Tačiau šiuo metu dar nė neprasidėjo ilgesnis mokslo metų laikotarpis. Pernai mokinių atostogos prasidėjo birželio 1-ąją, tad pagal senąjį tvarkaraštį mokslo metai turėtų baigtis ketvirtadienį, gegužės 31-ąją.
Kai kurių mokyklų administracijos nusprendė pradžiuginti vaikus ir sutrumpinti pamokas, o likusį laiką paversti kūrybingo mokymosi savaitėmis.
Tačiau nuo karščio pavargę ir įpykę mokiniai pradeda besti pirštu į higienos normas ir konstatuoja pažeidimus – ten įvardyta, kad šiltuoju metų laikotarpiu temperatūra klasėse ir kitose mokymo įstaigų erdvėse negali viršyti 28 laipsnių šilumos.
Mokiniams sunku susikaupti
Kaunietė gimnazistė Vaiva DELFI pasakojo, kad klasėse tvyro 28 laipsnių karštis. Merginos teigimu, sunku susikaupti, nors mokytojai ir verčia toliau gilintis į naujas temas.
„Mokiniai mokykloje jaučiasi labai prastai, karšta, – skundėsi moksleivė. – O pamokos vyksta ir dirbame tikrai daug. Kai kurias knygas jau baigėme, tačiau mokytojai duos papildomų užduočių, kadangi mokslo metai kaip ir nesibaigė.“
Vaivos mokykloje pamokos vyksta įprastai, tačiau ji teigė girdėjusi, kad kai kuriose mokyklose buvo nuspręsta sutrumpinti pamokas.
Tiesa, mokiniai, merginos teigimu, nemaištauja ir nebėga iš pamokų, tačiau mokinių klasėse mažiau – kai kurių mokinių į mokyklą tiesiog neleidžia tėvai. Vaivos žiniomis, į mokyklą tėvai nusprendė neleisti ne mažųjų, o jau vyresnių klasių mokinių.
Gimnazistė įvardijo ir higienos normas, jose išdėstyta, kad temperatūra šiltuoju metų laikotarpiu negali viršyti 28 laipsnių.
Svaigsta galva, pykina
DELFI skaitytoja Greta pasakojo, kad jos mokykloje situacija kur kas rimtesnė: skauda galvas, pykina, darosi silpna.
„Savaitę per karščius galima pakentėti, bet kai pagalvoji, kad liko dar 2 mokymosi savaitės, į mokyklą eini ne todėl, kad nori mokytis, bet todėl, kad toks įstatymas“, – prailgintais mokslo metais piktinosi Greta, nors dar nė neatėjo kalendorinė vasara.
Moksleivė pasakojo, kad mokiniai nesutelkia dėmesio, todėl pamokos tampa kančia ne tik vaikams, bet ir mokytojams.
„Liko dvi savaitės bereikšmio ėjimo į mokyklą“, – nusivylimą liejo mokinė.
Kita moksleivė taip pat liejo skundus dėl karčio. „Šiandien kabinetuose buvo iki 40 laipsnių karščio. Kai kurie kabinetai aptraukti plėvele. Klasiokei buvo labai silpna, nedaug trūko iki nualpimo, – situacijos sudėtingumą piešė skaitytoja. – Jei pati nepasiimi šalto kompreso, jo tau net nepasiūlys, kai sakai, kad tau yra labai karšta, silpna, svaigsta galva.“
Kita moksleivė teigė, kad tokiu oru sėdėti vienoje patalpoje su tiek daug žmonių yra tiesiog nehigieniška: „Lauke ir klasėje yra neapsakomas karštis, oro trūksta – tai yra gan nehigieniška sėdėti 45 minutes su 30 žmonių vienoje patalpoje karštyje.“
Problemą sprendžia trumpindami pamokas
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Rasos gimnazijos direktorius Artūras Sakalauskas patikino, kad trečiadienį ir ketvirtadienį jų mokykloje pamokos buvo trumpesnės. Penktadienį mokykloje vyks pagrindinių klasių mokinių žinių patikrinimas, tad jame nedalyvaujantys mokiniai vyks į ekskursijas ar užsiimt kita veikla, o pirmadienį vėl bus sprendžiama – trumpinti pamokas ar ne.
„Daug mokinių šiuo metu važinėja į įvairias edukacines keliones, tačiau tiems, kurie liko mokykloje, pamokos vyksta įprastai“, – teigė direktorius.
Gimnazijos direktorius negalėjo tiksliai įvardyti, kokia temperatūra šiuo metu yra mokymo įstaigoje, tačiau patikino, kad karštis išties slegiantis. „Kaitina ir per stogą, labai prikaitina ir tas klases, kurių langai į pietinę ir rytinę puses. Žaliuzės nepadeda, o atidaryti langų taip pat neįmanoma – lauke šilčiau nei patalpoje“, – vardijo A. Sakalauskas ir pridūrė, kad pamokas trumpinti buvo nuspręsta todėl, kad nerado kitų priemonių patalpų vėsinimui.
Direktorius juokėsi, kad mokiniams labai patinka sutrumpintos pamokos, tačiau tuoj pat pridūrė, kad tuo džiaugiasi ir mokytojai. „Mokytojai skundžiasi, kad tokiu oru sunku suvaldyti mokinius“, – teigė A. Sakalauskas.
