aA
„Tik be emocijų!“- sušunka šiuolaikinis žmogus, tikintis, kad svarbiausia - tai ramybė, optimizmas ir stabilumas.
© Shutterstock nuotr.

Remiantis šiuo įsitikinimu:

liūdna neturi būti, tam yra antidepresantai;
baisu neturi būti, tam yra raminamieji;
nemigos neturi būti, tam yra migdomieji;
energijos stygiaus neturi būti, tam yra psichostimuliatoriai;
nerimo dėl ateities neturi būti, tam yra pozityvus mąstymas;
santuokos problemų neturi būti, tam yra šeimos konsultacijos;
ir tau neturi nesisekti, nes tam yra koučeriai!

Nenuostabu, kad pirmiausia jausmai suvokiami kaip kažkas, ką reiktų valdyti. Ir didelis šių laikų baubas - bipolinis nuotaikos sutrikimas. T.y., kai jausmai labai aiškiai svyruoja. Bet pamirškime šiuos laikus. Prisiminkime, kas tai yra emocijos.

Emocijas mes suvokiame ne visuomet. Kai kurie žmonės emocijų nesupranta visai, juos vadina „aleksitimikais“ („aleksitimija“- verčiant iš lotynų kalbos reiškia „neturiu žodžių jausmui pavadinti“). Tokie žmonės turi didelę riziką sirgti psichosomatiniais susirgimais – opalige, aukštu kraujo spaudimu, kolitu, nežinomos kilmės skausmais.

Jie atrodo neemocingi, labai racionalūs, nors jautriai reaguoja į nemalonias situacijas bei nusivylimus, bet reaguoja ne jausmais, o savo kūnu. Suvokiantys savo jausmus žmonės dažniausiai pavadina tai, ką jaučia, o kūniški pojūčiai, lydintys emocijas, jiems būna silpnesni.

Ypač aiškiai emocijos pastebimos vaikams. Tačiau tam tikru laipsniu jos lydi mus visą gyvenimą. Jas išduoda mūsų veidas, kūno poza, fiziologiniai pokyčiai. Sugebėjimas savo emocijas suvokti, atpažinti ir išreikšti žodžiais vadinasi „emociniu intelektu“ arba „emocine kompetencija“.

Pastaruoju metu ši kompetencija papildyta nauju įgūdžiu - sugebėjimu iš galimų emocijų išsirinkti, sukelti sau ir tinkamai panaudoti būtent tą emociją, kuri mums labiausiai reikalinga. Tai gali skambėti kaip falšas ar vaidyba, tačiau tokie psichologai, kaip Lesli Cameron- Bandler, siūlo visą eilę NLP (neurolingvistinio programavimo) metodų, kaip keičiant įvairius parametrus pereiti iš vienos emocinės būsenos į kitą.

Šie parametrai – emocijos tempas, ją palaikantis požiūris į situaciją, valdomas jausmo intensyvumas, galvojimas apie dabartį, praeitį ar ateitį ir t.t.- iš tiesų iki tam tikro laipsnio pasiduoda sąmoningai kontrolei.

Humanistiniai psichologai, atvirkščiai, akcentuoja, kad emocijomis neverta manipuliuoti. Bet kurias emocijas svarbu tiesiog suprasti ir priimti, tai yra, leisti joms būti.

Humanistinėje psichologijoje bei į kūną orientuotoje psichoterapijoje išskiriamos „paviršinės“ ir „giliosios“ emocijos. Gilioms emocijoms atgaivinti dažnai prireikia įvairių technikų- gilaus kvėpavimo, specialaus terapeuto darbo atpalaiduojant giliuosius kūno raumenis. Čia teigiamai akcentuojama emocinė iškrova- katarsis. Žinoma, nepaverčiant jo sau ir kitiems pavojingais veiksmais.

Labai naudinga žiūrėti į emocijas tiesiog kaip į žmogaus gyvybingumą ir spalvingumą. Suprantant, kad daugeliu atveju žmogus negali nejausti. Todėl neverta sakyti jam „neliūdėk“ ar „nebijok“. Kur kas labiau palaiko žmones frazės: „tau iš tiesų liūdna“ arba „taip, tu bijai“.

Amerikiečių psichologas K. Izard išskyrė dvylika pagrindinių emocijų:

1. Interesą - susidomėjimą
2. Džiaugsmą
3. Nustebimą
4. Meilę
5. Liūdesį
6. Pyktį
7. Pasišlykštėjimą
8. Panieką
9. Baimę
10. Gėdą
11. Sumišimą
12. Kaltę

Įdomu, kad pastaruoju metu medikai peržiūrėjo posakį „stresai kenkia sveikatai“. Paaiškėjo, kad daug kas priklauso ne nuo streso, o nuo to, kaip mes tą stresą vertiname.

Viename tyrime žmonės turėjo galimybę stebėti, kaip sportuojant ant treniruoklio keičiasi jų širdies plakimo dažnis. Prietaisai fiksavo jų kraujagyslių būseną. Vieniems žmonėms buvo pasakyta, kad padažnėjęs pulsas rodo silpnesnę širdį bei grėsmę sveikatai. Kitiems - kad tai labai geras širdies prisitaikymo mechanizmas.

