aA
Vienas iš kalėdinių rūpesčių – eglutės paieškos. Kol vieni ieško pernykštės plastikinės eglutės palėpėje, kiti dairosi gyvų eglučių prekyvietėse ar ketina jų įsigyti iš miškininkų. Kiek kainuoja gyvos eglutės, kuo jos skiriasi, kada geriausia jas pirkti ir kaip jas prižiūrėti? Apie šių metų eglučių prekybos tendencijas kalbiname eglutėmis prekiaujantį Karolį Sargūną.
Pardavinėjamos eglutės
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuviškas eglutes nugali daniški kėniai

Apsidairius eglučių prekyvietėje, lietuviškų eglių dar nematyti. „Kalėdų medžio" vadovą Karolį Sargūną sutikome Vilniuje, Žirmūnuose, šalia daugybės dekoratyvinių eglaičių. Jis paaiškina, kad jas pardavinėti dar anksti – greitai byra. Eglutėmis pradedama prekiauti nuo gruodžio vidurio, nes kitu atveju jos nė nesulaukia Kalėdų.

Dauguma čia matomų medelių – daniški kėniai. Pardavėjas pastebi, kad jie pamažu netgi išstumia lietuviškas eglutes iš Lietuvos rinkos. „Jie pranašesni, nes yra platesni, tankesni, gražesni, nebyrantys, Danijoje kėnius formuoja profesionalai“, – aiškina pardavėjas.

Pardavinėjamos eglutės
Pardavinėjamos eglutės
© DELFI / Kiril Čachovskij

Esminis skirtumas tarp lietuviškos eglutės ir daniško kėnio – šis nemeta spyglių, o džiūsta. „Mūsų eglutė, kai netenka daug vandens, meta spyglius, o kėniai – traukiasi, todėl ir sakoma, kad jie nebyra, o džiūsta. Klaidinga manyti, kad jei jau nebyra, tai stovės amžinai. Taip nėra – kėniai sudžiūsta, tačiau visa laimė tame, kad po jais nereikia važinėtis su siurbliuku. Su kėniais mažiau tos priežiūros“, – aiškina K. Sargūnas.

Gyvų eglučių kainos – nuo 10 iki 300 eurų

O už kiek galima tikėtis įsigyti eglę ir nuo ko priklauso jos kaina? Apsidairęs po prekyvietę, pardavėjas paskaičiuoja: čia galima išleisti nuo 10 iki 300 eurų. Kaina priklauso nuo eglės aukščio ir kokybės.

Premium kokybės kėniai kainuoja brangiau. Jų neišauga labai daug, o juk visi norim tokios eglės, kuri būtų labai tanki, lygi, simetriška. Tokią dirbtinę eglę paprasta padaryt, o išaugint – sudėtinga. Danai aprūpina 80 proc. Europos rinkos kalėdinėmis eglutėmis. Jei danas, pavyzdžiui, turi 100 hektarų eglučių plantaciją, iš jų išauga tik apie 30 proc. premium klasės medelių. Kitos būna ne tokios gražios“, – teigia pardavėjas.

Pardavinėjamos eglutės
Pardavinėjamos eglutės
© DELFI / Kiril Čachovskij

K. Sargūnas perspėja neapsigauti ir nepermokėti už eglutes – jei pardavėjas, rodydamas į eglę, kurioje matoma daug kamieno, sako, jog tai premium kėnis, tai reiškia, kad pardavėjas bando jus apgauti. Premium kėnis turi būti toks tankus, jog paties kamieno žiūrint į medelį iš šalies neturėtų matytis. Už tokį medį, kuriame pro šakas matosi kamienas, daugiau nei 30 eurų nereikėtų mokėti.

Premium kėnis yra pilnai tankus, nesimato kamieno visiškai. Jis kainuoja pakankamai daug. Standartinis kėnis, pavyzdžiui, kainuoja 30 eurų, o premium – 40 eurų. Dar būna ir extra premium kėniai, kurie kainuoja 50 eurų“, – lygina pardavėjas.

Kainų skirtumas lietuviams dažnai atrodo nesuprantamas

Taigi, pardavėjo teigimu, premium kokybės kėnių nori ir šveicarai, ir austrai, ir prancūzai – visa Europa. Kaip tik todėl, anot jo, už premium egles gali tekti pakloti daugiau pinigų. Visgi, jis pastebi, kad lietuviai to nesupranta.

Pardavinėjamos eglutės
Pardavinėjamos eglutės
© DELFI / Kiril Čachovskij

K. Sargūno teigimu, dažniausiai pirkėjai galvoja, kad eglutės į prekybą ateina tiesiai iš miško. Dažnas galvoja: kiek gi jos čia kainuoja – nuėjai į mišką ir nusikirtai nelegaliai. Pardavėjo teigimu, šios mintys tokios gajos, kad vis dar nesuprantama, koks didžiulis darbas yra išauginti gražų kėnį.

Premium kokybės kėnis auga 7-8 metus, jį formuoja, karpo, visaip stabdo jo augimą į viršų, tai daro daug žmonių. Todėl ir susidaro ta kaina. O žmonės to nežino ir jiems atrodo, kad gatvės prekeiviai yra lupikautojai, kurie stengiasi kuo labiau apiplėšti. Kai kurie taip ir daro, todėl svarbu žinoti, už ką moki“, – aiškino „Kalėdų medžio" vadovas.

Neuždavus pardavėjui vieno klausimo, dažnai tenka nusivilti

Norint išsirinkti sau tinkančią eglutę, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar ji kirsta, ar auginta vazonėlyje. Kuo jos skiriasi?

