Aukštojo mokslo reforma nulems atskirų regionų aukštųjų mokyklų likimą. Pastaruoju metu aktyviai tariamasi, kurios iš jų išlaikys autonomiją, o kurioms teks susijungti. Aiškinamės, koks scenarijus laukia Klaipėdoje esančių aukštųjų mokyklų.
Klaipėdos universitetas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dėmesio centre atsidūrė 4 galimi sprendimai

Šiuo metu Klaipėdoje veikia 3 valstybinės aukštosios mokyklos: Klaipėdos universitetas (KU), Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) ir specializuota Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM).

Anot Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus Viktoro Senčilos, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) organizuotoje ir vadovaujamoje darbo grupėje buvo svarstomi Klaipėdos aukštųjų mokyklų konsolidavimo variantai nuo išliekančios jų visų autonomijos iki jų visų apjungimo.

„Realiausia ir nuosekliausia būtų KU likti savarankiška aukštąja mokykla arba tapti kito universiteto padaliniu. Šiuo atveju KVK ir LAJM išlieka savarankiškos arba konsoliduojasi tarpusavyje, ministerijai tęsiant reformas ir kuriant naujojo tipo aukštąsias mokyklas, Europoje vadinamas taikomojo mokslo universitetais“, – aiškina V. Senčila.

Anot jo, viso Lietuvos aukštojo mokslo bendrasis konsolidavimo tikslas yra aukštųjų mokyklų potencialo (žmogiškųjų, finansinių, mokslinių ir kt. išteklių) koncentravimas ir sustiprinimas. Potencialo išbarstymas vyksta dėl aukštųjų mokyklų tarpusavio konkuravimo, dubliuojant studijų programas. Regioninėms aukštosioms mokykloms yra labai aktualus ir demografinis veiksnys, kurį lemia mažėjantis gimstamumas, jaunimo emigracija ir vidinė migracija.

Iš Klaipėdos regiono išvažiuoja 70-75 proc. abiturientų, pasirinkusių universitetines studijas. Anot pašnekovo, dėl mažėjančio studentų skaičiaus mažėja ir dėstytojų krūviai, brangsta studentų rengimas. Darosi sunkiau išlaikyti konkurencingumą tarptautiniu mastu.

„Miestui, uostui ir Klaipėdos regionui reikalingi ne tik universitetinio, bet ir koleginio, ir, nepamirškime, profesinio rengimo specialistai. Šiuo metu dažnai garsiau kalbama apie tai, kur skaudžiausios problemos, nenorint matyti visumos“, – teigia jis.

Pasisako už kolegijos autonomijos išlaikymą

KVK direktorės Gražinos Markvaldienės teigimu, laikomasi sprendimo išlaikyti KVK ir sustiprinti lyderio pozicijas Vakarų Lietuvos regione.

„Plėtojant partnerystę su KU ir kitomis aukštosiomis mokyklomis ar jų padaliniais, bus stiprinami KVK kompetencijų centrai informatikos, inžinerijos, technologijų, sveikatos, socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos bei ugdymo mokslų kryptyse. Esminėmis konsorciumo veiklos kryptimis galėtų būti profesinės magistratūros sukūrimas ir įgyvendinimas, materialiųjų išteklių panaudojimo efektyvumo didinimas, bendrų mokslo projektų inicijavimas ir įgyvendinimas,“, – teigia pašnekovė.

2018 m. KVK numato priėmimo metu skelbti ir įgyvendinti visas rentabilias studijų programas. „Įgyvendinant šias studijų programas bus užtikrintas Vakarų Lietuvos regiono kvalifikacijų poreikis, atitinkantis ekonominę specializaciją. Išskirtinės KVK studijų kryptys yra slauga ir akušerija, reabilitacija, mityba, kosmetologija, burnos priežiūra, apskaita, turizmas ir poilsis, transporto inžinerija, statybos inžinerija, maisto technologijos, informatika, elektros inžinerija“, – vardina G. Markvaldienė.

Klaipėda
Klaipėda
© DELFI

Tuo metu AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinis direktorius ir Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika teigia, kad versle ieškomi nauji sprendimai, kuriuos greičiau pavyktų atrasti bendradarbiaujant su mokslininkais.

„Diskusijose su aukštųjų mokyklų ir valstybės institucijomis, Seimo nariais nusprendėme remtis Europos valstybėse pasiteisinusiu inovacijų ekosistemos modeliu. Be abejo, verslui teks atsakinga pareiga tiesiogiai įsitraukti į aukštojo mokslo ir studijų planavimo procesą nukreipiant kolegijų ir universitetų išteklius regiono problemoms spręsti“, – aiškina jis.

Anot jo, savivaldybėms taip pat svarbu sulaukti specialistų, kurie teiktų viešąsias paslaugas ir įgyvendintų socialines inovacijas regiono bendruomenėse.

Susirūpino dėl jaunimo, besirenkančio studijas svetur

LR Seimo narys Simonas Gentvilas pabrėžia, kad vakarų Lietuvos regionas turi 12 proc. Lietuvos absolventų, bet pritraukia tik 9 proc. Lietuvos studentų į savo 7 aukštąsias mokyklas.

Lyginant didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir mažesniuose regionuose esančių studentų skaičių, pastebimas ryškus kontrastas. Vilniuje ir Kaune suskaičiuojama 80 tūkst. studentų, o Klaipėdoje – 4,3 tūkst. studentų universitetuose.

