aA
Šiandien Lietuva neturi vizijos ir strategijos – valdžia nepasinaudojo pastarųjų metų ekonominiu pakilimu tam, kad sukurtų gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti, susikurti finansinę ir socialinę gerovę.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) nuolat kartojo pagrindinę Lietuvos problemą, skatinančią emigraciją ir nusivylimą valstybe – mažas gyventojų pajamas ir miglotą ekonominę ateitį. Nors dabar jau beveik visos politinės partijos šią problemą pripažįsta, realių priemonių imtis vėlgi nedrįstama.

Verslas Lietuvoje negerbiamas, o su verslininkais, išlaikančiais valstybę, nekuriamas nei tinkamas dialogas, nei ateities perspektyvų vizijos, valdžia nedaro nieko, kad reikšmingai skatintų investicijas.

Vienodas sąlygas Nepriklausomybės aušroje turėję kaimynai – Latvija ir Estija Lietuvą palaipsniui ima lenkti daugelyje sričių. Dar daugiau – nors pastaruoju metu populiaru šnekėti apie Lietuvos išlikimą, demografinę krizę, tačiau drąsių ir saugumą užtikrinančių priemonių politikai nesiūlo.

„Šeimos skatinamos turėti daugiau vaikų, bet konkrečių priemonių tam nėra. Dažna valstybės valdymo sritis – be strategijos, vizijos ir politinės atsakomybės. Todėl artimiausi ketveri metai Seime turėtų būti juodo darbo metai, kitaip Lietuvos ateitis bus niūresnė nei įsivaizduojame“, – sakė Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lyderis Artūras Zuokas.

Lietuvos laisvės sąjungos priemonių planas gyventojų gerovei ir pajamoms didinti – itin konkretus. Įgyvendinus jį, 2020 metais galima pasiekti net 1450 eurų (prieš mokesčius) vidutinį atlyginimą.

Svarbiausios priemonės plane - verslo aplinkos gerinimas, paprastesnė mokesčių sistema ir mažesni, gyventojų poreikius labiau atitinkantys mokesčiai, modernus darbo santykių reguliavimas, Lietuvos ekonomikos ir teisinio reguliavimo paruošimas ateities iššūkiams.

Verslui reikia ne deklaracijų, o politinės paramos

„Nepriimtina, kad valdžia užsidariusi nuo visuomenės ir nuo verslo, nesidomi inovatyviais sprendimais ir neieško galimybių. Po “Brexit” ir Jungtinės Karalystės sprendimo palikti Europos Sąjungą, raginau kuo skubiau organizuoti verslo konferenciją Londone bei išsiaiškinti, kokių įstatymų pakeitimų reikia Lietuvoje, kad pritrauktume finansines įmones, analizuojančias, kur geriausi įstatymai ir sąlygos verslui perkelti. Tačiau ar už valstybės vairo stovinti valdžia pajudino nors pirštą? Valdžia nusigręžė ir nuo tautiečių, kurie gyvenimą kuria kitose šalyse, vilkindama dvigubos pilietybės įteisinimą”, - sakė A. Zuokas.

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) programoje pabrėžiama, kad Lietuvos verslui reikia padėti ne tik deklaracijomis ar politinėmis priemonėmis, bet ir patiems politikams, valstybinėms institucijoms aktyviai įsitraukti į investuotojų paiešką bei pagalbos Lietuvos verslui suteikimą.

Anot A. Zuoko, dirbant Vilniaus meru per 2011-2015 metų kadenciją buvo sukurta tūkstančiai darbo vietų, veiklą pradėjo beveik 12 000 naujų mažų ir vidutinių įmonių, mažėjo nedarbas, investicijos siekė apie 2 mlrd. litų. Dažnai verslas miestu patikėdavo vien dėl tuometinės valdžios užsispyrimo ir darbo.

„Visuomet raginau, kad Vilniaus miesto vadovai ir valdininkai nesėdėtų kabinetuose laukdami, kol į sostinę ateis investuotojai. Lietuvos sostinė turėjo pati juos atsivesti. Mūsų tikslas visuomet buvo dirbti taip, kad būtume priekyje ir taptume regiono lyderiais. Metas pastangas mesti tam, kad padėtume savo žmonėms, savo verslui visoje Lietuvoje. Politikai ir valdininkai turi laukti ne tik verslo kvietimų perkirpti atidarymo juosteles, bet ir aktyviai prisidėti, kad verslui padėtų”, - sakė A. Zuokas.

Gyventojų gerovės ir pajamų didėjimas

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) Seimo rinkimų programa, parengta su profesionalais, išsiskiria originaliais, tačiau apčiuopiamais ir paprastai įgyvendinamais sprendimais, ką daryti, kad Lietuvoje būtų kuriama daugiau darbo vietų, žmonių pajamos didėtų, švietimo sistema ugdytų konkurencingas ir nepriklausomas asmenybes, o sveikatos sistema būtų efektyvi ir prieinama kiekvienam.

