aA
Šiais laikais specialybių pasirinkimas itin platus. Vienos laikomos perspektyviomis bei daug žadančiomis, o štai kitos – turinčiomis grėsmę tapti nebeaktualiomis, ar netgi ateityje visai išnykti. Profesijų paklausą ir stabilumą lemia įvairūs veiksniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek stojantiesiems, tiek ketinantiems keisti specialybę.
Studentai
© Shutterstock

Pasak švietimo ir mokslo ministrės patarėjo Armino Varanausko, specialybių išnykimas ir atsiradimas yra visiškai natūralus procesas, susijęs su žmogaus ir jo naudojamų technologijų tobulėjimu.

„Juk kai skambiname nebegalvojame, kad mūsų skambutis patenka į salę, kurioje sėdi šimtai žmonių ir sujunginėja kištukus. Arba prieš 10 metų ne daug žmonių kalbėjo apie mobiliąsias aplikacijas, dabar tai tapo kasdienybe“, – pavyzdžiais dalinosi pašnekovas.

Profesijų paklausą lemiantys veiksniai

Tai, ar specialybė yra aktuali, priklauso nuo rinkos tendencijų, demografinių pokyčių, ekonominės situacijos, kuri turi bene didžiausią įtaką verslo veiklos perspektyvoms bei naujų darbo vietų steigimui.

„Štai transporto sektorius, tiesiogiai priklausomas nuo tarptautinės prekybos. Kinijos masinė produkcija išstumia amatininkų darbus. Taip pat ir su automatizuotomis darbo vietomis – pastarosios „naikina“ žemesnės kvalifikacijos reikalaujančius darbus. Net žemės ūkyje palaipsniui tradicinius traktorius išstumia modernesni, kuriuos valdyti reikalingos tam tikros kompetencijos“, – apie kintančias tendencijas kalbėjo Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Milda Jankauskienė.

Lietuvos socialinių tyrimų centro, darbo rinkos tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Brazienė, paklausta, kaip apibūdintų perspektyvios specialybės sąvoką, pabrėžė, jog visų pirma tai ta specialybė, kuriai visuomenėje yra juntamas didžiausias poreikis, kuri suteikia maksimalias profesinio tobulėjimo bei materialinio atlygio galimybes.

„Be abejo, perspektyvi specialybė tai ir tokia, kurios poreikis išliks ir ateityje. Žinoma, įvairiose šalyse sudaryti perspektyviausių specialybių sąrašai skiriasi, nes tas poreikis sąlygotas šalies, regiono specifikos, išsivystymo bei kultūros lygio“, – teigė specialistė.

Žvilgsnis į specialybes, išliksiančias ateityje

Anot dr. R. Brazienės, neabejotinai išliks taip vadinamos klasikinės profesijos: gydytojo, mokytojo, teisininko, ugniagesio.

Taip pat, kaip teigė specialistė labiausiai reikės profesijų, kurios susijusios su technologijomis, ypatingai IKT. Duomenų srautas ir kiekis nuolat auga, tad šiems saugoti, valdyti, analizuoti šiuo metu reikia, o ateityje reikės dar daugiau specialistų.

Užtikrintai augs programuotojų, elektroninės komercijos vadybininkų, socialinių tinklų specialistų poreikis.

„Remiantis Eurostato prognozėmis, pakankamai aukštas išliks biotechnologų, energetikų bei ekologų poreikis. Neabejotinai tai, kad visuomenė sparčiai senėja, specialybių, kurios susijusios su socialiniu darbu, slauga, socialinėmis paslaugomis poreikis tikrai augs ateityje. Taigi, darbo socialiniams darbuotojams, jų padėjėjams ir susijusių profesijų atstovams ateityje tikrai neturėtų pritrūkti. Lietuvoje iki 2025 metų išliks pakankamai aukštas nekvalifikuotos ar iš dalies kvalifikuotos darbo jėgos aktualumas: gamyboje, paslaugų, transporto, aptarnavimo sferoje dirbančių asmenų, taip pat statybininkų poreikis. Tą patvirtina ir Lietuvos darbo biržos duomenys. Taip pat stabilus turėtų išlikti specialistų reikalingumas aptarnavimo sferoje. Stabilus išlieka ir tarnautojų bei vidurinės grandies profesionalų poreikis. Nuolat reikia kvalifikuotų finansų, vertėjų, logistikos specialistų“, – dėstė darbo rinkos tyrimų instituto darbuotoja.

