aA
Aukštojo mokslo reforma nulems atskirų regionų aukštųjų mokyklų likimą. Pastaruoju metu aktyviai tariamasi, kurios iš jų išlaikys autonomiją, o kurioms teks susijungti. Aiškinamės, koks scenarijus laukia Klaipėdoje esančių aukštųjų mokyklų.
Klaipėdos universitetas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dėmesio centre atsidūrė 4 galimi sprendimai

Šiuo metu Klaipėdoje veikia 3 valstybinės aukštosios mokyklos: Klaipėdos universitetas (KU), Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) ir specializuota Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM).

Anot Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus Viktoro Senčilos, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) organizuotoje ir vadovaujamoje darbo grupėje buvo svarstomi Klaipėdos aukštųjų mokyklų konsolidavimo variantai nuo išliekančios jų visų autonomijos iki jų visų apjungimo.

„Realiausia ir nuosekliausia būtų KU likti savarankiška aukštąja mokykla arba tapti kito universiteto padaliniu. Šiuo atveju KVK ir LAJM išlieka savarankiškos arba konsoliduojasi tarpusavyje, ministerijai tęsiant reformas ir kuriant naujojo tipo aukštąsias mokyklas, Europoje vadinamas taikomojo mokslo universitetais“, – aiškina V. Senčila.

Anot jo, viso Lietuvos aukštojo mokslo bendrasis konsolidavimo tikslas yra aukštųjų mokyklų potencialo (žmogiškųjų, finansinių, mokslinių ir kt. išteklių) koncentravimas ir sustiprinimas. Potencialo išbarstymas vyksta dėl aukštųjų mokyklų tarpusavio konkuravimo, dubliuojant studijų programas. Regioninėms aukštosioms mokykloms yra labai aktualus ir demografinis veiksnys, kurį lemia mažėjantis gimstamumas, jaunimo emigracija ir vidinė migracija.

Iš Klaipėdos regiono išvažiuoja 70-75 proc. abiturientų, pasirinkusių universitetines studijas. Anot pašnekovo, dėl mažėjančio studentų skaičiaus mažėja ir dėstytojų krūviai, brangsta studentų rengimas. Darosi sunkiau išlaikyti konkurencingumą tarptautiniu mastu.

„Miestui, uostui ir Klaipėdos regionui reikalingi ne tik universitetinio, bet ir koleginio, ir, nepamirškime, profesinio rengimo specialistai. Šiuo metu dažnai garsiau kalbama apie tai, kur skaudžiausios problemos, nenorint matyti visumos“, – teigia jis.

Pasisako už kolegijos autonomijos išlaikymą

KVK direktorės Gražinos Markvaldienės teigimu, laikomasi sprendimo išlaikyti KVK ir sustiprinti lyderio pozicijas Vakarų Lietuvos regione.

„Plėtojant partnerystę su KU ir kitomis aukštosiomis mokyklomis ar jų padaliniais, bus stiprinami KVK kompetencijų centrai informatikos, inžinerijos, technologijų, sveikatos, socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos bei ugdymo mokslų kryptyse. Esminėmis konsorciumo veiklos kryptimis galėtų būti profesinės magistratūros sukūrimas ir įgyvendinimas, materialiųjų išteklių panaudojimo efektyvumo didinimas, bendrų mokslo projektų inicijavimas ir įgyvendinimas,“, – teigia pašnekovė.

2018 m. KVK numato priėmimo metu skelbti ir įgyvendinti visas rentabilias studijų programas. „Įgyvendinant šias studijų programas bus užtikrintas Vakarų Lietuvos regiono kvalifikacijų poreikis, atitinkantis ekonominę specializaciją. Išskirtinės KVK studijų kryptys yra slauga ir akušerija, reabilitacija, mityba, kosmetologija, burnos priežiūra, apskaita, turizmas ir poilsis, transporto inžinerija, statybos inžinerija, maisto technologijos, informatika, elektros inžinerija“, – vardina G. Markvaldienė.

Klaipėda
Klaipėda
© DELFI

Tuo metu AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinis direktorius ir Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika teigia, kad versle ieškomi nauji sprendimai, kuriuos greičiau pavyktų atrasti bendradarbiaujant su mokslininkais.

„Diskusijose su aukštųjų mokyklų ir valstybės institucijomis, Seimo nariais nusprendėme remtis Europos valstybėse pasiteisinusiu inovacijų ekosistemos modeliu. Be abejo, verslui teks atsakinga pareiga tiesiogiai įsitraukti į aukštojo mokslo ir studijų planavimo procesą nukreipiant kolegijų ir universitetų išteklius regiono problemoms spręsti“, – aiškina jis.

Anot jo, savivaldybėms taip pat svarbu sulaukti specialistų, kurie teiktų viešąsias paslaugas ir įgyvendintų socialines inovacijas regiono bendruomenėse.

Susirūpino dėl jaunimo, besirenkančio studijas svetur

LR Seimo narys Simonas Gentvilas pabrėžia, kad vakarų Lietuvos regionas turi 12 proc. Lietuvos absolventų, bet pritraukia tik 9 proc. Lietuvos studentų į savo 7 aukštąsias mokyklas.

Lyginant didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir mažesniuose regionuose esančių studentų skaičių, pastebimas ryškus kontrastas. Vilniuje ir Kaune suskaičiuojama 80 tūkst. studentų, o Klaipėdoje – 4,3 tūkst. studentų universitetuose.