2020 m. vidutinis atlyginimas Lietuvoje
2020 m. vidutinis atlyginimas Lietuvoje
© LSS

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) programoje numatyta, kad protinga, stabili, skatinanti, o ne persekiojanti mokesčių politika ir kontrolė sumažins šešėlį, leis piliečiams tikėti savo valstybe ir mokėti mokesčius neslepiant pajamų. Pirmus metus užsiimantys verslu nebus apmokestinami pelno mokesčiu, o individualia veikla užsiimantys ir smulkieji verslininkai nebus apmokestinami, jei metinė apyvarta nesieks 5000 eurų. Sekant verslui draugiškiausių šalių pavyzdžiu, nebus apmokestinamas ir reinvestuojamas pelnas.

Patekusi į Seimą Lietuvos laisvės sąjunga taip pat sieks jau 2017 m. prisivyti Estiją ir padidinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 450 eurų. Partija įsipareigoja ilgainiui įvesti „Sodros” įmokų lubas, siekiančias 5 vidutinius darbo užmokesčius – dabartinės lubos, siekiančios 10 VDU reikšmingo poveikio ekonomikai nedaro.

Verslo socialinė atsakomybė turi būti skatinama įvairiai, pavyzdžiui, visoje Lietuvoje gali būti taikoma Vilniaus patirtis, kurią įvertino ir Europos Komisija: valstybinės institucijos nepirks paslaugų iš tiekėjų, mokančių savo darbuotojams minimalius atlyginimus. Siekiant atgaivinti regionus, savivaldybėms A. Zuoko partija suteiks daugiau teisių skatinti vietinį verslą.

Moderni ir sąžininga XXI a. valdžia
Moderni ir sąžininga XXI a. valdžia
© Organizatorių archyvas

Didelis dėmesys partijos programoje skiriamas valstybinių institucijų reformai ir jų pritaikymui ateities ekonomikai ir geresniam piliečių interesų atstovavimui. Pirmas partijos įsipareigojimas - Seimo narių skaičiaus sumažinimas iki 101. Antras - valstybės tarnybos motyvavimo ir karjeros sistemos tobulinimas: Seimo, Vyriausybės narių, merų, valstybės tarnautojų atlyginimai, priedai bus susieti su valstybės ekonomikos rezultatais, bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kasmet matuojamu bendruoju laimės indeksu (BLI).

Siekdami geresnės įstatymų leidybos kokybės partija nori reorganizuoti vieną jau esamų, valstybės išlaikomų mokslinių institutų į Valstybės strateginio planavimo institutą, kuris stiprintų Seimo analitinį ir intelektinį potencialą, gerintų priimamų teisės aktų kokybę.

Lietuvos išsaugojimo programa
Lietuvos išsaugojimo programa
© Organizatorių archyvas

Demografinei krizei spręsti Lietuvos laisvės sąjunga parengė specialią Lietuvos išsaugojimo programą, kurios pagrindas – 3 vaikų politika.

Partija įsipareigoja užtikrinti nemokamų valstybinių darželių plėtrą, o auginantiems vaikus sukurti papildomas mokestines lengvatas: nuosekliai didinti neapmokestinamų pajamų dydį, teikti PVM lengvatas vaikų prekėms, o du ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms – dar ir perkant buitinę techniką. Bus didinamas finansavimas vaikų ir jaunimo popamokinėms veikloms.

Dar vienas svarbus žingsnis – kuo skubiau įteisinti dvigubą pilietybę.

Siekiant padėti vietiniam verslui (ypatingai – regionuose), bus paprastinamos biurokratinės procedūros, leisiančias paprasčiau į Lietuvą atvykti kvalifikuotiems darbuotojams.

Būsto neturinčioms šeimoms partija įsipareigoja sukurti specialią Valstybinio būsto ilgalaikės nuomos programą, kuri suteiks galimybę jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu nesiskolinant iš banko. Negalintiems susilaukti vaikų bus padėta įteisinant šeimų interesus geriausiai užtikrinantį pagalbinio apvaisinimo reglamentavimą, kuris numatys ir finansinę, ir medicininę, ir psichologinę pagalbą vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms.

Kokybiška švietimo ir ugdymo sistema
Kokybiška švietimo ir ugdymo sistema
© Organizatorių archyvas

Lietuvos laisvės sąjungos vizijoje švietimo sistema augins ne „darbo jėgą“, o ugdys savarankišką ir išsilavinusią asmenybę, kuri bus pasirengusi kurti savo laimę Lietuvoje, o žiniomis konkuruoti globaliame pasaulyje. Asmenybę, kuri bus pasirengusi mokytis visą gyvenimą, o valstybė tokias galimybes jai sudarys.

