Vykdant gyvenamojo pastato renovaciją, namas yra apšiltinamas iš išorės. Kitaip tariant, papildomai apšiltinamas jo fasadas. Vis tik retkarčiais pasigirsta balsų, jog efektyvesnis, o galbūt ir pigesnis ar ilgaamžiškesnis būdas yra pastatą šiltinti iš vidaus. Ar toks požiūris gali būti teisingas?
Geriausia, kai sienos šiltinamos iš išorės
© DELFI / Tomas Vinickas

Apšiltinimas iš vidaus – išskirtiniais atvejais

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros inžinerijos katedros vedėjo doc. dr. Mariaus Mickaičio teigimu, apie apšiltinimą iš vidaus galima galvoti tuomet, kada galimybių pastatą apšiltinti iš išorės nėra – jis yra paveldo objektas, o jo fasadas yra saugomas.

Tokioms mintims pritaria ir VGTU Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos vedėjas doc. dr. Arnoldas Šneideris. „Toks šiltinimas dažniausiai naudojamas rekonstruojant statinius, kurie yra įtraukti į paveldą (pavyzdžiui, senamiesčio pastatai), ir kurių išorės negalima keisti dėl saugojamo atviro mūro ir pan.“ Mokslininko teigimu, gyvenamuosiuose namuose šiltinimas iš vidaus gali pasitarnauti kaip papildoma priemonė darantis remontą ar siekiant turėti geresnę garso izoliaciją.

Tačiau naujos statybos statiniai ar renovuojami pastatai yra apšiltinami, visų pirma, iš išorės ir tokiu būdu yra pasiekiami geriausi rezultatai.

Patalpos ploto praradimas ir sienų drėkimas

Bene pagrindinis sprendimo imtis šiltinimo iš vidaus trūkumas - prarandamas naudingas patalpos plotas. Kaip teigia A. Šneideris, šilumos sluoksnį perkėlus į vidų, buto gyvenamojo ploto praradimas gali būti milžiniškas. „Įsivaizduokite, žmogus turi 40 kv. m. ploto butą, o darydami apšiltinimą iš vidaus, jūs jam dar stipriai mažinate plotą“, - sakė mokslininkas.

Jam pritaria ir M. Mickaitis: „Šiltinant iš išorės yra išsprendžiamos tam tikros architektūrinės problemos. Mes turime vieningą viso pastato apšiltinimą, termoizoliavimą, neprarandamas pastato vidaus plotas, tūris. Taip pat išsprendžiama šiluminių tiltelių problema, pastatas tampa ilgaamžiškesnis, apsaugotas nuo įvairių atmosferinių poveikių.“

Antras dalykas, svarbus svarstant apie sienų apšiltinimą iš vidaus, yra galimas drėkimas sienos konstrukcijoje: apšiltinantis sluoksnis gali įšalti, o jame besikaupianti drėgmė reikštų sienos pleišėjimą ir pelėsį.

„Šiltinantis iš vidaus vadinamas rasos taškas atsiduria būtent sienoje. Tokiu atveju būtina paskaičiuoti sienos šiluminę varžą ir įvertinti, kur rasos taškas susidarys. Jeigu jis susidarys laikančioje konstrukcijoje, vadinasi, išorinė siena drėks, ji bus šalta, ir vidinis šiltinimo sluoksnis bus tik izoliacija, kuri sulaikys tą šaltį. Tada reikia ne penkių, ne dešimties, o 15-20 cm apšiltinimo sluoksnio – ploto praradimas bus didžiulis“, - teigia A. Šneideris.

M. Mickaičio teigimu, šiltinant pastatą iš vidaus, reikia įvertinti, kokia yra esama konstrukcija ir kaip ją galima maksimaliai iš vidaus apšiltinti, o taip pat spręsti galimai iškilsiančias vėdinimo problemas.

Sutaupyti nepavyks

Pasak A. Šneiderio, šiltintis tik iš vidaus – beveik betikslis dalykas: anksčiau ar vėliau vis tiek reikėtų daryti kosmetinį pastato remontą, rūpintis apdaila. Taigi renovacijos išlaidos būtų panašios.

Dvi apšiltinimo alternatyvas galima pasverti mąstant apie langų keitimą: „Jeigu langą pakeiti, gauni storesnę išorinę sieną, reiškia, namuose tamsiau, langokraščiai platesni.“

Renovuotuose namuose langas yra dedamas tame sluoksnyje, kuris nepraleidžia šalčio. A. Šneiderio teigimu, šiltinantis iš išorės langas „išnešamas“ į priekį, šviesos kambaryje atsiranda kur kas daugiau, palangė tampa kone dvigubai platesnė.

Siekiant apšiltinti blokinius namus geriausias sprendimas yra apšiltinimas iš išorės. „Kuriamos išorinės kabinamos sistemos, per visą sieną greitai montuojami blokai. Tiesiog pakabinamos išorinės plokštės, dedama apdaila su apšiltinimo medžiaga ant tvirtinimo elementų – sukeli, sukabini kaip paveiksliukus - ir viskas“, - kalba A. Šneideris, pridėjęs, kad atlikus šiuos darbas namas atrodo žymiai gražiau.

Tokiam požiūriui pritaria ir M. Mickaitis: „Visgi geriau, kai yra šiltinamas visas pastatas, negu kad atskiras butas.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„MG Baltic“ byla. Idealus partijų trejetukas ir kyšis, kurį Masiuliui įteikė TV eteryje (52)

Politinės korupcijos bylą ištyrę prokurorai teigia, kad dabar jau iš politikos pasitraukęs...

Neišsprendžiama lygtis: kam Lietuvai reikia dar dviejų kogeneracinių elektrinių (31)

Būtinai dar dvi kogeneracinės elektrinės Lietuvai, nors neaišku, ar užteks atliekų, kurias...

Lietuvos bankas: atlyginimai augs sparčiau papildyta 10:21 (34)

Įmonėms trūkstant darbuotojų, Lietuvos bankas didina darbo užmokesčio augimo prognozę šiems...

Kaune susirinko sustiprėjusi Lietuvos rinktinė (5)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmadienio rytą susirinko į treniruočių stovyklą Kaune....

Saudo Arabija sugalvojo naują būdą atkeršyti kaimynei (3)

Saudo Arabijos žiniasklaida teigia, kad karalystė gali paversti Katarą – kaimyną ir varžovą...

Po grasinimų mirtimi ir lyginimų su nušautu Escobaru, Kolumbijos rinktinė pergalę skyrė Sanchezui (12)

Po klaidos pirmose pasaulio futbolo čempionato rungtynėse raudonąją kortelę 3 minutę gavęs ir...

Žinomą didžėjų prieš mirtį supo draugų rūpestis, bet tai nepadėjo: jis bendravo su kitu pasauliu (110)

Penktadienį didžėjus Modestas Žilionis , geriau žinomas Modessthe Sound pseudonimu, buvo rastas...

Perskaičiuos atlyginimus ir išmokas: ką svarbu žinoti (15)

Priėmus mokesčių ir pensijų reformos įstatymus, bus perskaičiuoti atlyginimai ir išmokos Ant...

Mokslininkai sutrikę: kosmose pastebėtas didžiulis sprogimas (19)

Danguje kažkas sprogsta neįtikėtinai sparčiai, o astronomai kasosi pakaušius, stengdamiesi...

Deja, bet tai tik laikinas sprendimas: aiškėja, kad elektromobilių revoliucija atneš naujų problemų (130)

Po daugelio metų susidomėjimas elektrinėmis transporto priemonėmis smarkiai išaugo ir ypač po...