Kai prie stalo sėdėti nesinori: 10 vietų, kurias verta aplankyti šventinį savaitgalį

Tradicinis velykinis scenarijus: kiaušinių varžytuvės, sotūs pusryčiai ir dar sotesnių pietų laukimas. Tačiau toks šventimas pradeda nusibosti, todėl DELFI siūlo alternatyvas norintiems iškišti nosį į lauką. Siūlome aplankyti bent vieną Valstybinio turizmo departamento ar Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) rekomenduojamą vietą.

Lietuvoje „pagauti" gerą orą sunku: lietus čia dažnas svečias, o saulė pasirodo tik ypatingomis progomis, tarsi norėdama apie save priminti. Tačiau lietuviai jau įpratę prie posakio „nėra blogo oro, yra tik bloga nuotaika". Todėl ilgąjį velykinį savaitgalį po margučių varžytuvių susikurkime sau pavasarį, gerą nuotaiką ir keliaukime aplankyti TOP 10 vietų, kurias siūlo Valstybinis turizmo departamentas ir VSTT.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba vardija gražiausias Lietuvos vietas, kuriose yra galimybė susipažinti su gamtos paslaptimis.

Sirvėtos regioninio parko Mitologinis takas

Maždaug 1,5 km take, po atviru dangumi yra 17 Lietuvos menininkų sukurtų mitologinių dievybių skulptūrų. Įvairus kraštovaizdis, mišku vingiuojantis takelis puiki vieta pasivaikščiojimui. Yra nuorodos, legendų aprašymai. Lino verdenės šaltinis. Šaltinis apipintas legendomis. Vietiniai tiki, kad vanduo turi gydomųjų galių.

Dzūkijos nacionalinis parkas

26 m aukščio Merkinės apžvalgos bokštas leidžia apžvelgti apylinkes ir pasijusti lyg esant nuo vėjo siūbuojančioje pušyje. Nuo Merkinės piliakalnio atsiveria kvapą gniaužiantis kraštovaizdis ir Merkio – Nemuno santaka. Taip pat galima aplankyti Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (netoli miestelio centro) gotikinę, po rekonstrukcijos įgavusią baroko bruožų bažnyčią.

Rambyno regioninis parkas

Rambyno kalnas ir regykla. Rambyno kalnas – Baltų (skalvių) genties šventvietė. Bitėnų kapinaitės – 1 km į rytus nuo Rambyno kalno (Pagėgių savivaldybė). Kapinėse ilsisi Vilhelmas Storostas (Vydūnas) filosofas, rašytojas, publicistas. Gamtos paminklas – septyniolikos kamienų Raganų eglė. Vienintelė tokia eglė yra Vilkyškių miške. Jos aukštis 32,5m.

Vištyčio regioninis parkas

Didysis Vištyčio akmuo. Ledyno atvilktas granitinis akmuo netaisyklingos formos, primena stambų žvėrį. Trijų ežerų regykla (Vištyčio, Grabausko, Pakalnių) atveria nepakartojamą vaizdą į kalvotąją Suvalkiją (Sūduvą). Vištyčio ežero pakrantės pažintinis takas (2.4 km) žada įspūdingą kelionę Europos Baikalu vadinamo ežero pakrantėmis.

Varnių regioninis parkas

Medvėgalis – didžiausias, Šatrija – gražiausias, Bilionių (Švedkalnio) – įspūdingiausias, tai piliakalniai, į kuriuos reiktų įkopti kiekvienam Lietuviui Piliakalnių metais. Varnių katedra – (dabartinė Šv. Petro ir Pauliaus parapinė bažnyčia) statyta 1691 m. garsiausios XVII a. antros pusės Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės didikų dinastijos atstovo, Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco.

Valstybinis turizmo departamentas šiemet rekomenduoja susipažinti su pirmaisiais pavasario pranašais - paukščiais. Pateikiamas sąrašas vietų, kuriose galima ne tik išgirsti, pamatyti paukščius, bet ir apsilankyti pas juos svečiuose: įsilieti į sparnuočių gyvenimo ritmą.

Nesubalansuota mėgstantiems ilgai miegoti

Nedidelio pusiasalio rytinėje Kuršių marių pakrantėje – Ventės rago – ornitologinėje stotyje, įkurtoje dar 1929 m. profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva, yra didžiausios ir seniausios paukščių gaudyklės pasaulyje. Ornitologų teigimu, ši vieta yra unikali visais sezonais. Perėjimo laikotarpiu čia sutinkamos retos paukščių rūšys, o migracijos metu ši vieta patenka tarp svarbiausių pasaulyje paukščių migracijos kelių (Baltic Flyway), kadangi per Kuršių neriją praskrenda didelė dalis vakarų Sibire ir Skandinavijoje perinčių paukščių. Pasitaiko, kad per vieną dieną čia praskrenda 100–200 tūkst. paukščių.

Prieš auštant, t.y. apie 5 val. ryto, turi keltis tie, kurie nori stebėti paukščius Ventės rage ar net juos žieduoti! Čia pastatytos paukščių gaudyklės laikomos didžiausiomis ir vienomis seniausių visame pasaulyje. Prieš lankantis neseniai atnaujintoje Ventės rago ornitologinėje stotyje derėtų iš anksto susisiekti su jos darbuotojais.

