„Tikrai įdomi situacija. Su vyru mums ir pikta, ir juokas ima. Katedroje Panevėžyje 4 kalėdaičiai kainavo 2 eurus“, – piktinosi panevėžietė Justina.
Ji stebisi dviem dalykais: kodėl kalėdaičiai šiemet – įkainoti ir kodėl kainuoja taip brangiai?
„Atrodo, jau nieko švento nebėra, viskas įkainota. Žmogus prieš mane pirko 8 kalėdaičius, sumokėjo 4 eurus. Katedroje kiekvienam pasakė kainą, o Naujamiesčio bažnyčioje ant dėžių net kainos buvo surašytos – vieni kalėdaičiai kainavo 0,3, kiti – 0,6 euro“, – pasakojo mergina.
Savo ruožtu Panevėžio katedros budintis dvasininkas DELFI sakė, kad kalėdaičio kaina galėjo būti nurodyta kaip orientacinė ir tai toli gražu nereiškia, kad žmogus tiek pinigų, kiek pasako, ir turi duoti.
Dvasininkas: kalėdaičiai iš dangaus nekrenta
„Nežinau, ar verta taip sureikšminti tokias situacijas. Kartais žmonės prašo pasakyti orientacinę kainą ir ji nurodoma. Nemanau, kad tai yra blogai. Tiesiog yra žmonės, kurie ras dėl ko būti nepatenkintais. Dažniausiai tai tie, kurie nesilanko bažnyčioje ir nesupranta, iš ko ji išsilaiko.
Kalėdaičiai iš dangaus kaip Biblijoje nekrenta. Mes juos įsigyjame iš kepėjų, kuriems turime atsilyginti. Be to, įdedame į maišelius, kurių taip pat negauname už dyką. Dar būna atvirutės su kalėdiniu sveikinimu, Kūčių malda, pagrindine švenčių informacija – išlaidos ir popieriui, ir spausdinimui.
Tačiau tikrai nėra taip, kad sakome: „Kalėdaitis – 50 euro centrų ir nei daugiau, nei mažiau“. Jei kyla kokios problemos, kalbama, diskutuojama, savanoriams sakome, kad ir pas kunigą tokiu atveju gali nukreipti. Tikrai nėra taip, kad kažkoks žmogus buvo atstumtas, nes neturėjo pinigų“, – tikino dvasininkas.
Girdėjo, kaip gudraujama
Jis pasidalino nuoskauda, kad kas kartą žmonės piktinasi kainomis bažnyčioje – ar ateina užsakyti mišių, ar ruošiasi lankyti sužadėtinių kursus.
„Tuomet irgi renkama rinkliava, tai yra teisėta. Iš tų pinigų mes atsiskaitome už patalpas, atsiskaitome pranešėjams. Pasitaiko pasipiktinimų: „Kaip Jūs čia galite imti?“ Tai kaip mes galime neimti? Viskas kainuoja. Žmonės nori iš bažnyčios gauti paslaugą ir už tai nieko neduoti, net nepaaukoti“, – graudinosi dvasininkas.
Jis sakė pastebėjęs, kad tokie žmonės neretai pamėgę ir gudrauti. Dvasininkas sakė girdėjęs atvejų, kai kalėdaičius bažnyčioje įsigiję labai pigiai ar gavę nemokamai asmenys po to juos pardavinėja kaimynams.
Kokia kalėdaičio savikaina – mįslė
„Kalėdaitis juk nėra kažkoks duonos gabalas, kuriuo reikės maitintis per šventes. Užtenka vieno-dviejų ant stalo ir viskas“, – išeitį skurdžiau gyvenantiems siūlė jis.
Tiesa, į klausimą, kokia yra jo minėta orientacinė kalėdaičių kaina, dvasininkas atsakyti nesutiko.
„Aš pasakiau viską, ką norėjau pasakyti, ir atsakiau į Jūsų klausimą. Mes tikrai neprivalome visuomenei aiškinti ar duoti ataskaitą, kiek mums kas kainavo. Suprasčiau, jei žmonės apiplėšinėjami būtų, tūkstančiai išleidžiami, bet čia kalbame apie centus ir žmogiškumą“, – tik atšovė jis ir patikino nebegalintis ilgiau kalbėti, nes skuba į susitikimą, o jau ir taip skyrė per daug laiko pokalbiui.
Savo ruožtu Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos koordinatorė Živilė Šeporaitytė DELFI sakė, kad kalėdaičiai bažnyčiose žmonėms dovanojami už auką ir apie jokias konkrečias kainas negali būti nė kalbos.
