aA
Moterų ir vyrų kūrybiniai ir intelektualiniai gebėjimai yra vienodi. Tai patvirtina ir naujausi mokslo tyrimai. Vis dėlto moterų kūrybinės produkcijos apimtis daugelyje sričių gerokai atsilieka nuo vyrų. Kas trukdo moterims išskleisti jų kūrybiškumą? Žinoma psichoterapeutė Genovaitė Petronienė įvardija aplinkos veiksnius bei psichologines priežastis.
© Shutterstock nuotr.

Iš prigimties – vienodai kūrybiški

Lietuvos valstybingumui svarbų Vasario 16-osios Aktą pasirašė vyrai, ši lytis dominuoja ir tarp šalies Nacionalines premijos gavėjų. Vienas šalies džiazo muzikantų yra sakęs, kad „klasika yra moteris, o džiazas yra vyras“. Tuo tarsi bandyta pasakyti, kad moterų ir vyrų kūrybiškumas reiškiasi skirtingai ir kad vyrai kūrybiškesni, laisvesni, pajėgesni geriau suvaldyti savo kūrybiškumo impulsus. O kaipgi yra iš tiesų?

Tai, kad vyrai ir moterys iš prigimties yra vienodai kūrybiški, psichoterapeutei G. Petronienei abejonių nekelia. Naujausi psichologijos tyrimų duomenys suteikia patikimą pagrindą apskritai nebekelti klausimo, kuriuos – vyrus ar moteris – šioje srityje motina gamta paruošė geriau.

Psichologai kūrybiškumą, anot G. Petronienės, matuoja dviem būdais. Vienas būdų, kai vyrui ar moteriai užduodama ta pati kūrybinė užduotis. Šios užduoties sprendimo laikas, priklausomai nuo eksperimento pobūdžio, gali trukti nuo valandos iki dienos. Pagal šį modelį ištiriama 1000 moterų ir tiek pat vyrų užduoties sprendimo rezultatai. Tokiu būdu paaiškėja, kad abi šios grupės vienodai kūrybiškos.

Genovaitė Petronienė
Genovaitė Petronienė
© LSDP.lt nuotr.

Kūrybos produkcijos – mažiau

Kitaip kūrybiškumą atskleidžia kūrybos proceso rezultatų tyrinėjimai. Galime įvertinti, kiek per tam tikrą laikotarpį vyrai ir moterys jau yra nuveikę toje pačioje srityje, tokio pat amžiaus, toje pačioje šalyje. Šis tyrimų būdas taip pat patvirtina, kad tiek vyrų, tiek moterų kūrybiniai gebėjimai yra absoliučiai vienodi.

Anot G. Petronienės, disproporcija pastebima, vertinant publikuotų darbų skaičių. Milžiniškų skirtumų atrastume, tyrinėdami gūdžią senovę: tuo metu moterys dažniausiai neturėjo galimybių dirbti kūrybiškus darbus, o jei juos ir dirbdavo, neretai jie būdavo priskiriamas vyrui.

„Net ir šiomis dienomis moterų kūrybinės produkcijos apimtis yra pastebimai mažesnė, išskyrus atlikėjiškas sritis, pavyzdžiui, dainavimą ar aktorystę. Kurį laiką rašytojai vyrai irgi užėmė dominuojančią padėtį. Dabar moterys labai smarkiai vejasi vyrus, publikuoja darbų vos ne vienodai. Mokslo srityje moterys dirba tiek pat ar net daugiau, bet laipsnius gauna mažiau moterų nei vyrų. Jos tiesiog kažkodėl neatsikovoja sau šito“, – atkreipia dėmesį G. Petronienė.

Mokslas, pasak psichoterapeutės, išskiria vienintelį kūrybiškumui įtakos turintį vyriškų ir moteriškų smegenų skirtumą: vyrų šiek tiek geresnis yra erdvinis-vaizdinis mąstymas, tuo tarpu moterų smegenys šiek tiek geriau pritaikytos verbaliniam suvokimui. Šis skirtumas irgi nėra labai didelis – apie 20 proc. ribose.

Priežastys, stabdančios moterų kūrybą

Tad kokios gi priežastys lemia nevienodą vyrų ir moterų kūrybinės produkcijos kiekį?

„Viena šių priežasčių – elementari: moterys, kaip buvo, taip ir yra perkrautos – turi daryti per daug dalykų, kurių vyrai nedaro. Daugelį šių rūpesčių visi mes lengvai išvardintume“, – teigia psichoterapeutė.