„Protų ir jaunimo nutekėjimas yra dar didesnis, nes dalis absolventų renkasi mokslą svetur. Per dešimtmetį studentų skaičius Klaipėdoje sumažėjo perpus. Nedarant kertinių pokyčių, ilgainiui regionas gali virsti stagnuojančiu, nepaisant augančio uosto suteikiamo potencialo“, – problemą pastebi pašnekovas.

Anot jo, situacija Klaipėdos aukštajame moksle nėra vienalytė – svarbu susirūpinti ir dėl čia esančių dėstytojų.

„Galima rasti europinio lygmens mokslininkų greta universiteto dekanų, kurie vis dar nesuvokia tarptautiškumo esmės ir dėsto cituodami sovietmečio šaltinius ir knygas. Yra sektorių, kuriuose kolegijų ir universitetų autoritetas regione ir nacionaliniu mastu yra milžiniškas, tačiau esti ir visiškai nuo visuomeninio ir verslo pulso atitrūkusių akademikų“, – teigia S. Gentvilas.

Studentai
Studentai
© Shutterstock

Dėl to jis įsitikinęs, kad universiteto ir abiejų kolegijų kokybinė konsolidacija link bendro konsorciumo su bendrais finansais ir akademiniu senatu yra būtina. Seimo narys mano, kad reikia panaikinti ligšiolinį studijų programų dubliavimąsi, susikoncentruoti į kertines regiono specialybes ir tyrimus, užtikrinti adekvatų turto ir administracijos balansą bei sutelkti kritinį kiekį profesionalų regiono lyderystei.

Ateities scenarijus – netrukus

Švietimo ir moklso viceministras Giedrus Viliūnas sako, kad Seimo patvirtintame plane Klaipėdos ir Šiaulių universitetus siūloma pertvarkyti į universitetinius mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniais.

„Laikantis šios plano nuostatos, parengtos dvi alternatyvos dėl Klaipėdos universiteto. KU studijų ir mokslo veiklų apimtys yra labai mažos, daugelis studijų krypčių dubliuoja valstybines kolegijas, dalis studijų krypčių gali neįveikti priėmimo slenksčio ir studijų kokybės vertinimo reikalavimų. Todėl Klaipėdoje neužtikrinamas plačios skalės ir aukštos kokybės universitetinių studijų poreikis, jaučiamas mieste ir regione. Sąjunga su dideliu plačios aprėpties universitetu galėtų padėti juos efektyviai tenkinti“, - sako G.Viliūnas.

Anot jo, norėdamas išlikti savarankišku, KU turėtų parengti realia poreikių ir išteklių analize parengtą savo veiklos tvarumo užtikrinimo ir plėtros planą, susietą su savivaldybės ir vietos verslo indėliu ir suderintą su kitų miesto aukštųjų mokyklų veikla.

Lapkričio 22 d., įvertinusi universiteto ir dalininkų nuomones, Vyriausybė galutinai apsispręs dėl vienos iš alternatyvų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sostinėje atgimė vienuolyną su skandalais palikęs baras (1)

Praėjusių metų rugpjūtį baro „ 7 fridays “ darbuotojai staiga turėjo susirinkti daiktus ir...

Asmens duomenų tvarkymas: kiekvienam interneto vartotojui verta sužinoti, kas keičiasi jau šiandien (25)

Lietuvoje nuo gegužės 25 d. pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) –...

LKL ketvirtfinalis: „Žalgiris“ – „Nevėžis“ (tiesioginė vaizdo transliacija) (8)

„Betsafe- LKL “ čempionato ketvirtfinalio serijos trečiose rungtynėse Kauno „Žalgiris“...

Susirgę reta liga, turėsite mažai galimybių gauti vaistų: šiauliečiui valstybė atsuko nugarą (65)

„Gyvenome įprastą gyvenimą, abu dirbome, auginome dukras. Vyras buvo stiprus, sveikas žmogus,...

Putino kritikai teigia pamatę, ko iš tiesų bijo Kremlius (193)

Baigėsi penktasis Vilniaus Rusijos forumas. Nuo ketvirtadienio vykusiame renginyje dalyvavo garsūs...

Vidutinio greičio matuokliai vis dar neveikia: bus tiek pažeidėjų, kad nespės bausti? (5)

Sektoriniai greičio matuokliai vis dar neveikia. Pasirodo, yra problemų, kurios gali apsunkinti...

Buvusį tituluotos gražuolės sutuoktinį klampina dovanoti turtai ir „varguolių svaigalai“ (17)

Iš prekybos narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, įtariama, didelius turtus susikrovęs,...

Keičia poziciją: susitikimas su Kim Jong Unu vis dar gali įvykti (64)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo istorinis susitikimas su Šiaurės...

Lenkijos Senato maršalkos atsakas prieš Lietuvą užsimojusiai Cytackai: ponia, to nebus (374)

Balandį Torūnėje (Lenkija) vykusiame „Polonijos suvažiavime“ Vilniaus tarybos narei Renatai...

Tobulą žiedelį gavusi Karolina Meschino papasakojo apie jausmus: dažnai pagalvoju apie svajonių sužadėtuves (9)

Pirmosios Lietuvoje juvelyrikos studijos „Marry Me by Ribas“ atidaryme sutikta socialinių...