Pirmosios grupės žmonių kraujagyslės buvo susiaurėjusios ir sustorėjusios, kas iš tiesų ilgainiui sukelia spazmus ir širdies – kraujagyslių ligas. Antrosios grupės tiriamųjų kraujagyslės atrodė priešingai - jos net išsiplėtė!

Tai patvirtino, jog ne pats stresas - sportinė apkrova - o jos įvertinimas nulėmė, kaip organizmas reaguoja į šią apkrovą. Galbūt dėl to žmonės, kuriems gydytojai uždraudė pykti, nes tai neva „kenkia širdžiai“, iš tiesų gali supykę pajusti širdies skausmą. O tie, kuriems buvo rekomenduota „su pykčiu išlieti savo emocijas“, gali pajusti sveikatos pagerėjimą.

Pastaruoju metu psichologai išskiria naują emocijų rūšį - „skolintas“ arba „atspindėtas“ emocijas. Už jas atsako taip vadinami smegenų „veidrodiniai neuronai“. Jų veikiami mes sugebame žaibiškai įvertinti kito žmogaus emocinę būseną ir pasijusti taip, kaip jis.

Šis reiškinys psichologams žinomas seniai ir vadinasi „identifikacija“, arba „susitapatinimu“ su kitu žmogumi, jei mes jaučiame šį jausmą kaip savo. Taip mes jaučiame realų skausmą, būdami kartu su artimu žmogumi, kuriam skauda. Kartais šalia žmogaus mes jaučiame liūdesį ar pyktį, nors pagrindo tam neturime.

Jei mes nejaučiame šio jausmo, tačiau jį atpažįstame ir pajuntame viduje apgailestavimą ir supratimą, šis reiškinys vadinasi „empatija“ arba „atjauta“.

Jei empatija yra reiškinys teigiamas, tai identifikacija dažniausiai - reiškinys nepageidaujamas. Suvokti, kad tai identifikacija, arba „svetimos emocijos“ galima, jei būnant šalia šio žmogaus paklaustumėte jo: „jaučiu šalia tavęs pyktį - ar jis mano, ar tavo?“ Kai žmogus pasako: „taip, aš tikrai pykstu“, mūsų „skolinta“ emocija turėtų išnykti. Tuomet mes jau galime pajusti atjautą kitam žmogui - juk jis prisiėmė atsakomybę už savo emociją ir jos neneigia.

Na štai. Emocijoms bent sukūrėme „lentynėlę“. O tai visai jų nebeliks naudojant efektyvią kontrolę. Ačiū dar tiems, kurie savo „bipoliniais sutrikimais“ neleidžia mums jų pamiršti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Nausėda nutarė kirsti atgal: Šimonytės štabo lėšos pasiekė konservatorių partijos narius ir giminaičius (70)

Pirmadienį, likus mažiau nei savaitei iki antrojo prezidentinių rinkimų turo, Ingridos Šimonytės...

Oligarchai nusamdė aukščiausios kategorijos mušeikas, gyventojai įtūžo – galiausiai įsikišo Putinas (134)

Istorija apie nepastatytą bažnyčią Uralo kalnų mieste Jekaterinburge pasižymi visais elementais,...

Gyvai / DELFI Diena. Finalinis Nausėdos interviu: kandidatų kampanijų pinigai ir kiti aštrūs klausimai vyksta apklausa (33)

Išskirtinai „DELFI Dienai“ – kandidato į Prezidentus G. Nausėdos interviu: kodėl papuolė į...

Vairuojantys „devyndarbiai“ prisipažino apie avarijas: net nepastebėjo partrenkto žmogaus (1)

Sėdę prie vairo vairuotojai nesugeba susitelkti svarbiausiai veiklai – vairavimui, sako saugaus...

Zelenskiui – Kremliaus perspėjimas (29)

Kremlius antradienį perspėjo Ukrainos naująjį prezidentą Volodymyrą Zelenskį neprašyti...

Nauja tendencija: turtingieji kuria šeimos biurus, kad dar labiau praturtėtų (52)

Pasaulyje daugėja šeimos biurų, kurie skirti padėti turtingoms šeimoms ne tik valdyti jau turimą...

Surplys atleido NMA vadovą Bėrontą papildyta Bėronto komentaru (21)

Šiandien žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pasirašė įsakymą dėl Nacionalinės mokėjimo...

Įvardijo sritį, kurioje Lietuva ir Partugalija yra ES čempionai (1)

Prognozės dėl Vilniaus vakarinio aplinkkelio pasitvirtino – ši miesto arterija žymiai sumažino...

Artūras ir Augustinas Rakauskai atsidalino verslus: toliau vystys savarankiškai (25)

Investuotojai Artūras Rakauskas ir jo tėvas Augustinas Rakauskas pranešė, kad keičia iki...

Vaida Kurpienė – apie nedovanotinas lietuvių klaidas: mano, kad gamina sveikai, o iš tiesų mirtinai sau kenkia (75)

Pastaraisiais metais Lietuvoje grilinimo mada išpopuliarėjo tiek, kad kepti maistą ant žarijų...