Mokytojams švietimo sistemoje bus grąžintas autoritetas: bus tobulinama mokytojų rengimo tvarka, nuosekliai didinamas mokytojų atlyginimas. Mokytojams bus sukurta nauja kvalifikacijos tobulinimo sistema, o mokyklų vadovai ir mokytojai turės lanksčias galimybes derinti ugdymo procesą su kvalifikacijos tobulinimu, savarankiškai kaups kompetencijų aplanką, atsižvelgdami į mokyklos prioritetus.

Mokyklos taps saugios bei labiau prieinamos, miesto mokyklų klasėse bus mažiau mokinių, o mokytojai – gerbiami. Partija įsipareigoja siekti, kad mokyklų vadovai ir mokytojai daugiau dėmesio skirtų ne tik ugdymui, bet ir moksleivių emocinei būsenai atpažinti, užkertamas kelias patyčioms ir psichologiniams smurtui.

Mokyklose atsiras daugiau neformalaus ugdymo, bus aktyviai remiamas moksleivių sveikos gyvensenos bei lytinis ugdymas, kurio programa ir jos vykdytojų nuostatos bus išsamiai aiškinamos tėvams, siekiant visų sutarimo.

Universitetai ir kolegijos – svarbus regioninės politikos sėkmės pagrindas. Aukštasis mokslas Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) programoje taps konkurencingas ir atviras verslo idėjoms, jam bus garantuojama savivalda. Bakalauro studijų laikas trumpės iki 3-jų metų. Bus stiprinamas profesinis lygmuo, jam skiriant didesnį studijų krepšelių skaičių. Kolegijoms bus suteikta teisė rengti profesinius magistrus, diegiant ir šiuolaikinius poreikius atitinkantį profesinį ugdymą.

Gydanti sveikatos sistema
Gydanti sveikatos sistema
© Organizatorių archyvas

Šiuo metu Lietuvos sveikatos apsauga grįsta „gaisro gesinimo“ principu, o kiekvienas gydytojas mato tik savo fragmentą – nėra kompleksinio paciento būklės vertinimo.

Todėl Lietuvos laisvės sąjunga aiškiai apibrėš – kas, kada ir kokius tyrimus turėtų atlikti, o įstaigos į e.sveikatos sistemą privalės pateikti vienodo standarto ir dviejų nuomonių aprašus. Jei pacientui nėra nustatyta galutinė diagnozė, tyrimai turės būti atliekami per 2 savaites. Jei atliekant vieną tyrimą paaiškės, kad reikia daryti ir papildomų – jie bus atlikti per 3 darbo dienas. Pacientai neturi laukti eilėse.

Bus skatinamas naujų (taip pat - ir privačių) bendrosios praktikos gydytojų kabinetų bei kompleksinės pagalbos centrų steigimas, ypač atokesnėse vietovėse. Šeimos gydytojams bus didinamas finansavimas ir gerinamos darbo sąlygos, mažinami krūviai (atskiriant socialines funkcijas, dalies receptų išrašymą perduodant slaugėms). Šeimos gydytojų atsakomybės dalimi taps ir profilaktinis tyrimų paketas.

Ypatingą dėmesį partija įsipareigoja skirti naujų, inovatyvių vaistų registravimui, 30 proc. sumažinant generinių vaistų kainas, taip sutaupant PSDF biudžeto lėšas bei pacientų priemokas už vaistus.

Partiją į Seimą veda A. Zuokas

Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) į rinkimus veda partijos pirmininkas A. Zuokas.

Už A. Zuoko sąraše rikiuojasi Vilniaus savivaldybės tarybos narė, Vilniaus Žemynos gimnazijos Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedėja, Nacionalinio diktanto vertinimo komisijos pirmininkė Aldona Šventickienė. Trečias – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, buvęs Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. Ketvirtą vietą sąraše užima Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Žilvinas Šilgalis, penktą – teisininkas, Sasekso universiteto (JK) teisės magistras, trakietis Vydūnas Sadauskas, šeštą – generolas, buvęs Policijos generalinis komisaras Visvaldas Račkauskas, septintą – buvusi Seimo narė, projekto „Nedelsk“ iniciatorė ir vadovė Agnė Zuokienė, aštuntą – Kelmės rajono tarybos narys Kęstutis Bilius, devintą – buvęs Kauno meras, visuomenininkas Erikas Tamašauskas, dešimtą - Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė medikė Violeta Grigienė.

