems reikiamo amžiaus, kelyje važiuoti dviračiais“, – aiškino G. Aliksandravičius.
S. Brundza siūlo dviratininkams net ir dieną važiuoti su įjungtais žibintais bei įsigyti mirksinčius galinius žibintus, esą tokie geriau pastebimi ir lengviau atkreipia vairuotojų dėmesį.
Vairuotojų kultūra kyla
B.Vanagas Lietuvos vairuotojų kultūrą vertina kritiškai. Nepaisant to, per paskutinius 15 metų jis pastebi progresą ir pažymi, kad vairuotojai tikrai keičiasi.
Jam didžiausią nerimą kelia vairuotojų atsakingumo stoka. Jis sako, kad ne visi žmonės žino, jog automobilis gali būti pavojingas, todėl kartais vairuotojai „priima neišmintingus sprendimus, kurie priveda prie skaudžių nelaimių“.
„Aš visada girdavau moteris, nes jos labai drausmingai važinėjo. Dabar kartais matau besiblaškantį automobilį, kuris nerodo posūkių. O pasirodo tą automobilį vairuoja jauna moteriškė ir dar telefonu kalba. Tai yra labai pavojinga. Aš beveik nematau, kad važiuotų moteriškė ir nekalbėtų telefonu. Tai mane labai jaudina“, – mobiliųjų telefonų grėsmę įvardijo buvęs lenktynininkas S. Brundza.
Vis dėlto pasak S. Brundzos, vairuotojų kultūra palengva kyla. Jis mano, kad dėl šios priežasties mažėja žuvusių kelyje: „Šiuo metu eismo įvykių ir žuvusių keliuose mažėja. Tai rodo, kad žmonės darosi atsargesni, apdairesni, moka geriau vairuoti – vairuotojų kvalifikacija kyla. Vairuotojai darosi mandagesni. Pagerėjimo ženklų vis dėlto matosi.“