Ji taip pat pridūrė, kad labai sunku prognozuoti, kokių profesijų visai neliks ateityje, tačiau dėl emigracijos, kuri itin negatyviai veikia ekonomikos augimą, kai kurių profesijų poreikis gali labai žymiai sumažėti.

Būtina ugdyti kompetencijas

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas A. Varanauskas akcentavo, kad ypatingai svarbu kalbėti ne tik apie pačias specialybes, dalykines žinias, bet dar didesnį dėmesį skirti ateičiai būtinoms kompetencijoms ugdyti.

„Visuomet buvo ir bus svarbus kūrybiškumas, kritinis mąstymas bei kompleksinių problemų sprendimas. Gebėjimas dirbti savarankiškai ir komandoje“, - sakė ministrės patarėjas.

Pasak LDB komunikacijos skyriaus vyr. specialistės, tai, kad programuotojai, IKT, finansų ir matematikos specialistai yra ypač paklausūs darbo rinkoje, nulėmė Lietuvos sėkmė pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas į finansinių ir IKT paslaugų centrus bei startuolių kūrimasis.
„Norėčiau išskirti ir inžinerijos specialistus. Pastarųjų paklausą veikia tebesitęsianti pramonės modernizacija ir plėtra. Kita vertus, aukštosiose mokyklose inžinerinėms programoms sunkiai sekasi pritraukti talentingiausius abiturientus, kurie siektų inžinieriaus karjeros. Dėl šios priežasties įmonėms kyla sunkumų siekiant samdyti motyvuotus absolventus, kurie turėtų ne tik geras technines, bet ir bendrąsias (užsienio kalbos, vadybos gebėjimai) kompetencijas“, - kalbėjo specialistė.

Dr. R. Brazienė taip pat palaiko nuomonę, kad ateities gebėjimų poreikio supratimas yra esminis dalykas formuojant švietimo ir mokymų politiką.

Stojantieji turėtų atsižvelgti ir į darbo rinką

„Tarp besiregistruojančių absolventų daugiausiai bendrosios praktikos slaugos, teisės, verslo vadybos, kineziterapijos specialistų, su profesiniu išsilavinimu – automobilių mechanikos, apdailininkų, virėjų, logistų ekspeditorių, suvirintojų ir kirpėjų. Dauguma šių profesijų atstovų iš tiesų galėtų dirbti savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą. Tendencijos nesikeičia, minėtos profesijos jau seniai yra tarp nepaklausiausių. Kiekvienas jaunuolis turėtų atsakingiau apsvarstyti savo būsimą karjeros kelią, nes paprastai pabaigus studijas ir įgijus profesiją po to sunku keisti“, – akcentavo M. Jankauskienė.

Pasak A. Varanausko, stojantieji, priimdami savo sprendimą atsižvelgia į daugybę įvairių kintamųjų: galimybę įstoti į valstybės finansuojamą vietą, savo dabarties pomėgius ir ateities vaizdinius.

Dar vienas svarbus aspektas, kurį išskiria pašnekovas – artimųjų įtaka, renkantis studijas.
„Labai svarbu neperlenkti lazdos šioje vietoje ir leisti pačiam jaunam žmogui priimti sprendimą, dėl savo ateities“, - sakė ministrės patarėjas.

Dr. R. Brazienės nuomone, jauni žmonės, besirenkantys profesiją, turėtų sau atsakyti į keletą pagrindinių klausimų: ko noriu? Ką galiu? Ko reikia visuomenei? Jei šis tris sritis pavyks subalansuoti, pasirinkimas tikrai bus tinkamas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (87)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (5)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (31)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (8)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (3)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Didžiuliai vandens kiekiai suteka į plyšius vandenyno dugne – kur jis dingsta? (1)

Jūs tikriausiai žinote, kad Žemės paviršius yra tarsi suskeldėjusio kiaušinio lukštas....

8 klaidos, kurių rudenį neišvengia dažnas sodininkas (2)

Rudenį paprastai pasijuntame išvarginti žemės ūkio darbų, todėl norime juos kuo greičiau...

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (544)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Niekam neprilygstantis česnakas: galingas antibiotikas ir daugybę negalavimų gydantis vaistas (4)

Česnakas (Allium sativum) plačiai naudojamas kaip pagardas maisto gamyboje, tačiau ir senovėje,...

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (538)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....