Renginyje vyko diskusijos sveiko urbanistinio planavimo, kovos su oro tarša, vaikų sveikatos stiprinimo ir kitomis aktualiomis temomis.
Ne mažiau svarbu tai, jog renginio metu pagaliau paskelbti miestai, dalyvausiantys naujajame šio tinklo veiklos etape. Aktyviausiems nariams taip pat buvo įteiktos padėkos ir diplomai sėkmingo penktosios fazės užbaigimo proga. Vieną jų uostamiesčio atstovai parsivežė ir į Klaipėdą.
Iš Atėnų su puikiomis naujienomis sugrįžusios savivaldybės tarybos narės bei švietimo ir mokslo viceministrės Nataljos Istominos teigimu, Lietuvos ir Klaipėdos įdirbis buvo pastebėtas, įvertintas bei paklojo solidų pamatą tolimesnei veiklai šioje tarptautinėje organizacijoje, atvers galimybes dalyvauti ir pritraukti investicijas naujuose tarptautiniuose projektuose.
„2011 metais prisijungusi prie PSO Europos sveikų miestų tinklo Klaipėda tikrai neužėmė pasyvios rolės – su entuziazmu semtasi kitų miestų patirties, tarptautinis bendradarbiavimas įgijo ir labai apčiuopiamas formas, kurias jau gali įvertinti klaipėdiečiai. Pavyzdžiui, dalyvavimo sveikam senėjimui skirtame projekte „Urbact II“ išdava – italų pavyzdžiu ir pas mus pradėjusios veikti senjorų vaikščiojimo grupės, drauge su Klaipėdos universitetu pradėtas kurti „amžiaus žemėlapis“, atskleisiantis vertingos informacijos apie demografinį gyventojų pasiskirstymą mieste. Tai, kad Sveiko miesto statusas aiškiai įrašytas Klaipėdos strategijoje – svarbus pasiekimas siekiant darbų tęstinumo“, – kalbėjo N. Istomina.
Kadangi PSO yra nustačiusi narystės kvotą (vienas miestas narys atstovauja iki 5 mln. gyventojų), Klaipėda tapo pirmąja ir kol kas vienintele Lietuvos atstove Europos sveikų miestų tinkle.
Jis šiuo metu vienija 99 narius, tačiau galima sakyti, kad realiai iš narystės gaunančiųjų naudą miestų gretos yra gerokai didesnės – tiesiog šalių miestai jungiasi ir formuoja nacionalinius sveikų miestų tinklus.
„Tikimės, kad analogiška praktika bus perimta ir Lietuvoje. Mano žiniomis, latvių nacionaliniame sveikų miestų tinkle dalyvauja daugiau nei trys dešimtys miestų ir miestelių“, – sakė N. Istomina.
Klaipėdos atstovai Atėnuose pasirašė rezoliuciją dėl veiklos, apimančios šeštąją dalyvavimo Europos sveikų miestų tinklo fazę, bei atsiėmė specialų PSO diplomą. Pažymėtina, kad šias padėkas gavo ne visi miestai nariai, pakviesti į naująjį etapą, bet tik pademonstravusieji išskirtinį aktyvumą bei rezultatus.
Anot N. Istominos, naujojoje dalyvavimo PSO Europos sveikų miestų fazėje Klaipėdą pasieks visos naujovės, siūlomos siekiant užtikrinti žmonėms kuo geresnę gyvenimo kokybę. „Klaipėdiečiai patys spręs, ką verta pritaikyti savo mieste, o ko ne. Esminis tikslas, kurio turime niekuomet nepamesti iš akiračio, – ne kažkokios formalios deklaracijos, o realiai geresnė žmonių sveikata“, – akcentavo pašnekovė.
Ugdant ir populiarinant deramus uostamiesčio gyventojų sveiko gyvenimo įpročius, įtvirtinant Sveiko miesto statusą kasdieniame lygmenyje, išskirtinis vaidmuo atitenka Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biurui. Šios įstaigos iniciatyva gražia tradicija tapo Sveikiausios uostamiesčio moksleivių klasės, Sveikiausios įmonės rinkimai, kitos akcijos bei konkursai, nuolat pasiūloma naujų bendruomenės švietimo, fizinio aktyvumo propagavimo formų, plečiasi Sveiko miesto idėjas palaikančių partnerių tinklas.
