Tai – jau antrasis Ūkio ministerijos atstovų vizitas šalies regionuose, kuriame smulkieji verslininkai drąsinami kurti ir plėsti verslą, o jiems žadamos konsultacijos ir finansinė parama.
Pagalba verslui
Vietos verslininkų ir rajono merų, Ūkio ministerijos atstovų diskusijoje, verslininkai išreiškė nuomonę, kad dažnai nežino, kur kreiptis dėl finansavimo ir nuo ko pradėti verslą. Viena smulkaus verslo atstovė kalbėjo apie neigiamą bankų požiūrį į verslą pradėjusius verslininkus, dar neturinčius realaus produkto. Anot jos, investavus visas savo lėšas į verslo pradžią, tačiau dar neturint, ko parodyti, ir negaunant realių pajamų, bankai užveria duris. Smulkiojo ir vidutinio verslų atstovus taip pat gąsdina administravimo našta ir daugybė kontroliuojančių institucijų bei informacijos trūkumas.
Atsižvelgiant į verslininkų nuogąstavimus, jiems pasiūlyta pagalba, leidžianti įmonėms sumažinti verslo administravimo kaštus. Pasak ūkio viceministro, Ūkio ministerija parengė specialias priemones, kurios padės pradedančiajam verslui. Tai ir galimybė gauti konsultacijas apie verslo pradžią bei specializuotas konsultacijas įvairiais klausimais (mokestiniais, teisiniais, finansiniais, technologiniais, vadybiniais ir pan.), pradedančiojo verslo poreikius atitinkančių finansavimo modelių rėmimas bei paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) palūkanų kompensavimas.
Smulkiajam ir vidutiniam verslui taip pat buvo pasiūlyta pasinaudoti parama inovaciniais čekiais, skiriama taikomiesiems moksliniams tyrimams, technologinės plėtros darbams ir techninių galimybių studijoms. Dėl inovacinių čekių ir paramos patento gavimo įmonės gali kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA). Taip pat rekomenduota kreiptis dėl lengvatinių paskolų verslo pradžiai ar plėtrai į UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Įvairiais verslo kūrimo, eksporto plėtros klausimais, verslininkai gali kreiptis į VšĮ „Versli Lietuva“.
Verslo naujokams galimybių yra
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas teigė, kad naujos verslo įmonės Kauno regione trejus metus atleidžiamos nuo žemės, jos nuomos ir turto mokesčių, jei įdarbina daugiau kaip 50 proc. savivaldybės teritorijoje registruotų gyventojų. Regione didelė išsilavinusi darbo jėga, žemos nekilnojamo turto kainos, stiprios pozicijos verslo kūrimui.
Pasak jo, reikia ieškoti būdų, kaip regionuose išlaikyti jaunus išsilavinusius žmones, vystyti susisiekimo infrastruktūrą. Bus parengtas Kauno regiono plėtros planas, suteiktos didesnes galimybės verslui ir investicijoms. „Ateityje to trypimo kojomis bus mažiau, o dialogo daugiau“, – sakė V. Makūnas.
Kauno „Verslininko namų“ direktorius Donatas Žiogas sakė, kad šiandien lengviau pradėti verslą, nes bankai mažoms ir vidutinėms įmonės teikia mikrokreditus, taip pat pradedantį verslą akredituoja verslumo skatinimo fondas, o tai didelė pagalba verslo naujokams.
Ūkio viceministras Marius Skarupskas pabrėžė, kad Kauno regionas pasižymi dideliu verslo potencialu. Visų pirma, Kauno apskritis sukuria daugiau kaip 19 proc. viso šalies BVP. Kauno apskritis yra Lietuvos centre, todėl, palyginti su kitomis apskritimis, turi susisiekimo pranašumų. Kaunas turi ilgamečių industrinių tradicijų, vieną didžiausių regione Kauno technologijos universitetą, Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ), Kauno oro uostą, miestas yra dviejų transeuropinių magistralių sankirtoje. Šie pagrindiniai regiono konkurenciniai pranašumai sukuria patrauklią investicinę aplinką ir pritraukia tiek gamybinių, tiek paslaugų centrų projektų.
