Ką iš tiesų gali nevyriausybinės organizacijos?

Visame pasaulyje gausu įvairių nevyriausybinių organizacijų. Yra šalių, kur jos aktyviai bendradarbiauja su vietine valdžia, kartu sprendžia visuomenei opius klausimus. Lietuvoje taip pat apstu nevyriausybinių organizacijų. DELFI domisi, kiek jos turi galimybių dalyvauti valstybės valdymo procesuose ir kokia kita veikla dar užsiima?

Senjorų užimtumo organizacija

Visuomenėje manoma, kad labiausiai valstybės pamiršta yra senjorų socialinė grupė. Įtraukti pagyvenusius žmones į aktyvią veiklą, rengti jiems užsiėmimus ir gerinti jų gyvenimą šalyje stengiasi eilė nevyriausybinių organizacijų, pradedant pavienėmis savivaldybių asociacijomis, baigiant organizacijomis, apjungiančiomis visas senjorų draugijas.

Štai Kaune „Senjorų iniciatyvų centras“ kiekvieną antradienio rytą kviečia pagyvenusius žmones mankštintis, mokytis sveikos gyvensenos, dalyvauti muzikos terapijoje. Asociacijos pirmininkė Edita Šatienė sako, kad veikla daugiau skirta užimti senjorus ir juos mokyti naujų dalykų.
Senjorų pramogas inicijuoja ir miesto savivaldybė.

Asociacijos pirmininkė teigia, kad daugiausiai bendradarbiauja su savivalda, kartais paramos gauna iš Europos Sąjungos fondų. Jos atstovaujama iniciatyva yra per maža ir neatitinka ministerijų reikalavimų, todėl negali pretenduoti į jų paramą.

Dirbdama su miesto valdžia ir E. Šatienė sako dažniausiai gaunanti finansavimą metams, kuris paskirstomas išvykoms, mokymų organizavimui. Senjorams buvo organizuojami kursai naudotis kompiuteriu, jie patys galėjo būti ir mokytojais ir mokiniais. Taip pat bendradarbiaujama su fizinio aktyvumo treneriais ir vedamos fizinio aktyvumo paskaitos, kurių metu senjorai išmoko mankštintis, išklausė rekomendacijų, kaip sveikai maitintis. Šių kursų metu, bendradarbiaujant su vienu iš Kauno miesto sporto klubų, senjorai galėjo nemokamai jame lankytis nustatytomis valandomis, kur jiems buvo suteikiamos visos konsultacijos.

Senjorams trūksta iniciatyvos

Anot E. Šatienės, Kauno miesto savivaldybė savo ruoštu taip pat stengiasi įtraukti senjorus į socialinį ir fizinį aktyvumą. Ji yra parengusi senjorų veiklos programą, kurioje yra ir kvietimas visą spalio mėnesį tam tikromis valandomis nemokamai lankytis Kauno plaukimo mokyklų baseinuose. Tačiau, pasak „Senjorų iniciatyvų centro“ pirmininkės, daugelis žmonių po nemokamų užsiėmimų toliau į baseiną nebeina, nes už juos jau reiktų mokėti, o pagyvenusieji neturi pinigų.

Taip pat organizacijai teko bendradarbiauti su panašaus tipo pagyvenusių žmonių asociacijomis iš kitų Europos šalių. Tiesa, anot pirmininkės, ir užsienyje tokio pobūdžio organizacijos yra vangiai remiamos, tačiau tų šalių senjorai yra kur kas aktyvesni.

Dėl problemų kreipiasi į ministerijas

Klaipėdos mieste taip pat įsikūrusi senjorų asociacija – Klaipėdos miesto jungtinė pagyvenusių žmonių bendrija. Tačiau, pasak organizacijos prezidentės Aldonos Marijos Gedvilienės, jų veikla susijusi su pensininkų bendruomenės interesų atstovavimu. Kadangi pati asociacijos prezidentė priklauso ir Nevyriausybinių organizacijų tarybai prie Klaipėdos miesto savivaldybės, tai jai bei kitiems asociacijos aktyvistams dažnai tenka kreiptis į institucijas su pasiūlymais ar klausimais.

„Rašome atvirus laiškus prezidentei, premjerui, pateikiame klausimus ar prašymus ministerijoms pagal jų kompetencijas“, – apie veiklą pasakoja A. M. Gedvilienė.

