Didelis kiekis vandens – iš maisto
Mitybos konsultanto ir asmeninio trenerio Andriaus Pauliukevičiaus teigimu, skysčių suvartojimas vasarą ir žiemą skiriasi tik tuo, kad šiltuoju metų sezonu aplinkos temperatūra yra aukštesnė ir dėl to daugiau jų pašalinama.
„Ypatingai vasaros periodu, esant aukštesnei temperatūrai, vanduo reikalingas vidinės temperatūros homeostazei, kad neperkaistume. Žiemą vanduo gali padėti sušilti, vartojant šiltą vandenį ar arbatą“, - priduria mitybos specialistas A. Sujeta. Vyras primena, kad nepaisant sezono, trūkstamą vandens kiekį gauname iš maisto – taip žmogus gali gauti pusantro ar daugiau litrų vandens.
Suvartojamų skysčių kiekis – individualus
Bestselerių apie sveiką ir gražų kūną autorius A. Pauliukevičius pateikia formulę, kurios pagalba galima apskaičiuoti, kiek per karščius reikia išgerti vandens. „Tarkime, žmogus yra aktyvus vieną valandą per dieną, nes dirba sėdimą darbą, ir prieš ar po jo treniruojasi. Tada viskas priklausytų nuo jo svorio: 50 kilogramų reikėtų išgerti 2,7 litro, 60 kilogramų – 3,1 litro, 70 kilogramų - 3,5 litro, 80 kg – 3,9 litro ir panašiai“, - sako treneris.
A. Pauliukevičiaus teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į fizinį aktyvumą, nes jeigu jis mažesnis, reikės išgerti šiek tiek mažiau, jei didesnis – daugiau. Jis pabrėžia, kad vandens gėrimas yra labai individualus. „Tai būtų vidurkiai, bet su vandens suvartojimu yra kaip ir su miegu – bendra rekomendacija būtų miegoti 8 valandas, bet vieni patys be žadintuvo nubunda po 6-7 valandų ir jaučiasi gerai, kitiems reikia 9-10 valandų“, - priduria asmeninis treneris.
Mitybos specialistas A. Sujeta teigia, kad šiltuoju vasaros sezonu reikėtų išgerti bent 1,5-2,5 litro vandens. Jis pabrėžia, kad jeigu lauke tikrai labai karšta, o žmogus sportuoja ilgiau nei 40 minučių, reikėtų kas 20 minučių gerti po 200 mililitrų vandens. „Valandą prieš fizinę veiklą išgerkite 400 mililitrų vandens, o likus 20 minučių iki sporto – dar 200 mililitrų. Tokios taisyklės leis pridėti „trūkstamą litrą“ vandens“, - sako A. Sujeta.
Vengti didelį kofeino ir cukraus kiekį turinčių gėrimų
Abu mitybos specialistai sutinka, kad geriausias gėrimas per karščius – vanduo. A. Pauliukevičius priduria, kad treniruotės metu geriausia būtų rinktis šarminį vandenį, kuris padėtų šalinti kūne besikaupiančias rūgštis.
A. Sujeta pataria – jeigu netinka paprastas vanduo, į vandenį pripjaustykite citrusinių vaisių ar uogų, nes juose yra tirpių vandenyje vitaminų (C,B). Jo teigimu, tinka ir šaltos arbatos su mėtomis ar mineralinis vanduo, kuris padės susigrąžinti per karščius prarastas druskas.
A. Sujetos teigimu, reikėtų vengti skysčių, kurie turi daug kofeino, pavyzdžiui, energetinių gėrimų. Mitybos specialistas sako, kad netinka gazuoti gėrimai, turintys daug cukraus. Jam antrina ir A. Pauliukevičius, kuris rekomenduoja per karščius nevartoti energetinių gėrimų tiek dėl kofeino, tiek dėl cukraus kiekio jame. Per karščius nerekomenduotina gerti ir stiprios arbatos ar eksperimentuoti su sulčių dietomis, nes šie gėrimai nepapildys jūsų organizmo vandens atsargomis.
Kavą per karščius vartoti leidžia abu mitybos specialistai. Tačiau abu jie pabrėžia, kad ją reikia vartoti saikingai. „Jeigu išgeriate iki 3-5 puodelių juodos kavos per dieną, dienos eigoje reikėtų vartoti vandenį. Keisti vandenį kava – klaida“, - pabrėžia mitybos specialistas A. Sujeta.
Alkoholis vasaros metu skatina dehidrataciją
„Žiemą vartodami alkoholį greičiau atšalsite, nors jausitės „šilti“. Atšalsite dėl to, kad jūsų odos kapiliariai išsiplės ir per ją atiduosite daugiau šilimos į aplinką. Vasarą priešingai, vartodami alkoholį, paskatinsite šlapimo išsiskyrimą ir dehidrataciją“, - sako A. Sujeta.
Jo teigimu, atsakyti, kuriuo metų laiku alkoholis pavojingesnis, sunku. Lyginant mirčių statistiką, žiemą sušalusių gerokai daugiau. Tačiau palyginus klimato kaitos ypatumus ir nelaimingus įvykius prie vandens telkinių, jo nuomone, pavojingesnė yra vasara.