„Geresnius Kauno regiono rezultatus atspindi tvirtėjanti Kauno laisvoji ekonominė zona. Vis daugiau lietuviško ir užsienio kapitalo įmonių įsikuria Kauno LEZ ir taip sustiprina potencialą pritraukti dar daugiau investicijų Kauno LEZ. Sausio mėnesio duomenimis, Kauno apskrityje veikė daugiau kaip 13 tūkst. įmonių. Taip pat šiame regione telkiasi daug verslininkų, daug eksportuojama ir mokosi 30 proc. visų šalies studentų“, – Kauno privalumus dėstė M. Skarupskas.
Kaune įkurti ir sėkmingai veikia net du integruoto mokslo, studijų ir verslo centrai „Nemunas“ ir „Santaka“, juose projektus vykdo Kauno technologijos universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras. Šie slėniai prisideda prie mokslinio potencialo panaudojimo sinergijos užtikrinimo, inovacijų paramos sistemos kūrimo, skirto mokslo ir verslo bendradarbiavimo tinklams ir inovacinei veiklai plėtoti.
„Taigi matome, kad Kaunas ne tik Lietuvos širdis, o pretenduoja tapti ir smegenimis, nes čia telkiasi didžioji dalis šalies intelektinio potencialo“, – sakė ūkio viceministras M. Skarupskas.
Ūkio viceministras, pristatydamas naująjį 2014-2020 m. ES finansavimo periodą, informavo, kad parama smulkiajam ir vidutiniam verslui sieks 1,8 mlrd. Lt. Palankesnėmis sąlygomis paramą galės gauti įmonės, kuriančios verslą regione. Daugiausiai pinigų naujuoju periodu bus skirta moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms.
Įgyvendinus 2007–2013 m. laikotarpio projektus, Kauno apskrityje planuojama sukurti beveik 3 300 darbo vietų ir pritraukti daugiau nei 800 mln. Lt privačių investicijų.
Ruošiami ir eurui
Renginio metu buvo aptartos ir naujos finansinės paramos priemonės, investavimo regionuose galimybės bei aptarti aktualiausi verslo klausimai, problemos. Taip pat pristatytos lengvatos ir paramos verslui, palankesnės sąlygos verslo kūrimui.
Ūkio ministerija investuos į smulkų ir vidutinį verslą, įmonėms bus sudarytos palankios sąlygos diegti inovacijas. Verslumo skatinimas, produktyvumo didinimas, tarptautiškumo ir ekoinovacijų diegimas – naujojo ES finansavimo laikotarpio prioritetai.
Ūkio viceministrė Rasa Noreikienė paragino nebijoti kurti savo verslo bei įgyvendinti naujus projektus. Anot jos, Kauno regionas tampa vis stipresniu verslo traukos centru.
Kalbėdama apie sąžiningo kainų perskaičiavimo, įvedant eurą, kampaniją, ūkio viceministrė teigė, kad buvimas euro zonoje, ypač kai jai priklauso kaimyninės šalys – Latvija ir Estija, yra būtinas, kad taptume patrauklesni investuotojams. Taip pat, jos nuomone, labai svarbu, kad verslininkai noriai pasirašytų Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą.
„Siekiame, kad kuo daugiau prekes tiekiančių ir paslaugas teikiančių verslo atstovų prisijungtų prie memorandumo. Kreipiamės pagalbos ir į savivaldybes, seniūnijas, nes jos geriausiai pažįsta vietos verslą, žino, koks verslas veikia jų teritorijoje, ir galėtų verslo atstovus paskatinti jungtis prie memorandumo. Memorandumas – tai galimybė verslui tapti labiau matomu ir pasinaudoti nemokama rinkodaros priemonė”, – pabrėžė ūkio viceministrė.
Pasak R. Noreikienės, planuojama, kad oficialus memorandumo pasirašymo renginys įvyks š. m. liepos 24 d. Prisijungti prie memorandumo taip pat bus galima internetu arba užpildžius paraišką ir ją pateikus prisijungimą prie memorandumo administruojančiam organizatoriui arba Ūkio ministerijai, savivaldybės administracijai ar seniūnijoms, viešosioms ir kitoms įstaigoms, nurodytoms prisijungimo prie memorandumo tvarkoje.
Kaune vykusiame renginyje, kurį moderavo žurnalistas Virginijus Savukynas, verslo galimybes regionuose vietos verslininkams pristatė ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Mokslo ir inovacijų technologijų agentūros (MITA), Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ atstovai.
Kauno verslininkai taip pat pasinaudojo galimybe gauti individualias Ūkio ministerijos ir kitų verslo institucijų atstovų konsultacijas. Kitas susitikimas su regionų verslininkais vyks Šiauliuose.
