Tokį jų sprendimą vis lydėjo artimųjų ir bičiulių klausimai, kam jiems to reikia, juk turėjo viską – karjerą, butą, automobilį, saugų gyvenimą. Tačiau Sergejus Kolpakovas ir jo sutuoktinė Margarita sako, kad jie norėjo daugiau laiko praleisti su šeima ir gyventi prie jūros.
Su Klaipėda pora susipažino dar 2009 metais. Į šį miestą kelerius metus jie atvykdavo ilsėtis pas draugus.
„Iškart įsimylėjome Klaipėdą, čia gaivus oras, švari jūra, nereikia gaišti laiko spūstyse, nereikia skirti valandos vien nuvykti ir grįžti į darbą. Abu norėjome gyventi prie jūros, tad, kai atėjo laikas apsispręsti, nė nesvarstėme kitų miestų. Klaipėdą pasirinkome abu“, – apie neįprastą sprendimą pasakojo Sergejus su Margarita.
„Abu jautėme, kad negerai taip, norėjome matyti, kaip auga mūsų sūnus. Laikas eina, abu turėjome svajonių, o kada, jei ne dabar, jas įgyvendinti, – mintimis dalijasi Margarita. – Svajonė gyventi prie jūros buvo abiejų, Sergejus greičiau apsisprendė, o aš dar bijojau permainų.“
Sergejus juokauja, kad su žmona ne kartą užmegzdavo tikslingus pokalbius apie permainas. Margarita ilgai nedelsė priimti sprendimą ir palaikyti vyrą – abu ėmė planuoti, kas gali tapti Lietuvoje jų pragyvenimo šaltiniu. Sudarę sąrašą jie turėjo apie dešimt krypčių, tačiau stipriausia tapo „Qtime anticafe“ idėja. Ji ir tapo realybe.
Prieš kiek daugiau nei metus pora atidarė Lietuvoje neįprastą vietą – jie kviečia žmones tobulėti, skatina įgyvendinti svajones, bendrauti, tačiau ne prie įprasto maisto ar alkoholio taurės, o prie žaidimų stalo. Maistas protui – taip jie vadina savo veiklą.
Anot poros, tokia „Anticafe“ veikla yra plačiai paplitusi Rusijoje.
Čia toks projektas, bent jau Klaipėdoje, buvo naujovė. Sergejus sako girdėjęs, kad Vilniuje kažkas panašaus yra, tačiau identiškos vietos jis nežinantis. Lietuviams naujovė iš karto nebuvo įdomi. Vyras neslepia, kad kurį laiką žmonės atsargiai stebėjo, kokia tai įstaiga. Kai kurie, jau įtraukus į veiklą vaikus, ateidavo pasižiūrėti ir prisipažindavo, kad jiems kilo ne pačių geriausių minčių, kol nebuvo matę savo akimis, kaip vaikai leidžia laiką. Manė, kad tai – kažkokia sekta.
„Qtime anticafe“ prasidėjo nuo vienos nedidelės patalpos, kur per atidarymą vyko „Mafijos“ žaidimas. Susirinkę žaidėjai jau senokai buvo komanda, jie įtraukė į psichologinį žaidimą ir atėjusius smalsuolius. Nors žaidime paprastai dalyvaujama nuo šešiolikos metų, Margarita sako pamačiusi draugės dešimtmetės dukters akis – mergaitė su tokiu susidomėjimu sekė, kas vyksta, kad pritaikė šį žaidimą vaikams.
„Iš pradžių ateidavo vos keli vaikai, jei trūko žaidėjų, mes su Sergejumi sėsdavome žaisti kartu, įtraukėme vaikų tėvus. Po kelių mėnesių jau neužteko vieno stalo, tad atsirado papildoma vieta“, –
pasakojo Margarita.
Sergejus neslepia, kad pradžia tikrai nebuvo lengva, nors ne vienas replikavo, kad jie neva atvažiavo čia su savo pinigais iš Maskvos ir lengvai kuria verslą. Margarita juokiasi, kad pradžia buvo kuriama iš entuziazmo, su draugėmis ji iki išnaktų surinkinėjo baldus, Sergejus pats padarė spintą, kur dabar sudėti žaidimai.
Per metus jie gerokai išplėtė veiklą – dabar yra ir fotostudija, darbo kambarys, posėdžių salė, virtualių žaidimų, karatė vaikams, šachmatų klasė, kurioje žaisti mokosi įvairaus amžiaus žmonės, jogos užsiėmimai, šokių salė, galima dirbti net 3D spausdintuvu.
Čia netrūksta ir įvairių paskaitų. Mokestis imamas už praleistą laiką „Anticafe“, nei maisto, nei alkoholio čia nėra. Tiesa, galima išgerti kavos ar arbatos, tačiau tai daugiau vaišės tiems, kurie įnikę į žaidimus ar sportą.
