aA
Pastatas po renovacijos
Pastatas po renovacijos
© Kauno RAAD nuotr.

Unikalus renovacijos arba modernizacijos projektas įvykdytas Riihimäki miestelyje Suomijoje. Čia senas daugiabutis, po renovacijos, tapo pasyviu, energiškai efektyviu gyvenamuoju keturių aukštų pastatu. Ambicingą renovacijos projektą Suomijoje vykdė „Paroc“ kompanija kartu su Helsinkio universiteto specialistais, Suomijos techninių tyrimų centro VTT ekspertais ir kitais partneriais.

Prieš pradedant šio daugiabučio renovaciją buvo užsibrėžtas tikslas atnaujinti pastatą taip, kad jis savo energijos sąnaudomis atitiktų pasyvių gyvenamųjų namų rodiklius, būtų energiškai efektyvus, sandarus, pasižymėtų komfortišku mikroklimatu patalpų viduje, efektyvia garso ir šilumos izoliacija.
„Prieš pradedant analizuoti šį objektą ir jame pritaikytus sprendimus, reikia pastebėti, kad, tai yra pakankamai dar geras, apynaujis, nenusidėvėjęs pastatas“,– pasakoja Dr. Audronė Endriukaitytė.

Šis namas buvo pastatytas maždaug prieš 40 metų, tuo pačiu metu, kai Vilniuje iškilo pavyzdinis, aukščiausiais sovietų sąjungos apdovanojimais apdovanotas blokinių daugiabučių mikrorajonas Lazdynuose. Tačiau skirtingai nuo sovietinių blokinių daugiabučių Riihimäki gyvenamojo namo gelžbetoniniai elementai jau tuomet buvo apšiltinti 10 cm storio akmens vatos šilumos izoliacijos sluoksniu, o langai šiame name buvo sumontuoti ne laikančioje konstrukcijoje, bet šilumos izoliaciniame sluoksnyje. Šiandien Lietuvoje renovuojamuose pastatuose langai vis dar nėra įrengiami šiltinimo sluoksnyje . O tai didina šilumos nuostolius, kuriuos būtų gana paprasta sumažinti. „Noriu atkreipti dėmesį, kad Suomijoje taip buvo statoma jau prieš 40 metų“,– pabrėžia Dr. A. Endriukaitytė.

Vėdinimo sistema čia yra labai svarbus ir vienas esminių renovacijos elementų, ko Lietuvoje dar nėra.
A. Endriukaitytė

Riihimäki renovacijos žingsniai

Viskas prasidėjo nuo projektavimo – buvo parinkti tinkami šiltinimo konstrukciniai sprendimai, atlikti energijos sąnaudų skaičiavimai, mazgų ir atskirų jungčių konstravimo darbai, apsispręsta dėl vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo, kuris bus pamatuotas statybos proceso pabaigoje. Projektavimo dalis šiame objekte buvo svarbiausia.

Pradedant Riihimäki daugiabučio renovacijos darbus, iš pradžių buvo nudaužytas trisluoksnio surenkamo gelžbetonio elemento išorinis, fasado apdailos sluoksnis, nuimta šiltinimo medžiaga ir paruoštas pagrindas specialių surenkamų, vertikaliai orientuotų fasado skydų montavimui.

Kol vyko šie darbai, gamykloje, uždaruose angaruose buvo pagaminti specialūs šiam namui skirti elementai – vertikalūs skydai per visą pastato aukštį su šilumos izoliaciniu sluoksniu iš akmens vatos. Skyduose buvo sumontuota ortakių sistema vėdinimui, įstatyti langai. Skydai iš išorės papildomai buvo apklijuoti vertikaliai orientuoto plaušo plokštėmis iš akmens vatos ir įrengtas armavimo sluoksnis. Vėliau skydai buvo vežami į statybvietę ir čia montuojami ant paruoštų pastato sienų.

„Norisi atkreipti dėmesį į tai, kad Riihimäki daugiabučiui skirti skydai, skirtingai nuo panašių renovacijos pavyzdžių Austrijoje arba Vokietijoje, buvo vertikalūs,– pasakoja Dr. A. Endriukaitytė. – Tokią skydų orientaciją padiktavo renovuojamo pastato vėdinimo sistema. Vertikaliuose skyduose galima buvo įrengti ortakius per visą pastato aukštį kiekvienam butui atskirai. Taip buvo užtikrintas patikimas pastato patalpų vėdinimas – itin svarbus energiškai efektyvaus namo elementas ne tik energijos taupymo, bet komforto požiūriu“.

Sprendimų nauda

Renovacijos procedūra Riihimäki miestelyje iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, logiška ir nesudėtinga. Čia reikia pažymėti keletą esminių skirtumų nuo įprastos renovacijos pavyzdžių.

