Lietuvoje yra ne vienas būdas sužinoti, kur nedrausmingų vairuotojų tyko policijos pareigūnai, bet, ko gero, niekas nenorėtų pakliūti į avariją dėl pranešimą išklausiusio ir kitą maršrutą pasirinkusio girto vairuotojo.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Būdų dalintis informacija apie žymėtus ir nežymėtus policijos automobilius, greičio matuoklius ir kitokias drausminimo priemones yra gausybė: tam sukurta specialių programėlių, socialinio tinklo „Facebook“ grupių, apie tai kalbama per radiją, be to, atvažiuojantį automobilį galima apie policiją įspėti sumirksėjus šviesomis.

Nors retas vairuotojas nuolat seka informaciją, kur budi pareigūnai, kai priešpriešais atvažiuojantis automobilis sumirksi šviesomis, reaguoja.

„Specialiai nesidomiu, kur yra pareigūnai, tik tiek, kiek išgirstu per radiją, kai įspėja, kad savaitgalį tikrins tą ir aną. Pavyzdžiui, prieš mokslo metų pradžią jau esu įpratęs, kad reikia labai atsargiai važiuoti, nes pilnos mokyklos vaikų ir jie vis taikosi į gatvę išlėkti, bet ir policija budi prie perėjų, reidų būna. O kai kelyje pamatau pamirksintį šviesomis automobilį, visada padėkoju ir pagalvoju, ar esu prisisegęs, ar ne per greitai važiuoju“, - sako dešimtmetį vairavimo patirties turintis Tadas.

Nauda ir žala

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas sako, kad pranešimai apie keliuose budinčius pareigūnus turi naudos, bet jie gali sukelti ir žalą.

„Didelės problemos dėl dalinimosi informacija nėra, bet situacija dviprasmiška. Aišku, jei žmogus vairuoja automobilį ir skaito „Facebook“, tai jau kelią pavojų. Gerai, kad vairuotojas, numanydamas apie konkrečioje vietoje esančius pareigūnus elgiasi normaliai, net jei įspėjimas buvo ir klaidingas“, - sakė jis.

Paklaustas, ar pareigūnai gali naudotis tokiomis grupėmis tam, kad sudrausmintų vairuotojus, pašnekovas patikino, kad taip.

Avarija ir spūstis Vilniaus Geležinio vilko gatvėje
Avarija ir spūstis Vilniaus Geležinio vilko gatvėje
© DELFI

„Be abejo, tuo gali pasinaudoti ir pareigūnai, pavyzdžiui, sužymėti, kad ekipažai – beveik visame Vilniuje, visko ir būna“, - kalbėjo D. Šalomskas.

Tačiau pareigūnas primena, kad yra blogai, jei vairuotojai drausmingai važiuoja tik bijodami būti sustabdyti policijos.

„Aišku, geriau, kad policija neblaivų vairuotoją netikėtai sustabdytų, nei kad jis, paskaitęs, kur yra ekipažai, palauktų ir vėliau rizikuotų savo ir kitų gyvybėmis“, - palygino jis.

Vairuotojai daro sau meškos paslaugą

Visgi, kad informacija apie policijos ekipažus toli gražu ne visada veikia kaip prevencinės priemonės, rodo ir Jono (vardas pakeistas) pavyzdys. Vaikinas kalbėdamas su žurnalistais žodžių į vatą nevyniojo ir išklojo ne tik nesilaikantis Kelių eismo taisyklių, viršijantis leistiną greitį, bet ir tai, kaip, kitų apie policiją pranešančių vairuotojų dėka išvengė policijos, kai sėdo už vairo nė neturėdamas tam teisės.

Vaikinas sakosi prieš sėsdamas prie vairo patikrinantis ir „Facebook“ tinkle esančių grupių informaciją, mat jam, dažnai važinėjančiam iš sostinės į Kauną, esą tai yra labai aktualu.

„Šią vasarą buvau praradęs teises, reikėjo grįžti iš Kauno namo, ir neatsirado draugų, kurie galėtų parvairuoti mašiną, tai teko važiuoti pačiam. Važiuojant greitkelyje Kaunas - Vilnius pasižiūrėjau telefone, kad už dviejų kilometrų stovi policija mano pusėje, greitį matuoja, teko apsisukti ir grįžti į Kauną. Nepagavo, - sakė jis. - Nieko tokio autostradoje palėkti ir 150 km/h ir išvengti baudos, aš tik girtų nepateisinu, tokiems jokios programėlės nepadės.“

Kirto feisbuke pranešantiems apie policiją: galėsite „pasidžiaugti“, kad girtas nudaužė jūsų artimą
© Shutterstock nuotr.

DELFI jau ne kartą yra rašęs apie chuliganišką vairuotojų elgesį keliuose, kuris kelia rimtą pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir aplinkiniams. Psichologų teigimu, taip keliuose elgiasi tik žmonės turintys mažą savivertę ir norintys demonstruoti savo „viršenybę“.

