Norite toliau leisti laiką su draugais, atsipalaiduoti ir tikrai negalvoti apie sunkiuosius mokslus? Apie juos galvoti teks, tačiau dėl to tikrai nereikia nusiminti! Pateiksime keletą patarimų, kaip lengviau „įsivažiuoti į mokslus“, bet ir neprarasti laisvalaikio malonumų!
Štai interviu su jaunuoju psichologu Simu Balčiūnu - čia jums pateiktos naudingos žinios, kurias pritaikę kasdienybėje galėsite nesikankinti dėl atsiradusių su mokslais susijusių sunkumų.
Kaip nusiteikti mokytis?
Yra keli esminiai principai, kuriais reikia pasinaudoti, norint sėkmingai „įsivažiuoti į mokslus“. Pirmasis – sudomink save. Tu privalai sudominti save tais dalykais, kuriuos tenka mokytis. Nei vieno iš mūsų dėmesys – energija „neteka“ į tą pusę, kuri mūsų nedomina, kuri mūsų netraukia, todėl kiekvienas, kuris nori sėkmingai mokytis, privalo, kada to reikia, save apgauti ir įtikinti, kad net ir pačiame neįdomiausiame dalyke yra svarbi informacija ir kad ta tema ar dalykas, kurį aš dabar mokausi, man yra įdomus. Tai būtina, nes kitu atveju būna sunku susikaupti, dėmesys „neteka“ į tą pusę ir norima mesti knygas į šalį, užsiimti kažkuo kitu... Lengva tada, kai tai, ką mokaisi, tau yra be galo įdomu ir aktualu.
Tačiau kartais to nepakanka...
Taip, todėl kitas principas yra – susikurk įprotį. Ypatingai po vasaros, kai dauguma atostogauja, mėgaujasi laisve ir vasaros linksmybėmis, būna sunku kibti į mokslus, nes per atostogas sukuriama daugybė įpročių, kurie nepadeda mokytis: įprotis vėlai keltis, įprotis „sėdėti“ facebook‘e, įprotis tiesiog nieko neveikti, todėl neišvengiamai, jeigu nori sėkmingai „įsivažiuoti į mokslus“ ir gerai mokytis – privalai „išmesti“ nenaudingus įpročius (nebeskirti jiems savo dėmesio) ir susikurti naują įprotį - mokytis. Iš pradžių būna nelengva save priversti mokytis, bet, jeigu nemąstydamas tiesiog sėdi ir mokaisi, kada to reikia, ir sudomini save tuo dalyku, kurį mokaisi, kai to reikia, ilgainiui pamatysi, jog mokymasis tau tapo netgi mėgiama veikla, kadangi mums patinka viskas, kas įdomu, ir nesvarbu, ar tai įdomu natūraliai ar dirbtinai.
Būtina naudotis abiem šiais principais ar užtenka pasirinkti sau priimtinesnį?
Abu šie principai privalo žengti koja kojon, nes net ir patį įdomiausią dalyką tu atidėliosi mokytis, jeigu nebūsi savęs ištreniravęs – neturėsi įpročio mokytis. Kitu atveju – net jeigu ir turėtum tobulą įprotį mokytis, bus sunku tada, kai ateis laikas mokytis dalykus, kurie tavęs natūraliai nedomina. Todėl privalai išmokti save sudominti, kai to reikia, ir pasistengti, jog mokymasis taptų tavo įpročiu, tada visas šis procesas bus lengvas ir malonus, kadangi tavo dėmesys lengvai „tekės“ į mokslų pusę. Tokia yra mokymosi psichologija.
Ačiū Jums!
Tačiau jūs vis dėlto nenorite skirti viso savo laiko mokslams? To tikrai nereikia daryti. Rudens pradžia neretai džiugina geru oru, tad po mokslo dienos nepamirškite pasidžiaugti gražiu rudeniu. Išeikite pasivaikščioti su draugais, sportuokite ir stenkitės kuo dažniau būti lauke. Tai padės pailsėti ir „išvalyti“ pavargusią, sunkių mokslų pilną galvelę.
Laiko planavimas – dar viena būtinybė. Mokytojui uždavus namų darbus, juos visus užsirašykite tokia tvarka, kokia norėsite juos atlikti. Greičiausias būdas įvykdyti visą sąrašą – apdovanoti save po darbo. Jei norite išeiti vakare, susitikti su draugais, pasakykite sau: „Kol visko nepadarysiu, tol neišeisiu!” Tuomet viską greičiau padarysite ir džiaugsitės laisvu laiku!
Jei išmoksite pasinaudoti šiais paprastais jaunojo psichologo pateiktais principais, suplanuosite savo laiką tinkamai, net nepastebėsite, kiek visko suspėsite nuveikti. Neapleisite mokslų ir, žinoma, nepamiršite laisvalaikio malonumų. Ar vis dar bijote mokslų? Pasinaudokite patarimais ir pamatysite, kaip nesunku tą reikšmingą žygį pradėti.
