Pagal lapkričio 11 d. statistiką, 2016 m. per medžioklės sezoną afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) patvirtintas 366 šernams 246 vietose. Iš jų sumedžioti buvo 70, visi kiti rasti nugaišę. Apskaitą sudaryti padeda Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) nustatytos išmokos: nuo šių metų vasario 9 d. už pristatytą šerno gaišeną išmokama po 30 eurų. R. Ribačiauskas juokauja, jog dėl to šiemet žmonės ne uogų ir grybų miške ieškojo, o kritusių žvėrių.
Pagal viską, sako medžiotojas, sergantys šernai turėjo būti išmirę. Labiausiai užkrėstose zonose jų turėjo nelikti išvis. Tačiau taip nėra, nes dabar plinta unikali AKM atmaina: daugelis šernų perserga ir įgija imunitetą. Be to, šiam marui būdingas labai ilgas inkubacinis laikotarpis. Pirmasis AKM židinys buvo Dzūkijoje, ties Alytumi, tačiau greitai išplito ir dabar maro regionu, remiantis paskutiniais duomenimis, laikomi du trečdaliai Lietuvos – išskyrus pajūrį ir šiaurinę vakarų dalį. Pajūrio zonoje nėra užfiksuotas nė vienas kiaulių maro atvejis. Apima 21 rajono savivaldybė.
R. Ribačiauskas įsitikinęs: „Sustabdyti kiaulių marą Lietuvoje sunku, mat Lietuva – stipriai urbanizuota šalis, kurioje palyginti nedidelės laisvos žemės ir miškų valdos. Plitimą palaiko ir plėšrūnai: pavyzdžiui, nukritusį šerną apkramto vilkas, per naktį nubėga 50 kilometrų ir užkrėtimą nuneša į naują teritoriją. Ir tai vyksta nuolat."
Yra teorinė tikimybė, kad mechaniškai viruso užkratą su gaišenos dalimis Lietuvoje gali platinti gausybė kranklių, vilkų ir kiti gyvūnai, taip pat kertantys medžius, grybaujantys ir uogaujantys žmonės.
Sukontroliuoti kiaules, pasak medžiotojo, įmanoma tik fermose. O panaši į fermą 2012-2013 metais buvo ir visa Lietuva. Šernų, sako R. Ribačiauskas, buvo jau per daug. Šių žvėrių populiacija atsistato labai greitai, kadangi viena kiaulė atsiveda po 6-8 jauniklius. Todėl dabar šernų medžioklė visiškai neribojama – juos leidžiama šaudyti visus metus ir kiek tik nori.
Kasmet jų sumedžiojama apie 40 tūkstančių. Remiantis oficialios apskaitos duomenimis, 2013 metais Lietuvoje buvo 61 795 šernai, 2014 metais jų sumažėjo dviem trečdaliais – liko 22 325, o šiemet šernų skaičius jau optimalus – 19 699. Šių žvėrių medžioklė, sako medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas, visiškai neribojama.
R. Ribačiauskas informuoja, kad dėl AKM žmonėms grėsmės nėra. Užkrėsta šernų skerdena yra naikinama, kadangi AKM virusas gali plisti per mėsos produktus. Taip siekiama neišplatinti ligos į kitas teritorijas.
Pašnekovas sako, kad net nėra statistikos, kiek gyventojų užsikrečia, nes pakilusi temperatūra ir viduriavimas per kelias dienas praeina ir žmogus net nesupranta, kuo sirgo. VMVT informuoja, kad užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus ir pan. virusas gali būti išplatintas už ligos židinio ribų.
