Per mėnesį – keli tūkstančiai žinučių
Dar prieš porą metų rinkos tyrimų kompanijos „Nielsen“ atliktas tyrimas parodė, kad kai kurioms amžių grupėms priklausančių vartotojų išsiunčiamų žinučių kiekis tiesiog milžiniškas. JAV telefonų naudotojai iki 55-erių metų per mėnesį vidutiniškai apsikeičia bent keliais šimtais žinučių per mėnesį, o paaugliai – net keliais tūkstančiais: tyrimo duomenys rodo, jog 13-17 metų žinučių siuntėjai vidutiniškai apsikeičia 3417 žinutėmis per mėnesį.
Tai, jog trumposios žinutės populiariausios tarp jaunų žmonių, teigia ir Lietuvos mobiliųjų ryšių operatoriai. „Stebėdami, kaip mūsų klientai renkasi mokėjimo planus, galime teigti, kad vyresniems žmonėms smagiau skambinti nei rašyti žinutes, tuo tarpu jaunesniems žmonėms didelis kiekis žinučių būtinas, kiekvienas per mėnesį jų parašo šimtais. Jų rašomų žinučių skaičius skiriasi dešimtis kartų“, - nurodė „Bitė Lietuva“ bendrovės viešųjų ryšių atstovė Laura Bielskė.
Rašyti lietuviškai daug brangiau: tiesa ar mitas?
Ar Lietuvos vartotojai, rašydami trumpąsias žinutes, lieka ištikimi gimtajai kalbai? Tai priklauso ne tik nuo kliento, bet ir nuo jo naudojamo telefono. „Tele2“ marketingo vadovas Tomas Burovas paaiškino, kad norint siųsti žinutes su lietuviškais rašmenimis, telefone turi būti įdiegta koduotė UTF8. Tiesa, pasak „Omnitel“ viešųjų ryšių atstovės Daivos Selickaitės rinkoje dar yra telefonų, kurie nepalaiko lietuviškų raidžių. Tokių, L. Bielskės teigimu, gali būt net ir tarp išmaniųjų.
Jeigu telefonas galimybę rašyti lietuviškai suteikia, ne visai teisinga teigti, kad su specialiais ženklais parašyta žinutė būtinais kainuos brangiau. Bet teisinga sakyti, kad ji bus trumpesnė už tą, kur lietuviškos raidės nenaudojamos.
„Lietuviškai parašyta žinutė brangesnė būti negali, nes SMS kaina yra fiksuota. Skiriasi tik žinutės ilgumas ją siunčiant lietuviškais ar lotyniškais rašmenimis. Standartiškai vienoje žinutė telpa 160 ženklų. Rašant lietuviškai (rusiškai, lenkiškai ar kita kalba, kurioje naudojami papildomi simboliai) naudojama kitokia žinutės persiuntimo koduotė, todėl ji trumpėja iki 70 ženklų“, - paaiškino L. Bielskė. Svarbu tai, kad panaudojus žinutėje vos vieną lietuvišką raidę, šios ilgis automatiškai sutrumpėja iki 70 ženklų. Kitaip tariant, jeigu trumposios žinutės yra iš tiesų trumpos, jas galima rašyti ir su lietuviškais rašmenimis. Bet jeigu norite parašyti ilgesnę žinutę, tuomet išmintingiau būtų rašyti „šveplai“.
Dar anksčiau Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona DELFI yra sakęs, kad supratimo ir noro rašyti žinutes lietuviškai nėra. Nors „vajus“ rašyti su specifiniais ženklais vis dar nėra prasidėjęs, vartotojų įpročius kiek keičia išmanieji telefonai.„Iš praktikos galima pasakyti, kad lietuviškų raidžių padaugėjo populiarėjant išmaniesiems telefonams. Jei nėra išjungta automatinio taisymo funkcija, telefonas taisydamas žodžius įterps ir lietuviškas raides. Daug žmonių šia funkcija naudojasi ir jų žinutėse lietuvybės tikrai padaugėjo“, - nurodė T. Burovas.