„Kai kurios eglutės vazonėliuose yra išraunamos iš dirvos. Jos auga žemėje, tačiau prieš Kalėdas jas išrauna ir įsodina į vazoną, tokiu būdu nupjaunant ir nukapojant pusę šaknų. Žmonės tikisi, kad pirkdami tokią eglutę galės dar pavasarį ją pasodinti, tačiau tikimybė, kad jiems pavyks tai padaryti – labai maža“, – aiškina K. Sargūnas.

Kitos eglutės būna auginamos pačiame vazonėlyje nuo pat pradžių – į dirvą jos įdedamos su pačiu vazonu, kuriame ir formuoja savo šaknis. Kai eglutė būna tinkamo aukščio, ji ištraukiama ir parduodama žmogui.

„Tada ji turi visus savo gyvybės syvus ir nenudžiūva kambario temperatūroje vos per mėnesį laiko. Per Kalėdas jos išlieka gyvos ir, išnešus jas pavasarį į lauką, jos toliau dar bus gyvybingos ir gali būti persodinamos. Čia toks labai smagus dalykas žmonėms – ekologiška, nes tu nekerti jokio augalo, o vėliau jį pasodini. Čia labai svarbu, nes dažnas žmogus, pirkdamas eglę vazonėlyje, kurios šaknys nukapotos, tikisi, kad vėliau ji priaugs, o vėliau labai nuliūsta, kai to padaryti nepavyksta“, – sako pardavėjas.

Pardavinėjamos eglutės
Pardavinėjamos eglutės
© DELFI / Kiril Čachovskij

Todėl jis pataria visuomet paklausti pardavėjo, ar eglutė buvo išrauta ir įsodinta į vazonėlį, ar nuo pat pradžių jame auginta.

Eglutės priežiūra: bijo šilumos ir mėgsta vandenį

Pasirodo, tam, kad eglutė jus džiugintų visu šventiniu laikotarpiu, nepakanka ją įsigyti – eglutę reikia ir tinkamai prižiūrėti. Netinkamos laikymo sąlygos gali nulemti ir tai, kad eglutė Kalėdų net nesulauks.

„Labai svarbu turėti stovą su vandeniu, į kurį būtų nuolat pilamas vanduo, taip pat reikia kartais papurkšti šakas vandeniu. Labai svarbu medelį laikyti kuo toliau nuo šilumos šaltinių – nuo radiatoriaus, šildomų grindų. Jei jau žmonės turi šildomas grindis, tai tas jų komfortas yra didžiausias priešas ir tikra giltinė eglutei – nesvarbu, ar ji būtų vazonėlyje, ar ne. Tokiai eglutei sulaukti Kalėdų bus sunku, o jei ją įsigijote mėnesio pradžioje – net ir neįmanoma“, – aiškina K. Sargūnas.

Perkant kirstą eglutę, svarbu pardavėjo paprašyti, kad jis nupjautų 2-3 centimetrus kamieno. Tai svarbu, nes nupjauta eglutė po kiek laiko užsisakuoja ir, pastačius stovą su vandeniu, paprasčiausiai jo negali paimti. Kai pardavėjas, atiduodamas eglutę, jos kamieną nupjauna, namo pargabentas medis gali pasiimti daugiau vandens.

O kokiu metu lietuviai dažniausiai perka eglutes? Anot K. Sargūno, pardavėjai žmonių piką pajaučia du kartus per tą patį sezoną.

„Yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie puošia egles prieš Kūčias, nes laikosi tradicijų. Jaunesni pirkėjai, sakykime, milenialsai, kurie perka anksčiau, nes nori džiaugtis eglute ilgiau. Tai jaunimas perka anksčiau, vyresni žmonės – vėliau“, – sako jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / Mūšis dėl pirmojo sezono trofėjaus: „Rytas“ – „Žalgiris“ tiesioginė vaizdo transliacija (47)

Kova, kuri tęsiasi per amžius. Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“ stoja į mūšį dėl...

Šveicarijos lietuvė: suvokti, kodėl čia kasininkės uždirba dešimtis tūkstančių, yra darbas (137)

Šveicarija – keista šalis. Smagi šalis. Spalvinga šalis. Kuria puse nepakreipsi, įdomi...

Rimvydas Valatka. Desakralizuoti Lietuvos pilietybę

Politinis kalendorius pamėtėjo rinkimų . Karbauskis su Širinskiene – dar ir Konstitucijos...

Netyčinė „geltonųjų liemenių“ judėjimo auka: protestai sudavė smūgį žiniasklaidai (25)

„Geltonųjų liemenių“ protestai Prancūzijos naujienų transliuotojų sutinkami...

Svaiginančią karjerą metusi lietuvė vaikų auginti išvyko į Balį: buvau kaltinama karjera per lovą (7)

Polinezijos salos Ramiajame vandenyne. Palmės, baltas smėlis, smaragdinio žydrumo vanduo ir...

Užkalnis: šią vietą išgelbėjo kiaušiniai (105)

Buvo laikai, kai Zoe’s Odminių gatvėje Vilniuje, su vaizdu į Katedrą buvo gero gyvenimo...

LKL snaiperio titulą laimėjęs Gecevičius prisipažino – kamuolio rankose nelaikė penkias dienas (5)

Vilniaus „Siemens“ arenoje vykstantį „Kidy Tour“ Karaliaus Mindaugo taurės finalo...

Asmik Grigorian atlikta jautri operacija: niekada nesupratau fakto, kodėl visi tai slepia (3)

Balandžio 29 d. bus paskelbti tarptautinių operos apdovanojimų laureatai. Operos solistė iš...

Įspėja dėl netikrų Europos draugų: tokio „egzorcizmo“ nesupras ir Baltijos šalys (197)

Kokį vaidmenį Europos Sąjungoje turėtų vaidinti nacionalinė valstybė? Ieškant atsakymo į šį...