G. Petronienė išskiria 8 pagrindinius dalykus, trukdančius moterims vaisingai išreikšti savo kūrybiškumą:

1. Vaikų auginimas. Ši veikla daugeliu atveju vis dar didžiąja dalimi gula ant moters pečių. Tai pasakytina net ir apie Skandinavijos šalis, kuriose vyrai linkę labiau padėti moterims auginti vaikus.

2. Namų priežiūra. Ji irgi dažniausiai yra moterų rūpestis. Kadangi namus prižiūrinčios moterys dar ir dirba, joms laiko kūrybiškai reikštis lieka dar mažiau.

3. Rūpestis savo grožiu. Tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje kitų šalių įprasta manyti, kad moterys turi skirti daugiau dėmesio savo išvaizdai nei vyrai. Moterys bando šių lūkesčių neapvilti. Šis rūpestis taip pat atima iš moterų nemažai laiko.

4. Senų tėvų priežiūra. Iš moters tradiciškai laukiama, kad ji rūpinsis tiek savo, tiek sutuoktinio senais tėvais. Įvertinus vaikų auginimui ir senų tėvų priežiūrai skirtą laiką, aiškėja, kad moteris savo kūrybai turi tik apie 10 laisvų metų nuo įvairių „moteriškų“ rūpesčių – jei manysime, kad baigusi mokslus ji netrukus išteka.

5. Moterų kūrybiškumas nėra taip palankiai sutinkamas kaip vyrų. Visuomenėje moters kūryba nėra taip labai sveikinama ir vertinama. Dėl to vyrui daug lengviau padaryti karjerą daugelyje sričių. Jis laikomas potencialesniu. Vyras daug lengviau randa darbą, dirbdamas paslaugų ar pardavimų sferoje jis lengviau pritraukia klientus negu moteris.

6. Mergaičių kūrybiškumui vaikystėje skiriama mažiau dėmesio. Mergaičių žaislai vis dar mažiau reikalauja kūrybiškumo nei berniukų. Kas galėtų pasakyti, kodėl?

7. Moterys dažniau nei vyrai stengiasi įtikti, neišsišokti, nesipykti. Tai savybės, kurios pakiša koją jų kūrybiškumui. Sunku būtų pasakyti, ar tai labiau lemia auklėjimas, ar prigimtiniai polinkiai. Juk mes net patys nesuvokdami kodėl, su mergaitėmis kalbamės kitu, dažniausiai švelnesniu, balsu. Iš mergaitės mes tikimės, kad ji bus miela ir mandagi. Mes ją labiau smerkiame, kai ji yra agresyvi, kovoja už savo poreikius ir yra laisva. Sąmoningai ar nesąmoningai mes iš jos reikalaujame atitikti visuomenės normas ir mažiau išreikšti agresiją. Iš dalies dėl to paauglystėje taip stipriai pradeda mažėti merginų kūrybiškumas.

8. Moterys nemėgsta ilgai dirbti vienos. Kaip rodo tyrimai, dauguma moterų jaučia poreikį pasakyti daugiau žodžių. Sunku būtų įvertinti, kuo tai paaiškinti – auklėjimu ar prigimtimi. Galbūt mergaites auklėdami žmonės daugiau jas šnekino, ir jos taip įprato? Dauguma jų greičiau pasijaučia vienišos, greičiau nori paskambinti kam nors ir pasišnekėti. Tokiu būdu jos gaišta laiką, mažiau jo skiria savo kūrybai.

„Jeigu tėvai mergaitę augina remdamiesi panašiais principais, kaip ir berniuką, jų užauginta duktė aktyviau naudos savo kūrybiškumo gebėjimus. Vyrų ir moterų kūrybiškumą tyrinėjantys psichologai pastebi, kad kūrybiškos moterys paprastai yra užaugusios šeimose, kuriose laikomasi netradicinių vyrų ir moterų elgesio normų. Pasirodo, kad jei motina bus, kaip mes sakytume, „vyriška“, o tėvas atliks namų ruošos darbus, jų duktė bus kūrybiškesnė“, – aiškina psichoterapeutė.

Kūrybiškos – „vyriškesnės“

G. Petronienė tai pat atkreipia dėmesį, kad visuomenėje įsigalėję moterų elgesio stereotipai atsispindi ir jų psichologijoje. Jos, pavyzdžiui, labiau išgyvena kaltę ir labiau jaučiasi egoistiškos, jeigu jos nesirūpina savo artimaisiais, o bando išreikšti savo gebėjimus. Vyrai tuo tarpu panašios kaltės nejaučia. Jie tiesiog mano, kad nebūdami labai atidūs savo seniems tėvams tiesiog yra tikri vyrai ir kad elgiasi teisingai, vyriškai.