Beje, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, prie jo šventimo prisidės ir sparnuočiai. Juk milijonai paukščių, migruodami iš Lietuvos į Europos, Azijos, Afrikos šalis, tampa tikrai šalies ambasadoriais su „lietuvišku pasu“ ant kojos – žiedu su Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus adresu. Daliai žieduojamų paukščių numatoma uždėti GPS siųstuvus ir stebėti jų migracijos kelią bei taip garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.

Kuršių nerija – migruojančių paukščių „magistralė“

Ja kasmet praskrenda milijonai sparnuočių. Juos galima stebėti ir savarankiškai. Važiuojant dviračių taku ar žygiuojant pamario takais atkarpoje nuo Nidos iki Pervalkos galima užsukti į šešis paukščių stebėjimo bokštelius, išsidėsčiusius vaizdinguose nerijos raguose (Bulvikio, Ožkų, Pervalkos, Žirgų) ir įlankose (Bulvikio, Karvaičių). Bokšteliuose įrengti pažintiniai stendai, kurių pagalba galima atpažinti Kuršių mariose perinčius bei migruojančius sparnuočius. Kiekviename bokštelyje aprašytos skirtingos paukščių rūšys. Migruojančius paukščius siūloma stebėti ir nuo Parnidžio kopos Nidoje.

Beje, balandį – kormoranų ir garnių perėjimo įkarštis, todėl dera apsilankyti ir jų kolonijoje Juodkrantėje.

Pasikonsultuoti su ornitologais ir gauti naudingos informacijos galima Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centruose Nidoje ar Smiltynėje.

Lietuvos gulbių lopšiu vadinamas Žuvinto ežeras

Būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Iš viso čia stebima 231 sparnuočių rūšis, iš jų 153 peri būtent čia. Pavasarį čia girdisi praskrendančių ir perėti suskridusių paukščių šurmulys.

Žuvinto sparnuočius stebėti per teleskopus ir žiūronus galima nuo Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro apžvalgos bokšto. Jame be atskiro leidimo galima būti kasdien nuo 8 val. iki 20 val. Greta driekiasi Žuvinto ežero gamtinis takas. Su rezervatui būdingais paukščiais supažindina Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro ekspozicija.

Nuotykiai naktiniame miške

Įsikurti stebėjimo poste miške ir įsirengti stovyklą nakčiai, turėti miegmaišį, žiūronus, kompasą. Skamba kaip nuotykis? Nemuno kilpų regioninio parko direkcija balandžio mėnesio pradžioje Punios šile (Alytaus r.) kvietė pajusti atbundančios gamtos dvelksmą ir pasiklausyti pelėdų ūbavimų, gervių trimitavimų ir tuo pačiu prisidėti atliekant jų apskaitas, sužinant, kokia jų populiacija gyvena šile.

Parko direkcijos lankytojų centrai veikia Birštone ir Prienuose. Įsteigtoje Gamtos mokykloje rengiamos edukacinės programos, gamtos pamokos, ekskursijos. Punios šilo retenybės – juodieji gandrai, jūriniai ereliai, vidutiniai, baltnugariai, tripirščiai geniai.

Punios šilas laikomas vienu vertingiausių miškų visoje Europoje. Verta apsilankyti miško muziejuje Punios girininkijos patalpose. Prie girininkijos įrengtas žvėrių aptvaras. Punios šilo rezervato zonoje auga aukščiausia Lietuvos pušis (42 m).

Geležinių varlių kaimynystėje

Metelių regioniniame parke sparnuočių kaimynai yra vėžliai. Čia dar gyvenantys ypač reti, Europoje saugomi baliniai vėžliai, dzūkų vadinami geležinėmis varlėmis, yra parko simbolis, kaip ir vieninteliame Lietuvoje Trako miške augantis bekotis ąžuolas. Didieji parko ežerai – Dusia, Metelys ir Obelija – atgyja paukščių migracijų metu.

Stebėti ežero paukščius per galingą optinę įrangą iš anksto susitarus kviečia Metelių regioninio parko lankytojų centras. Interaktyvi ekspozicija stiklinių sienų pastate ant Dusios ežero kranto nustebins daugumą lankytojų. Veiklos turės tiek suaugusieji, tiek vaikai. Norėdami atrasti, tai kas reta ir vertinga, turėsite atverti stalčiukus, dureles ar pažvelgti į medžio drevę. Čia galima susiplanuoti kelionę, susipažinti su balinių vėžlių gyvenimu, užsisakyti ekskursiją ar išsinuomoti dviratį, kanoją, irklentę.

Prie Lankytojų centro prasideda 3,5 kilometrų ilgio pažintinis pėsčiųjų takas ir dvi dviračių trasos. Keliauti galima savarankiškai arba su direkcijos specialistu. Populiariausi edukaciniai užsiėmimai – „Tarpežerio miškais ir pelkėmis“, „Pelkės ekosistema“, „Migruojančių paukščių prieglobstis“.