„Protų ir jaunimo nutekėjimas yra dar didesnis, nes dalis absolventų renkasi mokslą svetur. Per dešimtmetį studentų skaičius Klaipėdoje sumažėjo perpus. Nedarant kertinių pokyčių, ilgainiui regionas gali virsti stagnuojančiu, nepaisant augančio uosto suteikiamo potencialo“, – problemą pastebi pašnekovas.

Anot jo, situacija Klaipėdos aukštajame moksle nėra vienalytė – svarbu susirūpinti ir dėl čia esančių dėstytojų.

„Galima rasti europinio lygmens mokslininkų greta universiteto dekanų, kurie vis dar nesuvokia tarptautiškumo esmės ir dėsto cituodami sovietmečio šaltinius ir knygas. Yra sektorių, kuriuose kolegijų ir universitetų autoritetas regione ir nacionaliniu mastu yra milžiniškas, tačiau esti ir visiškai nuo visuomeninio ir verslo pulso atitrūkusių akademikų“, – teigia S. Gentvilas.

Studentai
Studentai
© Shutterstock

Dėl to jis įsitikinęs, kad universiteto ir abiejų kolegijų kokybinė konsolidacija link bendro konsorciumo su bendrais finansais ir akademiniu senatu yra būtina. Seimo narys mano, kad reikia panaikinti ligšiolinį studijų programų dubliavimąsi, susikoncentruoti į kertines regiono specialybes ir tyrimus, užtikrinti adekvatų turto ir administracijos balansą bei sutelkti kritinį kiekį profesionalų regiono lyderystei.

Ateities scenarijus – netrukus

Švietimo ir moklso viceministras Giedrus Viliūnas sako, kad Seimo patvirtintame plane Klaipėdos ir Šiaulių universitetus siūloma pertvarkyti į universitetinius mokslo centrus, kurie gali būti kitų universitetų padaliniais.

„Laikantis šios plano nuostatos, parengtos dvi alternatyvos dėl Klaipėdos universiteto. KU studijų ir mokslo veiklų apimtys yra labai mažos, daugelis studijų krypčių dubliuoja valstybines kolegijas, dalis studijų krypčių gali neįveikti priėmimo slenksčio ir studijų kokybės vertinimo reikalavimų. Todėl Klaipėdoje neužtikrinamas plačios skalės ir aukštos kokybės universitetinių studijų poreikis, jaučiamas mieste ir regione. Sąjunga su dideliu plačios aprėpties universitetu galėtų padėti juos efektyviai tenkinti“, - sako G.Viliūnas.

Anot jo, norėdamas išlikti savarankišku, KU turėtų parengti realia poreikių ir išteklių analize parengtą savo veiklos tvarumo užtikrinimo ir plėtros planą, susietą su savivaldybės ir vietos verslo indėliu ir suderintą su kitų miesto aukštųjų mokyklų veikla.

Lapkričio 22 d., įvertinusi universiteto ir dalininkų nuomones, Vyriausybė galutinai apsispręs dėl vienos iš alternatyvų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ušackas pranešė, kad pralaimėjęs Šimonytei partinius rinkimus, Prezidento posto nesiektų (220)

Prie Prezidento rinkimų starto linijos – ir Ingrida Šimonytė . Ką pasirinks TS–LKD: ją ar...

Karbauskis už Grybauskaitės pasiūlymo mato kyšančias farmacininkų ausis (644)

Tikrasis prezidentės pateiktų priemonių konkurencingumui didinti tikslas yra sustabdyti planus dėl...

Orai: šaltis po truputį įsigalės (5)

Savaitė, prasidėjusi šalčiu, nelepins ir toliau. Artimiausiomis dienomis žadama daugiau...

Lietuviai nukeliavo į turistų aplenkiamą Iraną: šiurpių mirties bausmių vieta stebino svetingumu (59)

Keliauti į Iraną sugalvojau tada, kai perskaičiau daug informacijos apie tenykščius žmones, jų...

Broliai Ballai autobusu grįžo į Lietuvą (42)

Sausio mėnesį krepšininkai Lamelo ir LiAngelo Ballai atvyko į Lietuvą. Tuo metu Vilniaus oro...

Nekaltas pirkinys oro uosto užkandinėje baigėsi tragedija (35)

Viena mergina mirė nuo stiprios alergijos sezamams, kai oro uosto kavinėje „Pret a Manger“,...

FIFA metų geriausiu futbolininku išrinktas ne Ronaldo – triumfavo Modričius lietuvių balsai rinkimuose (14)

Šių metų sensacija Kroatijos rinktinės ir Madrido „Real“ variklis 33 metų Luka Modričius...

Putinas pateikė savo versiją dėl lėktuvo numušimo Sirijoje Kremlius išplatino viešą pareiškimą (470)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu pareiškė...

Per žiniasklaidos dieną Valančiūnas driokstelėjo: galime išspardyti kitų užpakalius (5)

Toronto „Raptors“ žiniasklaidos diena neaplenkė ir komandos vidurio puolėjo 26 metų Jono...

Lengviausias būdas iššveisti pridegusį puodą: jokio mirkymo – prireiks tik vienos priemonės (31)

Kam gi nepasitaiko, kad ruošiant maistą pora minučių, kurioms žūtbūt prireikia pasitraukti nuo...