Kaip DELFI anksčiau yra sakęs psichologas Tomas Lagūnavičius, tokių primityvių būdų parodyti savo galią ir pranašumą prieš kitus dažniausiai imasi jauni vyrai, kurie neranda kitų, socialiai priimtinų kelių dominuoti. T. Lagūnavičiaus teigimu, būtent dėl šios priežasties gilioje senovėje jaunuoliai būdavo išvaromi iš genties ir gyvendavo atskirai – jie buvo mokomi, auklėjami, tačiau gentyje dėl keliamų neramumų gyventi tam tikrą laiką nebegalėdavo.

„Kodėl žmonės taip daro? Todėl kad jie gauna vadinamus socialinius dividentus. Pirmiausiai – valdžią: „aš vadovauju autostradoje, aš čia valdžia, jūs visi lopai traukitės į šoną“. Antras dalykas – jis įgyja socialinį prestižą savo draugų tarpe, kurių mentalitetas ir vertybinės orientacijos tokios pačios.

Kaip reaguoja kiti? Kiti pirmiausiai patiria begalinę baimę, nerimą todėl, kad gali įvykti avarija. O tie žmonės, kurie bando mus išgąsdinti, jie laukia tos baimės, jie ta baime ir maitinasi, nes taip jie pajunta, kad jie yra dominuojantys“, – aiškino psichologas.

Reidas Kauno rotušėje
Reidas Kauno rotušėje
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Viešos policijos akcijos gerina situaciją

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas situaciją vertina kiek kitaip: kuo daugiau kalbama apie policiją ir ji matoma, tuo drausmingiau žmonės vairuoja.

„Vertinant eismo saugumo atžvilgiu, policijos ekipažai ar stacionarūs greičio matuokliai paprastai yra ten, kur eismo dalyviai kelia susirūpinimą: ar greitį viršiją, ar yra kitokių pažeidimų. Esant perspėjimui apie patikrinimą, eismo dalyviai būna dėmesingesni ir pažeidimų stengiasi nedaryti, o tai – neblogai. Šiais laikais ir policijos akcijos būna viešos, apie jas iš anksto perspėjama, paaiškinama, kokia akcija vyksta ir kodėl“, - pastebi jis.

Pasak S. Pukalsko, informuoti apie policijos darbą yra tikslinga, nes žmonės įpranta ne tik vengti baudų, bet ir pagalvoti, ką pareigūnai daro ir kodėl.

„Sunku pasakyti, gerai ar blogai žmones įspėti iš anksto, bet kelių erelis gal apskritai nebevažiuos, žinodamas, kad kažkur stovi kelių policija, kuri jį sustabdyti. Bet abejoju, kad kelių ereliai nuolat stebi „Facebook“ ar operatyviai gauna informaciją apie tai, kur jiems geriau važiuoti, juolab, kad ir informacija viešojoje erdvėje ne visada yra tiksli“, - mano S. Pukalskas.

Kirto feisbuke pranešantiems apie policiją: galėsite „pasidžiaugti“, kad girtas nudaužė jūsų artimą
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tačiau pašnekovas sako, kad įspėjimai apie reidus iš pačių pareigūnų rodo kitokį visuomenės sąmoningumo lygį.

„Anksčiau policija slėpdavosi krūmuose, bet ar dėl to eismo saugumas buvo geresnis negu dabar? Abejoju. Dabar yra saugiau, kai policija nesislepia, žmonės mato, kad ji yra ir dirba savo darbą. Mes jau esame kitame etape“, - apibendrina jis.

Patinka žinoti

Komunikacijos agentūros „Nova Media“ vyresnysis partneris Arijus Katauskas atkreipia dėmesį į tai, kad žmonėms patinka būti informuotiems, o tai galima sėkmingai panaudoti, pavyzdžiui, siekiant drausmingesnio vairavimo.

„Jau prieš daug metų kai kuriose radijo stotyse buvo net atskiros laidos, kuriose buvo galima pranešti, kur stovi policija, žmonės vieni kitus visada stengdavosi informuoti. Visi žinome apie istorijas su mirktelėjimu šviesomis perspėjant ir panašiai. Vėliau pradėjome girdėti ir skaityti apie užmaskuotus policijos automobilius, taip pat ir apie specialias racijas naudojančius žmones, kurie prisijungia prie sunkvežimių ir taksi automobilių dažnių bei sužino ne tik apie policijos reidus, bet ir kitus įvykius, pavyzdžiui, avarijas“, - primena komunikacijos specialistas.

Arijus Katauskas
Arijus Katauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Dėl šios priežasties, pasak jo, vienareikšmiškai vertinti grupių socialiniuose tinkluose, kurios dalinasi užmaskuotų automobilių numeriais, patrulių stovėjimo vietomis, sunku, nes jos gali atlikti ir prevencinį darbą.

