aA
Iš dažno, važiavusio pro kaimynę Lenkiją, galima išgirsti skundų dėl itin blogos šalies kelių būklės. Tačiau, kaip rodo Europos Komisijos surinkti duomenys, per 2010 – 2015 metų laikotarpį žuvusiųjų Lenkijos keliuose sumažėjo 25 procentais, o Lietuvoje – 19 procentų.
Duobės asfalte
© DELFI / Karolina Pansevič

Tiek Lenkijos, tiek mūsų šalies rodikliai vis dar nesiekia Europos Sąjungos strateginio tikslo – nuo 2010 m. iki 2020 m. perpus sumažinti žūčių keliuose skaičių. Nepaisant visų Lietuvos investicijų į kelių tvarkymą, atnaujinimą, infrastruktūros gerinimą, mums sunkiai sekasi pasiekti Vokietijos, Švedijos ar Jungtinės Karalystės rodiklius.

Keiksnojantiems Lenkijos kelius: pažiūrėkite į situaciją Lietuvoje
© DELFI / Domantas Pipas

Rezultatai - ne per vieną dieną

Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Nemuno Abukausko, vienas pagrindinių žūčių keliuose rodiklius nulemiančių faktorių yra šalies pragyvenimo lygis. Be to, jo įsitikinimu, mes turime visas būtinas priemones sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių Lietuvos keliuose, idėjomis neatsiliekame nuo kitų Europos šalių, tačiau rezultatai nepasiekiami per vieną dieną.

„Matyt, nedaugelis Lietuvoje gyvenančių žmonių prieš 10 -15 metų iš viso buvo girdėję žodžių junginį „Saugus eismas“, kai tuo tarpu, tokiose šalyse, kurios gali pasigirti geriausiais pasiektais rezultatais šioje srityje, intensyvios, kryptingos ir nuoseklios saugaus eismo veiklos vykdymas skaičiuoja 40 ir 50 metų“, - teigia N. Abukauskas.

Nemunas Abukauskas
Nemunas Abukauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tačiau pašnekovas tikina, jog Lietuvos kelių būklė gerėja, o infrastruktūra nuolat plečiama. Kiekvienais metais keliuose yra rekonstruojami avaringi ruožai, kuriuose įrengiamos įvairios saugų eismą gerinančios priemonės, pavyzdžiui, žiedinės sankryžos, atitvarai. Taip pat tiesiami nauji pėsčiųjų ir dviračių takai, atnaujinamos perėjos. Šie darbai, pasak N. Abukausko, tuose kelio ruožuose saugaus eismo situaciją ženkliai pagerina.

Geresnė infrastruktūra – mažiausiai 20-yje šalių

Danija, Airija, Ispanija, Nyderlandai, Švedija, Jungtinė Karalystė – tik kelios šalys, kuriose žūčių skaičius keliuose yra kur kas mažesnis nei Lietuvos. Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas teigia, kad kitos Europos šalys turi geresnes kelių infrastruktūras – yra atskirti priešpriešinio eismo srautai, į važiuojamąją kelio dalį dėl esamų atitvarų negali patekti pėstieji, dviračių vairuotojai. Tačiau mūsų šalyje daug valstybės lėšų reikalaujančius kelių projektus bandoma kompensuoti jaunųjų eismo dalyvių mokymais.

„Kaip ir iki šiol, taip ir toliau policijos pareigūnai tęs jaunųjų eismo dalyvių saugaus elgesio kelyje mokymą ne tik ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose, bet ir policijos įstaigose. Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Utenos apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose veikia saugaus eismo klasės, kur organizuojamos saugaus eismo pamokos“, - vardija D. Šalomskas.

Keiksnojantiems Lenkijos kelius: pažiūrėkite į situaciją Lietuvoje
© DELFI / Andrius Ufartas

Didėja vairuotojų sąmoningumas

Kita vertus, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas pastebi, kad visų eismo dalyvių sąmoningumas pamažu didėja, eismo kultūra gerėja, tačiau ragina vairuotojų mokyklas atkreipti dėmesį ir į dorovinį ugdymą. Lietuvos kelių direkcijos duomenimis, esminės 2015 m. eismo įvykių priežastys daugiausiai buvo susijusios su vairuotojų neatsargumu ir aplaidumu: užvažiavimas ant pėsčiojo (dėl vairuotojo kaltės), pačių pėsčiųjų neatsargumas, greičio viršijimas su pasekmėmis, pavojingas lenkimas ir priešpriešinis susidūrimas, pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, neblaivūs vairuotojai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (1371)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Su Nekrošiumi dirbusios aktorės vos tramdo ašaras: taip netikėta, taip staiga (35)

Antradienio rytą Lietuvą žaibiškai apskriejo liūdna žinia – mirė garsus teatro režisierius...

Orai: laikysis lengvas šaltukas

Lapkritis persirita į paskutinį dešimtadienį ir, panašu, artėja prie jam būdingų orų.

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (471)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Markauskas pardavė jį iš posto išvertusį ūkį: politika privertė daryti greitus sprendimus (24)

Per patį skandalo dėl neteisėtai ariamos žemės įkarštį tuometinis žemės ūkio ministras...

Tenerifėje atostogavęs lietuvis apie salai smogusią stichiją: sakė, kad tai – anomalija (26)

„Tai ne eilinis įvykis, nes anomalija ne bet ką vadina“, – taip savaitgalį šėlusią...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (20)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Antrame kėlinyje įvarčiais prapliupę serbai sutriuškino Lietuvos rinktinę (202)

Lietuvos futbolo rinktinė sužaidė geriausią pirmą kėlinį UEFA Tautų lygoje, tačiau antrajame...

Neuromokslininkas Bredesenas: norite nesusirgti Alzheimeriu – venkite pagrindinių ligos sukėlėjų (27)

„Holistic Primary Care“ redaktorius Erikas Goldmanas kalbasi su dr. Dale’u Bredesenu –...

„Žalgirį“ CSKA pasitiko netikėtai vėsiai, bet su komplimentais specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (3)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai antradienio vakarą surengė pirmąją treniruotę Maskvoje prieš...