Tokie ir panašūs klausimai dažnai užduodami specialioje DELFI euro įvedimo temoms skirtoje rubrikoje. Skaitytojai domisi, ar dar gali nutikti taip, kad Lietuva euro greitu metu visgi neturės.
Tačiau tokias abejones išsklaidė kone visi kalbinti specialistai. Jų teigimu, tai praktiškai neįmanoma.
Negali sutrukdyti jokie įvykiai
Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus viršininko Mindaugo Milieškos teigimu, priežasčių ar ketinimų neįvesti euro Lietuvoje nuo 2015 m. nėra.
„Esame įsitikinę, kad jokie įvykiai to negalėtų sutrukdyti. Kurti hipotetinius nerealius neįvedimo scenarijus ir juos komentuoti būtų neracionalu, nematome prasmės to daryti“, – patikino specialistas.
Jis priminė, kad 2014 m. birželio pradžioje Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas paskelbė, kad Lietuva atitinka Mastrichto kriterijus ir yra pasirengusi prisijungti prie euro zonos nuo 2015 m. sausio 1 d. Šiai nuomonei birželio 20 d. pritarė Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų (ECOFIN) taryba. Europos Vadovų Taryba sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. parėmė birželio pabaigoje, o liepos 16 d. didele balsų dauguma tam pritarė ir Europos Parlamentas. 2014 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos bendrųjų reikalų ministrų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) nuo 2015 m. sausio 1 d. Šiais sprendimais buvo užbaigta Lietuvos priėmimo į euro zoną procedūra – įvykdėme euro įvedimo sąlygas.
Galutiniai sprendimai jau buvo padaryti
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė pridūrė, kad 2004 m. gegužės 1 d. įstojusi į Europos Sąjungos (ES), Lietuva tapo ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) nare, o šios sąjungos pagrindas – Europos Centrinis Bankas ir ES valstybių narių, dalyvaujančių EPS, teisiniai įsipareigojimai vykdyti patikimą ekonomikos politiką ir ją glaudžiai derinti.
„Mūsų valstybei, kaip ir kitoms naujoms ES valstybėms narėms, buvo padaryta išlyga naudoti nacionalinę valiutą iki bus įvykdyti Mastrichto sutartyje nustatyti konvergencijos (suartėjimo su euro zona) kriterijai. Lietuva atitiko visus nustatytus kriterijus, todėl šių metų liepos 23 d. buvo priimtas Europos Sąjungos (ES) Tarybos sprendimas dėl tikslios euro įvedimo Lietuvoje datos ir galutinio, neatšaukiamo litų keitimo į eurus kurso. ES Taryba šį sprendimą priėmė pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir Europos Vadovų Tarybai aptarus, ar Lietuva atitinka Mastrichto sutartyje nustatytus kriterijus. Taigi, šis sprendimas yra galutinis ir negali atsirasti jokių aplinkybių, kurios atšauktų euro įvedimą. Kalbant paprasčiau, visos euro įvedimo sąlygos yra įvykdytos ir nuo sausio 1 d. euras tampa mūsų nacionaline valiuta.“, – patikino ji.
Tapsime 19 euro zonos nare
Kliūčių euro įvedimui nemato ir Šiaulių banko atstovai. Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorės Daivos Grikšienės teigimu, Lietuva taps devynioliktąja euro zonos nare, kurioje bus naudojama bendroji Europos Sąjungos valiuta – euras.
„Siekdama nuo 2015 m. įsivesti eurą, Lietuva jau yra įvykdžiusi keliamas sąlygas ir reikalavimus - tai šių metų birželio 4 d. patvirtino Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas, paskelbę pranešimą apie Lietuvos atitikimą Mastrichto kriterijams ir pateikę pasiūlymą (rekomendaciją) dėl euro įvedimo Lietuvoje nuo ateinančių metų pradžios. Liepos 23 d. Europos Sąjungos bendrųjų reikalų ministrų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl Lietuvos narystės euro zonoje – nuo 2015 m. sausio 1 d.“, – tai, kad sprendimas yra galutinis ir nebeginčijamas patikino specialistė.
Jai pritarė ir Medicinos banko atstovai. Jie priminė, kad kartu su nauja valiuta patvirtintas ir neatšaukiamas litų perskaičiavimo į eurus kursas: 3,45280 lito už 1 eurą.