„Moterys paprastai nenori atrodyti „vyriškos“, nejautrios. Galbūt dėl to, kad jų niekas neauklėjo būti agresyviomis. Tėvai galvojo, kad mergaitė turi būti gera. Jeigu ji ožiavosi, tai ją baudė labiau nei sūnų. Tokios mergaitės užauga nedrąsios, dažniausiai kaltina save, neišsako kritikos“, – teigia psichoterapeutė.

Nors atrodytų keista, tačiau kai kurioms mergaitėms pavyzdys yra ne motina, bet tėvas. Tai patvirtina ir psichologijos tyrimai. „Jeigu mergaitė panaši į tėvą, tai ji ima pavyzdį iš tėvo“, – atkreipia dėmesį G. Petronienė. Psichoterapeutės teigimu, atliktas tyrimas leidžia įvardinti ir tai, kokiose šeimose yra užaugusios kūrybiškos moterys.

„Šioms šeimoms būdinga paprasta aplinkybė – jose augančias mergaites tėvai labiau padrąsindavo. Be to, tokias mergaites auginę tėvai finansiškai neblogai laikėsi – jiems neteko vargti. Daugelis tokių mergaičių turėjo tėvą, kuris daug pasiekė. Daugelis jų gyveno ne tik savo krašte, bet ir užsienyje. Jos turėjo daugiau brolių arba daugiau bendravo su vyrais ir pačios buvo labiau „vyriškos“, – sako G. Petronienė.

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP rinkiminės sąskaitos Užs. Nr. 2016-DJ-04/1

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas primena pasakojimą apie Odisėją: į jūrą išplaukė trims mėnesiams, o grįžo po metų – neatpažino net sūnus (43)

Kone dešimtmetis praleistas jūroje gaudant vėją, trijų mėnesių plaukimas virtęs metus trukusia...

Medeina Čijauskaitė. Esame auklėjamos būti neįgaliomis princesėmis (65)

Man be proto gaila neišnaudoto moterų potencialo. Man gaila kiekvienos, kuri žiojėjančią...

Naujas Kremliaus statytinis Europos pašonėje kėsinasi įsiūbuoti konfliktą Balkanuose kyla grėsmė visam regionui (183)

Bosnijos prezidiumo narys pasisakė už nepriklausomą Serbų respubliką. Ar V. Putinas išpildys...

Prezidentiniuose reitinguose – neįtikėtini pokyčiai: atsiskleidė Šimonytės fenomenas (2153)

Gyventojams vardinant pretendentus į prezidentus, populiariausiųjų trejetukas keičiasi – į...

Andriaus Šedžiaus teisininkė atvertė visas kortas: kas iš tiesų stabdo skandalingas garsiosios poros skyrybas? (63)

Šiuo metu besiskiriantis verslininkas ir politikas Andrius Šedžius parengiamuosiuose...

Keista teisėjų klaida: lemiamu metu įskaitė nebūtus taškus į „Žalgirio“ krepšį epizodo įrašas (74)

Kauno „Žalgirio“ vyrams Eurolygoje nepavyko iškovoti antros pergalės iš eilės, nors vienu...

Legendomis apipinta Lietuvos vieta: be perstojo kunkuliuojantis įvairiaspalvis vanduo kaitina vaizduotę

Kurtuvėnų regioninis parkas – įkurtas siekiant išsaugoti ežeringo ir miškingo Kurtuvėnų...

Tikras prancūzų virtuvės pasididžiavimas – svogūnų sriuba: vienas gardžiausių ir pigiausių receptų video receptas (15)

Jei dar nesate ragavę šios tradicinės prancūzų sriubos , neskubėkite pradėti raukytis –...

Didelės Lietuvos įmonės vadovas apie sėkmę darbe: skatinu žmones patirti nesėkmes (7)

Stresas, užgriuvusi atsakomybė, aukšti lūkesčiai, staiga nukreipti visų žvilgsniai į tave –...

Ekstremistai mažiau naudojasi „YouTube“, vis dar renkasi „Google Drive“, „Dropbox“

Naudojimasis „ Google “ priklausančia vaizdo įrašų platforma „ YouTube “, kaip...