„Kalbant apie tokių grupių ar programėlių atsiradimą, žinoma, esminį postūmį tam turi paprastas dalykas - nė vienas iš mūsų nenorime būti nubausti ar pagauti. Ir nors teoriškai atrodo, kad programėlės ar kolegų vairuotojų pateikta informacija padės tik apsisaugoti, vis tik išgirdęs, kad keliose vietose mieste stovi patruliai, o kažkur reidas, daugelis visos kelionės metu laikysis taisyklių. O jei nors vienas išgėręs vairuotojas, pamatęs, kad kelyje, kuriuo ruošiasi važiuoti, yra policijos, atsisakys savo kelionės, tai jau savaime bus labai teigiamas dalykas“, - dėsto pašnekovas.

Kritika verčia susimąstyti

Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis galimybę pasidalinti informacija apie policijos ekipažus jau anksčiau vertino kritiškai.

„Kadangi ne visi girti už vairo sėdantys ir chroniškai greitį viršijantys moka anglų kalbą ar žino kas yra „Waze“, Lietuvos studentai sukūrė lietuvišką aplikaciją telefonams „Kur policija?“, leidžiančią nuolat pranešti ir sužinoti, kur eismo dalyvius stebi ar reidus atlieka kelių patruliai. Beliko šios programėlės administravimą perduoti policijai, kuri visus besinaudojančius galėtų nubausti už bendradarbiavimą atliekant nusikaltimą ir trukdymą vykdyti teisingumą“, - savo nuomonę socialiniame tinkle anksčiau skelbė jis.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Labai geras apssas, galėsite pasidžiaugti, kai girtas pasuko kitu keliuku, nes stovėjo policija ir nudaužė jūsų artimą žmogų, kai su pavogta transporto priemone išvengė policijos ekipažo, kai nusikaltėliai, kurių už nusikaltimus ieško, sužinoję, pasuks kitu keliu ir liks nepagauti, - kitas žmogus dalijosi savo nuomone socialiniame tinkle. - Po to tie, kurie čia nemato nieko blogo, savo nukvakusiomis gerklėmis, jei kas nutinka, bliauna „ką policija daro, ką jie veikia“.

Lietuvoje įvykių keliuose statistika išlieka baisi: šiemet iki rugpjūčio 2 d. įvyko 1 806 eismo įvykiai, kurių metu žuvo 102 žmonės, dar 2 155 buvo sužeisti.

DELFI primena, kad už panašius pavojingus ir chuliganiškus manevrus vairuotojams pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 (2) straipsnį gresia: Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 iki 231 euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, baudą nuo 289 iki 579 eurų.

Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, baudą nuo 724 iki 1113 eurų.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonės, baudą nuo 1013 iki 1158 eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Paskelbtos teritorijos, kuriose jaunos šeimos galės gauti paramą būstui įsigyti (66)

Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione,...

Sostinės policija sulaikė išžaginimu įtariamą „alfą vyrą“ Airiną Arutiunianą paimti intymūs vaizdo įrašai; atnaujinta 15.22 (234)

Sostinės kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė fotografu pasivadinusį asmenį, viliojusį...

Ekspertai: po skandalingų įvykių Helsinkyje – grėsmė visai Europai (126)

Kaip ir visi Jungtinių Valstijų ir Rusijos viršūnių susitikimai, Donaldo Trumpo ir Vladimiro...

Nemato, už ką teisti Pijų, bet pro akis praslydo kitas rimtas skandalas (167)

Kol visų dėmesys yra nukrypęs į teisiškai pasmerktą bandymą įrodyti, kad „ Naisių vasara...

Marijampolėje į vandentiekio vandenį pateko chloro, gyventojus įspėja saugotis (4)

Marijampolėje dezinfekuojant vandenvietės filtrą, taip naikinant vandentiekio vandenyje...

Europos jaunimo čempionato aštuntfinalis: Lietuva – Ispanija tiesioginė vaizdo transliacija (10)

Europos jaunimo iki 20-ies metų čempionate trečiadienį prasideda atkrintamosios kovos: Lietuva...

Žinia po ilgos tylos: dopingo rasta Didžbalio maisto papilduose (4)

Nei pakartas, nei paleistas – septynis mėnesius apie dopingo vartojimu įtariamą Aurimą...

Lietuvos grūdų rinkoje daugėja žaidėjų: kuriasi įmonės su vos 2 darbuotojais nauda ar rizika?

Nors pasaulinę grūdų prekybą kontroliuoja penkios didžiosios kompanijos, net ir jos linkusios...

Liutauras Čeprackas pasipiktino dėl vaikų restoranuose: jei neturi kur jų palikti, sėdėk namuose (176)

Visus, pasiryžusius eiti su mažais vaikais į restoraną, matyt, galima suskirstyti į kelis tipus...

Nuvertintas vabzdžio įgėlimas kelia grėsmę gyvybei: kaip atpažinti anafilaksinį šoką ir išsigelbėti? kodėl įgėlus uodui negalima kasyti? (2)

Saulėti orai vilioja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau nuo vabzdžių kasmet...