aA
„Kartą mano dukra grįžusi iš mokyklos sako – nebuvo anglų kalbos pamokos. Kai paklausiau, kodėl, ji papasakojo, kad vietoje to visa klasė tiesiog žaidė knygyną – pasakojo vieni kitiems apie knygas, jas siūlė, pirkdavo ir parduodavo. Susiprotėjau paklausti, kokia kalba viskas vyko. Pasirodo, vaikai kalbėjo angliškai, o to net netraktavo kaip pamokos – jiems tai tebuvo žaidimas.“
© DELFI / Kiril Čachovskij

Mokytojų sumanumu džiaugėsi Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Šuminienė. Jos teigimu, pastaruoju metu vis daugėja „kitokių“ pamokų – vaikai mokosi per žaidimus, muziejuose, gamtoje ar kitose aplinkose.

Jai antrino ir Vilniaus Antakalnio gimnazijos Humanitarinių ir socialinių mokslų ugdymo skyriaus vedėja Violeta Kriščiūnienė. Jos teigimu, mokymasis netradicinėse erdvėse gilina mokinių žinias, padeda tobulinti bendrąsias kompetencijas ir ugdo bendravimo, dalyvavimo diskusijose įgūdžius.

Su mokiniais vyksta ir į muziejus, ir į Seimą

„Gimnazija įgyvendindama mokyklos ugdymo planą iki 10 proc. dalykui skirtų pamokų organizuoja projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ne mokyklos aplinkoje, į tai įeina ir pamokos netradicinėse erdvėse. Su mokiniais mokytojai dažnai lankosi muziejuose, universitetuose, organizuojame išvykas ir į Seimo, Vyriausybės rūmus, savivaldybę, dalyvaujame forumuose, viešose paskaitose, mokslo festivaliuose ir konferencijose. Mūsų gimnazijoje organizuojamos ir netradicinio ugdymo dienos, pavyzdžiui, praėjusiais metais visi mokiniai visą dieną praleido nacionaliniame muziejuje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Vaikai dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose, klausėsi paskaitų, atliko įvairias užduotis“, – pasakojo V. Kriščiūnienė.

Anot jos, muziejai taip pat pasirenkami neatsitiktinai. Gimnazija taip pat bendradarbiauja ir su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis – į gimnazijas atvyksta ir veda netradicines pamokas veda dėstytojai arba universitetuose lankosi patys mokiniai, kurie tampa dienos studentais.

„Pavyzdžiui, praėjusiais metais Edukologijos universitete vyko integruota istorijos ir anglų kalbos pamoka, kurią vedė mūsų gimnazijos šių dalykų mokytojai ir į universitetą atvažiavusi dėstytoja iš JAV. III-ių klasių mokiniai lankėsi VGTU bioinžinerijos mokomosiose laboratorijose ir ten atliko laboratorinius darbus. Taip pat mokiniai klausėsi paskaitos apie grožinės literatūros pradininką Vilniaus universitete, Kristijono Donelaičio auditorijoje. Po tokių paskaitų mokiniai rengė pranešimus, jų metu organizavo diskusijas ir kitaip tobulino savo kompetencijas“, – patikino V. Kriščiūnienė.

Ji taip pat džiaugėsi ir Vyriausybės edukacine programa „ Vyriausybėje – moksleivių trečiadieniai“. Kiekvieną trečiadienį mokykloms sudaroma galimybė „iš vidaus“ pamatyti, kaip yra priimami svarbiausi valstybės sprendimai. Renginiai organizuojami ir mieste. Gimnazijos mokiniai šiemet dalyvaus ir mokslo festivalyje „Erdvėlaivis žemėje“.

„Didžioji dalis vaikų į tokius užsėmimus vyksta labai noriai. Susitariame su mokiniais, kad jie turi ne tiesiog šauniai praleisti dieną, tačiau atlikti tam tikras užduotis, klausytis, dalyvauti, o po to papasakoti to nemačiusiems bendraklasiams. Paskaitose mokiniams gal laikas kiek ir prailgsta, tačiau pastebiu, kad jiems labai įdomu lankytis laboratorijose, edukacinėse dirbtuvėse, kur jie patys kažką gali atlikti ar sukurti“, – pastebi V. Kriščiūnienė

Siūlo mokytis ir parkuose

„Sukurti tokią mokymosi aplinką, kai vaikas net nejaučia, kad nebuvo pamokos, nėra labai sudėtinga. Juk galima tiesiog „pakelti“ mokinius iš suolų, perstumdyti baldus klasėje ir dirbti mažose grupelėse. Aišku, kiekviena pamoka gal tokia nebus, tačiau aktyvaus mokymosi įtraukimas į mokymosi procesą – labai prasminga. Mokymasis kitose erdvėse vaikams yra patrauklesnis, todėl labai keičiasi jų motyvacija mokytis, nebėra prievartinio elemento“, – pastebi A. Šuminienė.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamas projektas „Muziejus – mokykla – moksleivis“ pradėtas įgyvendinti norint pagyvinti mokyklų ir muziejų bendras edukacines veiklas, rengti muziejuose pamokas. Vykdant projektą mokiniai, mokytojai, savivaldybių darbuotojai supažindinami su muziejų edukacine veikla, jų teikiamomis paslaugomis.
Švietimo ir mokslo ministerija

Ji tikina susižavėjusi ir tuo, kaip vaikai mokosi muziejuose – jie gali kitaip sėdėti, matyti naujus dalykus, todėl elgiasi natūraliau, nebūna toks susikaustę, kaip kad klasėse. Tačiau A. Šumienė tikina suprantanti, kad tokių pamokų organizavimas užima daug laiko – reikia viską suplanuoti, pasirūpinti vaikų saugumu, nuvykimu iki vietos, todėl pataria mokytojams ieškoti lengviau prieinamų erdvių. Pamokos gali vykti ir koridoriuje, ir mokyklos bibliotekoje, ir gamtoje, pavyzdžiui, parke.

