Vien finansinė tokių gaisrų išraiška gali nustebinti. Šiais metais atvirose teritorijose jau kilo 3507 gaisrai. Kiek kainuoja likviduoti kiekvieną atskirą gaisrą – sunku apskaičiuoti. Gaisrai reikalauja skirtingų gesinimo priemonių, skirtingų ugniagesių pajėgų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento skaičiavimo metodiką, viena gaisrinio automobilio darbo valanda įkainuojama 244 litais. Statistikos, kiek resursų panaudota kiekvienu atveju, nėra ir gesinamų pievų kaina yra sunkiai apskaičiuojama, tačiau įmanoma įsivaizduoti mastus. Net jei kiekvieną gaisrą būtų pavykę užgesinti vos per vieną valandą, 3507 gaisrų, vis tiek biudžetui atsiėjo virš 800 000 litų.

Tai tik kuro ir vandens kaina, sunkiai įvertinama žala gamtai, o žmonėms ir neįmanoma jos įvertinti.

Šiemet Švenčionių rajone deginant žolę žuvo vienas žmogus. Be to, du žmonės tokių gaisrų metu buvo traumuoti. Moteris apdegė veidą ir rankas, o kitas vyras atsipirko apdegusiomis kojomis.

Žmonės žolę degina ne tik norėdami atsikratyti pernykščių žemdirbystės atliekų, bet ir vedami visiškai netikslių mitų.

Vienas jų, pelenais žemė yra patręšiama ir duoda didesnės naudos. Mokslininkai turi paprastą paneigimą. Iš tikro derlingas dirvožemio sluoksni žūva kartu su jam reikalingais mikroorganizmais.

Taip pat nuo piktžolių taip žolės degintojai neapsisaugoja. Gyvybingos piktžolių šaknys lindi giliai dirvožemyje ir liepsnos liežuviams nepasiekiamos. Jos pirmosios stiebiasi po gaisro ir tik dar labiau išsikeroja pievose.

Taip pat padidėja vėjo ir lietaus sukeliama dirvožemio erozija.

Negalima pamiršti tiesioginės grėsmės gamtai. Gaisrus sunku sukontroliuoti, pievose pražūsta paukščių lizdai ir kiaušiniai, smulki gyvūnija – vabzdžiai, ropliai, voragyviai. Stichija lengvai gali persimesti ir į miškus, kur žala auga dar daugiau.

DELFI primena, kad sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas į krūvas, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ar smėliu.

Kai deginami didesni kiekiai žolės, apie tai privaloma informuoti artimiausią Valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo padalinį ar girininkiją, o gyventojams, neleistinai deginantiems tokias atliekas, gali grėsti administracinė atsakomybė iki 1000 litų.

Aplinkos ministerija šiuo klausimu taip pat labai griežta. Šiemet žalos aplinkai už žolės deginimą atlyginimo įkainiai padinti tris kartus.

Už išdegusį pievos hektarą piktavalės reiktų pakloti 3000 litų. Jei gaisras persimestų į mišką ar saugomą teritoriją žalai skaičiuojant taikomi kooficientai ir sumos gali siekti dešimtis ar šimtus tūkstančių litų.

Matant degančią žolę, būtina pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.