L. Bielskės manymu, rašyti lietuviškais rašmenimis dabar tiesiog paprasčiau. „Anksčiau paprastaisiais telefonais galbūt užtrukdavo rašyti žinutę lietuviškai, dabar, kai klientai gali pasirinkti išmaniuosius su visa klaviatūra, rašymo trukmė trumpėja“, - paaiškino ji.
Keli ženklai gali kainuoti dar vieną žinutę
Taupūs trumpąsias žinutes mėgstantys rašyti vartotojai dėmesį turėtų atkreipti ne tik į dėl specifinių simbolių vartojimo sutrumpėjusį žinutės ilgį, bet ir į tai, ar dėl per didelio ženklų skaičiaus ši yra nedalijama į kelias „Jei klientas siunčia SMS žinutę telefonu, kuriuo galima siųsti ilgesnes nei 70 ar 160 ženklų žinutes, adresatas gaus vientisą ilgą žinutę, tačiau kiekviena 70 ar 160 ženklų teksto atkarpa bus apmokestinta kaip atskira žinutė“, - nurodė D. Selickaitė.
Kartais į tai verta atkreipti dėmesį, jei rašoma žinutė viršija vienos žinutės ribą vos keliais ženklais. Tiesa, pasak L. Bielskės, jei rašoma ilgesnė nei viena žinutė (t.y. ji susideda iš kelių žinučių), reikia taip vadinamųjų sujungimų, dėl kurių žinutės automatiškai vėl trumpėja (jų ilgis - 153 arba 67 ženklai). Tai, kiek ženklų liko išnaudoti, rašoma lange, kur įvedinėjama žinutė.
Bendrovės siūlo skirtingus planus
Vienas populiariausių būdų taupyti rašant trumpąsias žinutes – naudotis mobiliuoju internetu. Jei vartotojas kas mėnesį neišnaudoja duomenų kiekio, už kurį vis tiek moka, vietoje žinučių jis gali rašyti draugams bei artimiesiems naudodamas, pavyzdžiui, programėle „Gtalk“.„Daugelis mūsų klientų atėję į „Bitės išmaniųjų mokyklą“ prašo, kad jiems instaliuotume „Skype“, „Viber“ ar kitas programėles, kurios skirtos rašyti žinutes nemokamai. Klientai gali užsisakyti interneto planą, o kitomis paslaugomis naudotis tik internetu“, - apie klientų įpročius papasakojo ir L. Bielskė.Kitas būdas sutaupyti mėgstantiems rašyti žinutes – paprasčiausiai rinktis planus, kurie leidžia siųsti didelį žinučių kiekį už mažą kainą.
„Tele 2“ atstovai išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio vartotojams „Pildyk“ siūlo planą „Mygtukas“, kuris leidžia siųsti nemokamas SMS žinutes į visus Lietuvos tinklus už 5 Lt/mėn. - vartotojai per dieną galės išsiųsti iki 350 SMS žinučių (į „Bitės“ tinklą – 150 žinučių). Tiems, kurie „Tele 2“ paslaugomis naudojasi pagal sutartį, galima užsisakyti SMS paketą – 10 000 už 4 Lt/mėn. Be to, prie kai kurių mokėjimo planų 5000 SMS žinučių suteikiama nemokamai.
„Omnitel“ aktyviausiems žinučių rašytojams siūlo paslaugą „Maximum SMS“, kuri šiuo metu kainuoja 4 Lt per mėnesį (ne akcijos metu – 15 Lt): dienos SMS siuntimo limitas pasirinkus kryptį į visus Lietuvos tinklus yra 350 žinučių - 300 į „Omnitel“ ar „Tele2“ tinklą ir 50 SMS į „Bitę“.„Bitė Lietuva“ taip pat siūlo klientams užsisakyti žinučių paketą, rinktis vieną iš trijų planų, kuris siūlo po 3000 nemokamų žinučių į visus Lietuvos tinklus, papildomi pasiūlymai skiriami išankstinio mokėjimo kortelių „Labas“ naudotojams.