Ne visi skundžiasi
Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorė Daiva Žiurienė pasakojo, kad ši karščio banga didelio diskomforto nesukėlė. Tiesa, dauguma mokyklos langų nukreipti ne į rytinę pusę, tad saulė nespėja įkaitinti patalpų.
„Kartais mokytojos mokinius į kiemą išsiveda, langus prasiveriame, – vardijo direktorė. – Vaikai ateina ploniau apsirengę, išeiname į kiemą, sodelyje yra pavėsio. Mūsų valgykla rūsyje, ten vėsu, ji šiaurinėje pusėje.“
Jau nuo rytojaus prasideda prailgintų mokslo metų dienos. Direktorės teigimu, jas mokiniai praleis ne vien prie vadovėlių. „Mokytojai ves edukacinius užsiėmimus, ryt bus diena „Šok į tėvų klumpes“, dauguma išeis į tėvų darbovietes, kitą savaitę bus sveikatinimo diena, nors kažkiek bus ir įprastų pamokų“, – vardijo direktorė.
Temperatūra turi neviršyti normos
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė DELFI teigė, kad kiekviena mokymo įstaiga turi pasirūpinti tinkama temperatūra.
„Ugdymo įstaigos administracija turi pasirūpinti, kad temperatūra atitiktų reikalavimus. Jei oro sąlygos viršija nustatytą ribą, pirmiausia reikėtų kreiptis į įstaigos administraciją, kuri privalo spręsti tokias problemas, – teigė L. Bušinskaitė-Šriubėnė. – Jeigu sprendimų nėra imamasi, tuomet reikėtų kreiptis į įstaigos steigėją arba Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.“
Sveikatos apsaugos ministro patarėja įvardijo, kokia temperatūra turi būti palaikoma mokymo įstaigose: „Higienos normoje yra nustatyta, kokia temperatūra turėtų būti ugdymo įstaigose. Mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, aktų salėje oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 22 °C, o šiltuoju metų laikotarpiu ne aukštesnė kaip 28 °C.“
Mokyklos reaguoja tinkamai
ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius DELFI teigė neabejojantis, kad karštis turi įtakos mokinių rezultatams, tačiau, jo teigimu, rezultatai priklauso ne nuo karščio, o nuo motyvacijos.
„Mes nesame pripratę prie karšto klimato, tai gali turėti įtakos. Bet mokyklos vadovams, mokytojams reikėtų lanksčiau reaguoti į pasikeitusias sąlygas. Džiugu, kad dauguma mokyklų taip ir daro: sutrumpina pamokas, veda jas lauke, – kalbėjo ŠMM viceministras. – Tačiau labiausiai mokymuisi ir jo rezultatams įtakos turi mokinių motyvacija, įsitraukimas į ugdymą. Kai vaikui įdomu, aplinkos veiksniai tampa mažiau svarbūs.“
Viceministro teigimu, mokyklos tinkamai reaguoja į vasarišką kaitrą: trumpina pamokas, kai kurias pamokas veda lauke, pasirūpina vandeniu moksleiviams.
„Nereikia prisirišti vien prie tradicinės pamokos formos, – kalbėjo G. Kazakevičius ir pridūrė. – Rekomendacijų specialiai dėl karščio mokykloms nerengiame. Gyvename tokioje klimato zonoje, kurioje itin dideli karščiai nėra būdingi. Karštų dienų per mokslo metus pasitaikydavo ir anksčiau, tai tikrai nėra pirma tokia karšta ir tvanki gegužės pabaiga.“
Viceministras taip pat pakartojo, kad jei temperatūra mokymosi erdvėse viršija nustatytą ribą, reiktų kreiptis į mokyklos vadovus, jei šie nesiima jokių priemonių – į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Šįmet pamokos vyks iki birželio vidurio, tačiau viceministras G. Kazakevičius ramina mokinius sakydamas, kad šis laikas bus skirtas netradicinėms mokymosi formoms.
„Be abejonės, kad į ugdymo pratęsimą reikia žiūrėti kūrybiškai. Mokyklas kaip tik skatiname dirbti inovatyviai, savarankiškai nuspręsti, kas joms tinkamiausia, kas geriausia mokiniams, mokytojams, tėvams“, – teigė G. Kazakevičius, tačiau pridūrė, kad yra tokių mokyklų, kurios nusprendė toliau tęsti įprastas pamokas.
Kitos savaitės pradžia, anot sinoptikų, bus tokia pat kaitri, tačiau kai kurių mokyklų mokiniai gali lengviau atsipūsti - jų mokyklų mokytojai nusprendė atsisakyti įprasto režimo.
„Vilniaus Balsių progimnazijoje mokiniams vyks praktiniai įvairių dalykų užsiėmimai žaliose erdvėse. Šiaulių rajono Aukštelkės mokykloje-daugiafunkciame centre mokiniai birželį lankys vietinius istorinius objektus, mokysis ne mokykloje, o kitose erdvėse, tėvų pageidavimu, vyks stovykla pradinių klasių mokiniams, o joje savanoriaus vyresnių klasių mokiniai, – pasakojo viceministras. – Panašiai ir Vilniaus „Žemynos“ progimnazijoje, kurios aštuntokai, mokytojų konsultuojami, mažesnių klasių mokiniams yra parengę užsiėmimų ciklus, kaip saugiai elgtis vasarą, sveikai maitintis, ir pan. Mokyklose rastume išradingų, įspūdingų pavyzdžių.“