„Mes nesiekėme pritraukti žmonių per maistą ar alkoholį, „Anticafe“ veikla visai kitokia. Alkoholio čia nėra ir išgėrę asmenys neįleidžiami. Mums svarbiau, kad žmonės norėtų tobulėti. Be to, ateina nemažai paauglių.
Jie patys irgi pasiūlo savo idėjų. Kad ir gitaros klasė. Kur skambinti gitara šaltuoju metų laiku? Ne kiekvieno namuose tai leidžiama. O čia patogu, susirenka bendros veiklos mėgėjai, jei vieni kitų nė nepažįsta, netrukus tampa draugais. Kaip ir prie žaidimų stalo. Užtenka valandą praleisti kartu ir žmonės susiranda bendraminčių“, – apie savo verslą pasakojo pora.
Čia laukiami ir mokslu besidomintys žmonės. Štai vienas vaikinas, kuris studijuoja 3D dizainą, iš pradžių užeidavo neilgam. Jis labai domėjosi 3D spausdintuvu, vėliau užsibūdavo vis ilgiau ir ilgainiui pats surinko spausdintuvą. Dabar jis moko kitus entuziastus, kartu su bendraminčiais yra atspausdinę ne vieną žaidimą ir rožines smegenis.
Pora sako, kad jiems patiems įdomu tobulėti, tad darbas yra ir jų gyvenimo būdas. Atsitiktinai susipažinę su Svetlana (ji domisi istorija), sulaukė jos pasiūlymo surengti ekskursiją po Klaipėdą.
„Vaikščiojome apie tris valandas, ji taip įdomiai apie viską pasakojo, kad pasiūliau surengti istorijos paskaitą pas mus. Šiek tiek nerimavome, kad mergina, nors tikrai įdomi, tačiau nėra žinomas žmogus, tai jai – tik hobis. Beje, pati ieško informacijos ne tik internete, rausiasi net archyvuose. Išplatinome reklamą ir su nerimu laukėme, ar susirinks žmonių. Įsivaizduokite, kaip maloniai buvome nustebę, kai atėjo gausybė susidomėjusiųjų, mums net neužteko kėdžių ir sofų. Ir susirinko ne tik jauni žmonės, atėjo net ir istorijos mokytojų. Paskaita buvo tokia įdomi ir sėkminga, kad su Svetlana ją organizavome tris kartus“, – pasakoja Margarita.
Margarita ir Sergejus sako, kad nė akimirkai nepasigailėjo savo sprendimo įkurti verslą ir apsigyventi Klaipėdoje. Net po to, kai dėl buhalterinės klaidos jie negavo leidimo čia gyventi, nenusiminė. Margarita sako, kad tai – žmogiška klaida, nors jie samdė buhalterę, ne patys skaičiavo pajamas ir išlaidas. Teko susirasti kitą buhalterį ir iš naujo tikslinti ataskaitas. O dėl leidimo gyventi žada vis tiek pateikti prašymą, nes kraustytis iš Klaipėdos neketina.
Tobulėti siekianti pora neįprastą sprendimą priėmė ir parinkę darželį sūnui. Berniukas kone visą laiką praleidžia lauke. Vaikai tik miega ir valgo patalpose, o mokosi gryname ore tiek vasarą, tiek žiemą. Margarita neslepia, kad prieš išleisdama sūnų į tokią vietą nusiteikė, jog mažylis sirgs, tačiau apsiriko – sūnaus imunitetas sustiprėjo, o ir kalbą jis išmoko gana greitai. Porą savaičių sūnus net paverkdavo, kad negali žaisti, nes visi vaikai kalba tik lietuviškai. Tačiau mažasis netrukus pramoko kalbos ir dabar netgi su auklėtojomis bendrauja lietuvių kalba.
Maskvą į Klaipėdą iškeitusią porą dažnai aplanko draugai ir artimieji.
„Tie, kurie iš pradžių manė, kad pažaisime ir grįšime, mus aplankę jau supranta mūsų pasirinkimą ir jam pritaria. Juokaujame, kad Lietuvoje tiek turistų dar nebuvo. Visą vasarą pas mus atvykdavo po kelias šeimas. Per vieną mėnesį lankėsi net penkios draugų šeimos“, – juokauja Sergejus.
Marija neslepia, kad kartais pasigenda didelio miesto privalumų, kultūrinio gyvenimo, tačiau drauge su Sergejumi rado sprendimą. Margarita savaitę praleido Maskvoje su draugėmis ir seserimi. Jos kasdien ėjo į teatrą, kiną, kitus renginius. Moteris sako, kad jai tokio užtaiso užteko, kad grįžusi pas šeimą toliau mėgautųsi gyvenimu Klaipėdoje.