„Norime to ar nenorime, bet į ugdymo procesą vis labiau veržiasi ir naujosios technologijos. Švietimo ir mokslo ministerija pasinaudodama ES struktūrinių fondų parama yra sukūrusi labai daug interaktyvių mokymosi aplinkų, kuriose pamokos vyksta virtualiai, o mokiniai ne tik gali žiūrėti į rodomą informaciją, bet ir įsivertinti savo gebėjimus. Dalis mūsų gyvenimo persikelia į internetinę erdvę, tačiau, žinoma, bendravimo veidas į veidą niekas nepakeis, o ir ugdymo procesas tikriausiai nepersikels vien į virtualią erdvę“, – sakė A. Šumienė.

Mokymasis kitose erdvėse išpopuliarės

Pasak specialistės, kokiu būdu bus ugdomi vaikai, nuspręsti turėtų mokytojas kartu įtraukiant ir mokinių tėvus bei tariantis su pačiais mokiniais.

„Mokytojus reikėtų padrąsinti nebijoti planuoti kitokį ugdymo turinį. Pavyzdžiui, biologijos mokytojas vaikus juk gali nusivesti prie upelio, atlikti eksperimentus tiesiog gamtoje. Net ir nedidelės mokyklos turi puikius modernius šiuolaikiškus kabinetus. Išėjimas į kitą erdvę neturi būti skirtas tam, kad vaikas laiką leistų tuščiai. Tikslingai organizuojant ugdymo procesą, vaikas išmoksta prasmingų dalykų, kuriuos gali taikyti praktikoje. Darosi įdomus ir patrauklus mokymosi procesas. Juk pamokos esmė yra ne vadovėlio išmokime, o prasmingoje veikloje pamokos metu siekiant numatytų mokymosi pasiekimų “, – įsitikinusi A. Šumienė.

Anot jos, realu tikėtis, kad po 20-30 metų vaikai daugiau mokysis ne klasėse, o kitose erdvėse, bet ugdymo procese taip pat svarbus ir mokymasis bendrauti, bendradarbiauti realioje aplinkoje.

„Daug mokyklų jau dabar dalį pamokų pastoviai organizuoja ne klasėse. Muziejai taip pat turi daug edukacinių programų, kurios vis populiarėja. Man pačiai teko gatvėje pamatyti ir būrelį mokinių, kurie po senamiestį vaikščiojo su sąsiuviniais ir rinko informaciją apie tam tikrus objektus. Juk mokytoja galėjo ir tiesiog papasakoti apie juos, tačiau vis populiarėja netradicinės žinių pateikimo formos ir tai labai džiugina“, – pripažino A. Šuminienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Išaušo istorinio vizito diena: kuo Pranciškus skiriasi nuo pirmtakų (17)

Nusistovėję stereotipai esą popiežius, jų aplinką supa didžiulė prabanga.

Po kelionės keltu – lietuvės perspėjimas: nepasitikrinę prarasite nemažai pinigų (36)

Naują būdą keliauti atradusi vilnietė Justina pasijautė išleidusi daugiau nei turėjo. Pasak...

Orai: temperatūra per parą kris 10 laipsnių kiekvieną dieną šals vis labiau (11)

Labai šiltas dienas keis lietingos ir vėsios. Rugsėjo 22 dieną termometrai rodys 10 laipsnių...

Vilniaus centre „pabiro plytos“: neklusnius vairuotojus tramdė net policijos švyturėliais (10)

Artėjant šeštadieniniam popiežiaus Pranciškaus vizitui Vilniuje, pagrindinėse sostinės...

Pasipiktino prabangiais modeliais su „vardiniais“ elektromobilių numeriais, bet „Regitra“ atrado kitą bėdą (165)

Prabangūs BMW, „ Audi “, „Porsche“ su elektromobiliams skirtais valstybinio numerio...

Jauna šeima: kaip pasiruošti susitikimui su popiežiumi (293)

Į susitikimus su rugsėjo 22–23 dienomis Lietuvoje viešėsiančiu popiežiumi Pranciškumi...

Moterų siaubas Klaipėdoje: mieste siautėja ginkluotas užpuolikas (99)

Po moters, šeštadienį vežimėlyje stūmusios vaiką, kraupios akistatos su užpuoliku Klaipėdos...

Nuslėptas dokumentas parodė tikrąjį rusų sukčiavimo mastą: JAV trūko kantrybė (158)

Jungtinių Tautų ekspertų grupės parengtoje ataskaitoje konstatuojama, kad Šiaurės Korėja...

Tragišką kūdikio pagrobimo istoriją lig šiol gaubia daug paslapčių (6)

Nors įtariamasis buvo identifikuotas, teisiamas ir pripažintas kaltu, vėliau jam įvykdyta mirties...

Naujausias Kepenio užmojis – tam nepritaria net medikai (224)

Alternatyvia Lietuvoje laikoma ajurvedos medicina randa kelią į Lietuvos Seimą. Parlamentaras...