Atliekant naujausių pirkimų analizę, buvo vertinami daugiabučių atnaujinimo projektai, kuriuose numatytas įgyvendinti standartinis energiją taupančių priemonių paketas – sienų ir stogo šiltinimas, langų keitimas bei šildymo sistemos atnaujinimas. Renkantis papildomas priemones, tokias kaip alternatyvių energijos šaltinių diegimas, kolektorinės šildymo ar rekuperacinės sistemos įdiegimas, balkonų keitimas, kaina gali išaugti ir iki 600 – 700 litų už kv.m.
„Agentūros specialistų atliktos analizės rezultatai rodo, jog renovacijos kaina per metus augo apie 20 proc., atskirais atvejais ir iki 30 proc. Didžiausios įtakos kainų kilimui turėjo suaktyvėjusi būsto rinka šalies didžiuosiuose miestuose, kvalifikuotų bei patyrusių statybininkų darbo rinkoje trūkumas, ir, žinoma, ženkliai padidėjusios daugiabučių atnaujinimo apimtys. Iš kitos pusės, vertinant dabartines renovacijos darbų kainas bendrame šalies statybų rinkos kontekste, jos vis dar yra mažesnės už skaičiuojamąjį rinkos kainų vidurkį“, – tvirtina BETA direktorius Valius Serbenta.
Prieš du mėnesius BETA atliktas tyrimas, kurio metu buvo lyginamos investiciniuose planuose numatytos kainos (skaičiuojamąsias rinkos kainas nustato UAB „Sistela“) su „tikrosiomis“, t.y. už kiek realiai nuperkami darbai, parodė, jog įgyvendinant daugiabučių atnaujinimo projektus atskirų rangos darbų ir priemonių kainos yra apie 20 proc. mažesnės už skaičiuojamąjį rinkos kainų vidurkį. Tyrimo metu buvo vertinami pagrindinių renovacijos metu įgyvendinamų priemonių – cokolio šiltinimo, tinkuojamo ir vėdinamo fasadų sienų bei sutapdinto stogo šiltinimo – įkainiai. Rezultatai parodė, kad visų šių priemonių planuotos ir „realios“ kainos skiriasi penktadaliu.
„Kalbant apie ateities perspektyvas, mažesnių kainų tikėtis būtų sunku. Tai diktuoja dabartinė rinkos situacija – kuo didesnį apkrovimą patirs statybų sektorius, tuo ryškesnė bus statybos paslaugų brangimo tendencija. Tad nesuskubusiems renovuoti savo daugiabučio dabar vėliau jo atnaujinimas gali kainuoti ir dar brangiau“, - teigia BETA vadovas.
Pasak V. Serbentos, šiandien vertinant renovacijos kainas dažniausiai priimta matuoti atsiperkamumą analizuojant tik energijos sutaupymo rodiklius – t.y. kiek šildymo išlaidų prieš ir po renovacijos skirtumas kompensuoja prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Tačiau tai nėra visiškai teisinga.
Remiantis šalies ekonomikos ekspertų nuomone, būtina atsižvelgti ir į kitus renovacijos rezultatus, nors jie ir yra sunkiau išmatuojami – pastato fizinės būklės atstatymą ir ilgaamžiškumo užtikrinimą, estetinį vaizdą, šiluminio komforto ir oro kokybės gerinimą. Tuomet investicijų atsipirkimo laikotarpis sutrumpėtų nuo 10-17 metų iki 7-10 metų.
