Vilnietis Kristijonas per metus peršąla kelis kartus. Jei kamuoja tik sloga, gerklės skausmas ir kosulys, jis eina į darbą ir gydosi pats – vaistinėje prisiperka krūvą pasiūlytų vaistų.
„Tačiau jei pakyla temperatūra ir jaučiu, kad rizikuoti negalima, dirbti nepajėgsiu, iškart einu pas gydytoją. Darbe griežta tvarka – pasijutęs prastai negali pasiimti laisvos dienos pagulėjimui – turi gauti biuletenį“, – pasakoja Kristijonas. Vyras teigia , kad eidamas pas gydytojus dėl paprasčiausio peršalimo sulaukia draugų pašaipos – esą jis gaišina gydytojus.
Tačiau, sako, pašnekovas, gera tiems, kuriems darbdavys leidžia pasijutus blogai porą dienų praleisti namie ar dirbti iš namų.
Gydytoja: nereikia pulti gerti daug vaistų
„Sunku nubrėžti ribą, kada žmogus dar gali eiti į darbą, o kada jau nebe. Peršalimas – virusinis susirgimas, tad sergantis žmogus su seilėmis, iškvepiamu oru, čiaudėdamas, kosėdamas labai lengvai gali užkrėsti kitą žmogų. Todėl kai žmogus kosti, sloguoja, pakilusi temperatūra, bendrai blogai jaučiasi, neturėtų eiti į darbą, darželį ar mokyklą“, – sako Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Renata Žemaitienė.
Pasak R. Žemaitienės, peršalimas – virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia virusai. Peršalimo požymiais laikomi sloga, kosulys, gerklės perštėjimas, galvos skausmas, bendra bloga savijauta.
Kada sloga nestipri, kosulys nedidelis, žmogus jaučiasi neblogai, yra darbingas ir neturi temperatūros, į darbą eiti galima. Kartais būna, kad temperatūros nėra, bet savijauta prasta – tokiu atveju vis tik geriau likti namie. Taip didesnė galimybė pasveikti, galbūt išvengti ligos komplikacijų ir nuo užsikrėtimo apsaugoti kitus. Jei lieki namuose, geriausia gerti skysčius, nesiimti fizinio aktyvumo.
Pasak R. Žemaitienės, paprastai peršalimas praeina per 3-5 dienas, bet jei užsitęsia ilgiau, simptomai išlieka tokie pat, verta kreiptis į gydytojus. Tačiau pirmą antrą ligos dieną tą daryti nėra reikalo. „Peršalimas – virusinė infekcija, prieš kurią vaistų neturime. Gydymas simptominis – mažiname peršalimo simptomus, vaistais lengviname būklę“, – aiškina gydytoja.
Pavyzdžiui, jei bendra savijauta bloga, laužo kaulus, krečia šaltis, geriami temperatūrą mažinantys vaistai. Jei užgulta nosis, sloga, naudojame vaistus, kurie mažina nosies užgulimą, paburkimą, mažina nosies sekreciją. Nuo sauso varginančio kosulio gelbsti sausi skysčiai, mikstūros, jei skauda gerklę, naudojamos čiulpiamos tabletės, skausmą mažinančios pastilės.
Gydytoja atskleidė dažniausias pacientų klaidas: dalis žmonių prasidėjus peršalimui geria daugiau įvairių vaistų. Tačiau, sako R. Žemaitienė, tai nereiškia, kad jie greičiau pasveiks: kiekviena liga turi tam tikras stadijas ir jas pereina.
Dar viena klaida – skubėjimas vartoti antibiotikus. „Kiti iš karto puola gydytis antibiotikais: antrą trečią dieną pradeda juos gerti. Tai viena dažniausių klaidų, tikrai taip nereikėtų daryti, mat vystosi bakterijų atsparumas vaistams ir žmogus savo būklės tikrai nepalengvina. Antibiotikai nepasaugo nuo peršalimo komplikacijų, jei, tarkime, paskui išsivystytų komplikacijos, reikėtų galbūt ir antro antibiotikų kurso, nes pirmieji vaistai buvo pradėti per anksti ir ne laiku“, – aiškino šeimos gydytoja.
