Buvusi Tuskulėnų 28 namo gyventojų bendrijos pirmininkė Jelena Anečik pasakojo, kad prieš ketverius metus renovuoto daugiabučio gyventojai surinko lėšas ir dar kartą perdažė namo sienas, tačiau po kelių savaičių istorija pasikartojo – sienos vėl buvo nutepliotos grafičiais.
„Blogiausia, kad Vilniaus savivaldybė dar skyrė mums baudą už tai, kad kažkas suniokojo mūsų turtą. Mes kelių šimtų litų baudą sumokėjome, namo sienos perdažymas kainavo dar apie 1000 litų, bet ir vėl siena buvo išpaišyta.
Po antrojo karto kreipėmės į Savivaldybę, prašydami leidimo aptverti namo teritoriją tvora, tačiau leidimo negavome, o kito būdo apsaugoti namą nežinome“, - atsidūsta J. Anečik.
Ji tikina, kad įrengti stebėjimo kameras namo gyventojams yra per brangu.
„Labai gaila ir skaudu, kai stengiesi susitvarkyti aplinką, o kažkas ateina ir viską sugadina per kelias minutes. Tačiau apskritai namo renovacija esame labai patenkinti. Butuose dabar daug šilčiau, dingo pelėsis, kainos už šildymą sumažėjo 30 procentų“, - sako J. Anečik.
Nuo praėjusių metų Vilniaus savivaldybė nebegali įpareigoti pastato savininko nuvalyti ar perdažyti suniokotų sienų ir nebegali skirti už tai baudų.
Paklausus, kodėl gyventojams nebuvo leista namo aptverti tvora ir taip apsaugoti savo turtą, Vilniaus savivaldybės atstovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė sakė, kad pagal įstatymų reikalavimus, daugiabutis namas gali apsitverti tvora tik tuomet, jeigu aplink pastatą yra suformuotas žemės sklypas, kurio nuosavybė priklauso bendrijai. Taip pat reikėtų gauti visų bendraturčių ir kitų naudotojų sutikimą.
Savivaldybės atstovė patarė gyventojams apsvarstyti įvairias priemones turtui apsaugoti: vaizdo kamerų įrengimą (jeigu pavyktų pagauti sienų tepliotoją, galima iš jo išsireikalauti padarytą žalą), taip pat renovuojant daugiabučius technologinės priemonės leidžia padengti apatinius aukštus specialiu vašku, ant kurio piešti sudėtinga ir nuvalyti yra lengva, taip pat remtis saugios kaimynystės principais ir bendradarbiauti – pastebėjus įtartinus asmenis ar piešėjus, informuoti policiją.
Tuskulėnų gatvės 28 namo gyventojai į policiją dėl apipaišyto namo nesikreipė, tačiau pareigūnai tikina, kad ši problema opi visoje Lietuvoje. Grafičių piešimas nenumatytose tam vietose yra pažeidimas: arba baudžiamosios, arba administracinės teisės, priklausomai nuo sugadinto turto.
„Kadangi grafičiai dažniausiai piešiami naktį ir žmonės juos pamato tik rytą, sugadintos nuosavybės savininkai kreipiasi į policiją patys įvertinę patirtą žalą, o tada ir paaiškėja, į kokią atsakomybę bus patrauktas pažeidėjas - administracinę ar baudžiamąją“, - sakė policijos atstovė Lina Nemeikaitė.
Dažniausiai nuo grafičių piešėjų nukenčia gyvenamieji pastatai, mokyklos, parduotuvės. Statinius apipaišantiems asmenims gresia viešieji darbai, laisvės apribojimas iki dviejų metų, įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. Lt.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė savo ruožtu teigė, kad norint apsaugoti renovuotus namus labai svarbus gyventojų, savivaldybės ir policijos bendradarbiavimas. Be to, ji pabrėžė, kad norint išvengti vandališko elgesio būtina gera kaimynystė.
„Pastebėjus bet kokį įtartiną asmenį, visada apie tai kuo skubiau reikia informuoti policiją. O savivaldybės turėtų bendradarbiauti su policija, kad būtų užtikrinta renovuotų kvartalų apsauga. Vienas iš tokių būdų – dažnesnis policijos patruliavimas. Gerų rezultatų galima pasiekti tik bendromis pastangomis. Papildomo saugumo suteikia ir vaizdo stebėjimo kameros. Vėlgi savivaldybės gali pamėginti parengti bendrą projektą, kad tokia įranga atsirastų“, - kalbėjo D. Matonienė.
