Kad Lietuvoje pradėtų veikti užstato sistema, reikėjo daug privataus verslo investicijų. DELFI domisi, kiek investuota ir kokios grąžos tikimasi.
Taromatas
© DELFI / Tomas Vinickas

VšĮ „Užstato sistemos administratoriaus“ valdybos pirmininko Sauliaus Galadausko klausiame, kodėl buvo nutarta mūsų šalyje įdiegti užstato sistemą ir sudaryti žmonėms sąlygas pradėti naudotis taromatais. Anot jo, viskas dėl to, jog užstato sistema yra laikoma viena efektyviausių priemonių kovojant su aplinkos tarša.

Kaip teigė pašnekovas, įvairių gėrimų gamintojai kasmet į Lietuvos rinką išleidžia apie 600 milijonų vienkartinių pakuočių, o iki vasario 1 d. būdavo sutvarkoma vos apie trečdalį. Be to, Europos šalių patirtis rodo, kad sistema ne tik padeda užtikrinti maksimalų surinkimą ir perdirbimą, bet ir didina visuomenės sąmoningumą, skatina rūpintis savo aplinka.

Saulius Galadauskas
Saulius Galadauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Pasak S. Galadausko, sprendimas diegti užstato sistemą buvo priimtas politiniu lygmeniu, o pats sistemos įgyvendinimas buvo patikėtas verslui. „Lietuvos aludarių gildija, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija įsteigė užstato sistemą administruojančią įmonę VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. Steigėjų nariai į rinką išleidžia apie 80 proc. visų užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių, todėl jiems yra svarbu, kad sistema veiktų efektyviai“, - teigė viešosios įstaigos valdybos pirmininkas.

Iš viso į sistemą investuota apie 30,5 mln. eurų. 22 mln. eurų investicijų reikėjo taromatų sistemai, apie 7,5 mln. investuota į skaičiavimo centrą, dar 1 mln. eurų skirta mažesnėms parduotuvėms aprūpinti rankinio surinkimo priemonėmis.

Anot S. Galadausko, taromatų sistemą finansavo patys taromatų gamintojai - Norvegijos kompanija „Tomra Group“ - su tam tikromis VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ garantijomis, o likusią sumą VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ pasiskolino iš banko, pagal trijų didžiausių Lietuvos aludarių garantijas. Vienas taromatas kainuoja apie 20 tūkst. eurų.

„Kita svarbi priežastis, kodėl gėrimų gamintojai nusprendė investuoti į šią sistemą, yra auganti socialinė verslo atsakomybė. Jaučiame pareigą rūpintis Lietuvos visuomene ir gamta. Nė vienam gamintojui nėra malonu, kai tuščia jo gėrimo pakuotė mėtosi gamtoje. Todėl tikimės, kad tokie atvejai, kai skardinė ar plastikinis buteliukas numetami tiesiog pakelėje ar paežerėje, visiškai išnyks, o jeigu kas ir mes, tai būtinai atsiras, kas pakels ir nuneš priduoti“, - aiškino pašnekovas.

Jo teigimu, bet koks gautas pelnas bus panaudotas pakuočių rinkimo, vežimo, taromatų ir kitų sistemos kaštų finansavimui, taip mažinant sistemos finansavimo iš gamintojų poreikį.

Prakalbus apie investicijų grąžą, S. Galadauskas aiškino, kad žiūrint iš aplinkosauginės pusės, tam tikra prasme investicijos jau atsiperka – pirkėjai aktyviai grąžina pakuotes, domisi naująja sistema, nors dėl pereinamojo laikotarpio sistema dar net neįsibėgėjo.

Kokių rezultatų tikimasi? „Planuojame, kad 2016 m. bus surinkta ir perdirbta daugiau nei 13 tūkstančių tonų pakuočių – tai yra daugiau, nei sveria Eifelio bokštas. Ilgainiui surinkimo užduotys bus didinamos ir po kelių metų tikimės surinkti ir paruošti perdirbti daugiau nei 80 proc. į rinką išleidžiamų vienkartinių pakuočių“, - teigė S. Galadauskas.

Į naująją sistemą daug vilčių deda ir aludariai. „Utenos alus“ daryklos vadovas Marius Šveistrys teigė, kad užstato sistema padės susigrąžinti didesnę dalį į apyvartą išleistų butelių.

„Iki šiol susigrąžindavome iki 85 proc. į rinką išleistų butelių. Dabar tikimės susigrąžinti 90 proc. ir daugiau. Mums ši sistema naudinga. Be jokios abejonės, žmonėms bus grąžinti tarą paprasčiau. Dabar jie grąžins ne tik butelius, bet ir skardines, plastikines pakuotes“, - teigė pašnekovas.

Jis sakė jau ir pats išbandęs taromatus: „Jau išbandžiau. Sistema tikrai gerai veikia.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vilniuje šimtai šeimų liko apgautos: vietos vaikams išdalintos neegzistuojančiuose darželiuose (1)

Dar kovą Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė, kad jau rugsėjį duris atvers net 6 moduliniai...

Skandalingo tyrimo duomenys: ką perkame brangiau nei vidutiniai europiečiai (67)

Daugelio ne maisto prekių kainos Lietuvoje yra didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

„Lietuvos įtakingiausieji 2018“: popkultūros sąraše – didžiuliai pokyčiai (276)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Šveicarijoje atitirpo prieš 72 m. nukritęs lėktuvas: tai viena „labiausiai neįtikėtinų istorijų“ (2)

Šveicarijos Alpėse tirpstantys ledynai atskleidė vieną unikaliausių aviakatastrofų pasaulyje....

Poilsiautojai gali džiūgauti: jau netrukus nakvynė populiariausiame pajūrio kurorte gali per pus atpigti (69)

Lietuvos pajūris daugelį vilioja karštomis vasaromis dienomis, tačiau ir rudeniui atėjus galima...

Emilio Vėlyvio provokaciją bažnyčioje įvertino ir advokatas: gerai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas (295)

Santykis tarp saviraiškos laisvės ir tikėjimo laisvės turi būti sąžiningas ir adekvatus, LRT...

Pasikeitus vairuotojų dokumentų tvarkai, pastebimos ir pirmosios neigiamos pasekmės (93)

Sustabdžius pareigūnams šiek tiek ilgiau trunkanti patikra – pagrindinė neigiama naujos...

Emigranto atostogos Lietuvoje: turėjo būti pati nuobodžiausia savaitė, bet išskrendant spaudė širdį (20)

Ne dėl neblaivių lietuvių krečiamų cirkų oro uostose ir lėktuvuose, bet skrydis namo į...

Santykių ekspertas apie poras, kurioms tiesiog „patogu kartu“: stovintis vanduo genda (3)

Kartais poros santykiuose pasiekia „komforto zoną“, kurioje partneriams kartu būti tiesiog...

Sauliaus Skvernelio patarėjas įžvelgia nebylų kartelį tarp prekybos tinklų (375)

Kartais atrodo, kad vartotojų gerove rūpintis turinti Konkurencijos taryba žaidžia verslo...