Antrąjį dešimtuką pradeda buvusi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, politikė Nijolė Jagelavičienė. Dvyliktas - Šakių rajono savivaldybės tarybos narys Mindaugas Tarnauskas, tryliktas - ilgametis Kauno ir Kauno rajono savivaldybių tarybų narys Artūras Orlauskas, keturioliktas - „Karių teisių gynimo centro“ direktorius Laimonas Jakas, penkioliktas - ledo ritulininkas Petras Nausėda, šešioliktas - buvęs Seimo narys, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Regimantas Čiupaila, septynioliktas - buvęs Šilutės rajono meras Arvydas Jakas, aštuonioliktas – ekonomistas, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Kęstutis Nėnius, devyniolikta - Zarasų rajono tarybos narė, buvusi merė Daiva Kelečienė, dvidešimtas - buvęs Vilniaus tarybos narys Jonas Juodka.

Vilniaus vienmandatėse apygardose kandidatuoja: A. Zuokas (Karoliniškių), A. Šventickienė (Antakalnio), P. Nausėda (Naujamiesčio), Ž. Šilgalis (Senamiesčio), J. Juodka (Žirmūnų), buvęs Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys (Fabijoniškės), A. Zuokienė (Šeškinės), A. Čaplikas (Justiniškių), R. Čiupaila (Lazdynų), Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) lenkų frakcijos pirmininkas Zygmunt Klonovski (Naujosios Vilnios), V. Račkauskas (Verkių), Lietuvos ekonomistų asociacijos narys Ruslan Kovaliov (Panerių).

Kauno vienmandatėse apygardose kandidatuoja: E. Tamašauskas (Kalniečių), A. Orlauskas (Panemunės), Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro vertybinio ugdymo mokytojas, grupės vadovas Dainius Varnas (Centro-Žaliakalnio), Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokytojas, koncertmeisteris Darius Kudirka (Šilainių), verslininkas Andrius Būda (Petrašiūnų).

Kituose didžiuosiuose miestuose: Klaipėdos universiteto ir socialinių mokslų kolegijos dėstytojas Valdemaras Puodžiūnas (Marių), verslininkas Benas Renatas Baltusis (Baltijos), medikas Laurynas Žemaitis (Danės), atlikėjas Egidijus Žižiūnas (Pajūrio).

Šiauliuose: Šiaulių universiteto Menų katedros vedėjas Vytautas Žalys (Saulės), verslininkas Vidmantas Šimkus (Aušros), inžinierius Tomas Karčauskas (Kuršėnų-Dainų).

Panevėžyje: V.Grigienė (Nevėžio), ilgametis Panevėžio miesto tarybos narys Gintaras Šileikis (Vakarinė), inžinierius Rimantas Makrickas (Aukštaitijos), Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas (Anykščių-Panevėžio).

Politinė reklama bus apmokėta iš LLS rinkiminės sąskaitos, Užs. Nr. 2016-025-DJ/1

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Putino liudininkai“: 2012-aisiais prasidėjo tikros nesąmonės (79)

Vitalijaus Manskio dokumentinis filmas „Putino liudininkai“ – viena iš svarbiausių...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (56)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

Žaidėjus išteisinęs ir sirgaliams dėkojęs Jankauskas: tai jau kelia neviltį specialiai iš Ploješčio (18)

Tuščios tribūnos nesukliudė antrąkart rumunams įveikti Lietuvos, šįkart rungtynių scenarijus...

Dar vienas skandalas Kaune: medikus šokiravo motinos elgesys su mažyliu – skubiai iškvietė vaikų teises (560)

Motina meta kaltinimus Kauno klinikų medikams . Anot jos, šie galimai per stipriai suspaudė vaiką.

Po žinių apie sniegą – patikslinta sinoptikų prognozė: nemalonumai užklups netikėtai (8)

Sekmadienio dieną Lietuvos padangė bus debesuota. Nedideli pragiedruliais pasirodys kai kuriose...

Rumunai suvarpė Lietuvos vartus ir išmetė rinktinę į žemiausią divizioną (324)

Šeštadienį daugiau nei 15 tūkstančių vietų turinčiame Ploješčio miesto stadione vykusiose...

Vieta, apie kurią lietuviai galėjo tik pasvajoti: paslaptingas kino teatras, kur leidžiama daugiau nei įprastai (69)

Sostinėje įsikūrė nauja vieta, apie kurią anksčiau net nesvajojote, kad tokia gali būti. Po...

Žurnalistė apsilankė nuogalių kurorte: orgijos vyko vidury baltos dienos (153)

„Ateik greičiau pažiūrėti! Aname balkone vyksta orgija!“ – sušukau savo seseriai, rodydama...

Kremliaus kėslai verčia sunerimti: visai šalia Lietuvos – pavojingi signalai (152)

Latvija švenčia šimtmetį . Tačiau Latvijos parlamentarai nespėjo įteikti dovanos šaliai –...