Visų pirma, tai – skydai. Šie sandarūs ir kokybiški fasado apšiltinimo elementai į statybvietę atvažiuoja jau gatavi, tai yra sumontuoti gamykloje, uždarose patalpose, kur jų neveikia atmosferinė drėgmė ir krituliai. Gamykloje ant specialių stalų tokius skydus galima paruošti kur kas kokybiškiau ir greičiau nei statybvietėje. Be to, vežant į objektą ir montuojant jau gatavus elementus gerokai padidėja renovacijos darbų sparta, sumažėja statybos darbų priežiūros procedūrų pačioje statybvietėje.

Aišku, perimant suomių patirtį labai svarbu suvokti, kad renovacijos procesas turi būti sujungtas į vieną visumą: nuo projekto iki statybos darbų. Juk tokia technologija galėtų būti panaudota ir Lietuvoje šiltinant daugiabučius namus. Nebūtinai jie turi būti pasyvūs, bet sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti vidaus patalpų komforto lygį būtų tikrai išmintingas sprendimas.
A. Endriukaitytė

Vietoj plokščio daugiabučio stogo buvo įrengta palėpė su šlaitiniu (šiuo atveju – vienšlaičiu) stogu. Palėpė apšiltinta nedegia, patikima šilumos izoliacija iš akmens vatos. Palėpėje buvo sumontuota viso namo vėdinimo sistemos įranga.

„Vėdinimo sistema čia yra labai svarbus ir vienas esminių renovacijos elementų, ko Lietuvoje dar nėra“,– sako dr. A. Endriukaitytė.

Taip pat, Riihimäki daugiabučio renovacijos atveju, skirtingai nuo mūsų, langai buvo sumontuoti izoliaciniame, šiltinamajame sluoksnyje, o tai reiškia, kad tokiame pastate bus mažiau šiluminių tiltelių ir sumažės šiluminės energijos praradimų per tokius tiltelius. Balkonai prie daugiabučio statomi atskirai, kaip atskiras vienetas, kaip atskiras elementas. Jie atskirti nuo pagrindinių atitvarų ir taip, vėl gi, bus sumažinti šilumos nuostoliai.

Galima taikyti Lietuvoje

Toks renovacijos būdas, kaip Riihimäki miestelyje, gali būti taikomas ir Lietuvoje. Juolab, kad senų daugiabučių gelžbetonio plokštės pas mus nebuvo sovietmečiu šiltinamos, tad nereikia fasadų nudaužyti, valyti ir specialiai parengti skydų „užkabinimui“.

„Aišku, perimant suomių patirtį labai svarbu suvokti, kad renovacijos procesas turi būti sujungtas į vieną visumą: nuo projekto iki statybos darbų. Juk tokia technologija galėtų būti panaudota ir Lietuvoje šiltinant daugiabučius namus. Nebūtinai jie turi būti pasyvūs, bet sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti vidaus patalpų komforto lygį būtų tikrai išmintingas sprendimas“,– sako Dr. A. Endriukaitytė.

Specialus projektas „Daugiabučio anatomija“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

VTEK sprendimas dėl Narkevičiaus: pažeidė tarnybinę etiką papildyta (157)

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienio posėdyje vertino susisiekimo ministro...

Vilniaus apskrityje – 3 ypač kūdikiams pavojingos ligos protrūkiai: vaikai sparčiai užsikrėtė vienas nuo kito (83)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Vilniaus...

NSGK Pranckiečio ėmėsi labai rimtai: iškilo daug nepatogių klausimų papildyta 11:33 val. (26)

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tyrime dėl Seimo narės Irinos Rozovos ryšių su...

Narkevičius VTEK sprendimą gali skųsti – tik dirbo savo darbą papildyta (17)

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ( VTEK ) nusprendus, kad susisiekimo ministras Jaroslavas...

Kaip dosnus geradarys garsėjęs vyras dabar slepia akis: naktimis į mišką vežioti berniukai iki šiol gyvena baimėje (30)

Pažintis su dosniu ir įtakingu verslininku pristatančiu vyru gausybei paauglių tapo kraupia...

Pokyčių apstulbinta Rusijos opozicija: nesuprantam, kas vyksta (89)

Prezidento Vladimiro Putino žaibiškas vajus Rusijos politinei sistemai pertvarkyti šalies...

VMI priminimas: iki vasario vidurio laukia duomenų dėl paskolų, draudimo, įmokų į fondus

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) informuoja, kad iki šių metų vasario 17 d. mokesčius...

Po verslo partnerių dūrio pats kreipėsi į FNTT, bet viską vainikavo žmonos išdavystė (114)

Prieš 2 metus kelionių organizatoriaus „Travelonline Baltics“ savininkas Paulius Jasaitis ir...

Radikalus smalsumas. Iš ko mes sudaryti?

Mes visi sudaryti iš žvaigždždių dulkių! Ir tai – mokslas. Elementai, kurie sudaro mums...

Lietuvai prognozuoja niūrų scenarijų: jei taip ir toliau, darbo rinkoje kils milžiniškų iššūkių (615)

2–3 vaikai – šeimoms susilaukus tiek atžalų Lietuvos populiacija nustotų nykti, sako...