Ji pabrėžia, kad dažniausiai tenka bendrauti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Organizacijos prezidentė kreipiasi į instituciją įvardydama opias ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos problemas, prašydama pateikti darbų santraukas.

Su senjorais užsiima aktyvia veikla

Klaipėdos miesto jungtinė pagyvenusių žmonių bendrija yra išskirtinė tuo, kad ji neprašo finansavimo. Nors asociacijos nariai vyksta į ekskursijas, dalyvauja sveikatingumo, dvasinio ugdymo, fizinio aktyvumo kursuose, tačiau visa tai daroma iš pačių senjorų lėšų. Tiesa, kartais pavyksta susitarti dėl nuolaidų ar nemokamų paslaugų. Organizacijos pagrindas yra pagyvenusių žmonių iniciatyvumas ir veržlumas, atstovaujant savo interesus bei planuojant aktyvią veiklą.

Organizacijos „Caritas“ veiklų sąrašas ilgas

Su ministerijomis ir savivaldybėmis kiekvieną dieną susiduria ir tarptautinė Nevyriausybinė organizacija „Caritas“. Ji gerokai skiriasi nuo mažų senjorų asociacijų ne tik savo narių skaičiumi, bet ir vykdoma veikla: steigiami vaikų dienos centrai, benamių dienos centrai, benamių valgyklos, teikiama pagalba prekybos žmonėmis aukoms, yra užsieniečių integracijos programa, teikiama pagalba drabužiais ir daiktais, kuriuos aukoja patys gyventojai.

Laikinoji „Carito“ vadovė Deimantė Bukeikaitė sako, kad organizacija orientuojasi ir į dvasinį bei psichologinį žmonių švietimą.

„Asmenims ir jų šeimoms teikiama sielovadinė ir pagal poreikį pagalba, klausymasis, informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, pagalba namie, įvairių įgūdžių ir kompetencijų ugdymas ir palaikymas, sociokultūrinės paslaugos, apgyvendinimas, socialinė globa, intensyvi krizių įveikimo ir psichosocialinė pagalba, materialinė, teisinė ir kita pagalba“, – apie veiklą pasakoja D. Bukeikaitė.

Remia tiek valstybė, tiek privačios įmonės

„Caritas“, be kita ko, dar ir moko profesinio amato, socialinių ir darbinių įgūdžių, padeda susirasti butą arba laikinai apgyvendina socialiai pažeidžiamų grupių gyventojus. Organizacijos veikla itin plati, todėl jai dažnai tenka bendradarbiauti ne tik su Lietuvos miestų savivaldybėmis, bet ir ministerijomis. Kokios paramos sulaukiama?

Šią organizaciją remia eilė įvairių komercinių įmonių, fondų, Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Tarptautinė migracijos tarnyba, Policijos departamentas prie VRM. Aukų „Caritas“ sulaukia ir iš pačių gyventojų.

„Caritas“ atstovė teigia, kad pati valstybė bei jos institucijos prie organizacijos veiklos daugiausiai prisideda finansiškai: remia benamių valgyklas, padeda organizuoti veiklas vaikams vaikų dienos centruose. Bet kaip ir kiekvienai nevyriausybinei organizacijai, „Caritui“ tenka susidurti su nevyriausybinių organizacijų finansavimo spragomis.

Nemažai investicijų iš užsienio

Tačiau kaip labai svarbią paramą D. Bukeikaitė įvardija užsienio rėmėjų pagalbą.

„Rėmėjų pastangomis pavyko sukurti stipriausią pagalbos prekybos žmonėmis ir/ar prostitucijos aukoms programą Lietuvoje, organizuoti pagalbos teikimą gatvėje gyvenantiems jaunuoliams, stiprinant jų savarankiškumą mokant juos amato, inicijuoti sisteminį skurdo problemos tyrimą Lietuvoje ir pristatyti jį Vyriausybės ir savivaldybių institucijose. Prie šių veiklų dalinio finansinio pastiprinimo šiandien prisideda ir valdžios institucijos“, – vardija D. Bukeikaitė.

Anot „Carito“ atstovės, norint sukurti ir palaikyti tvarią bei efektyvią socialinės pagalbos stokojantiems sistemą mūsų visuomenėje labai svarbu, kad valdžia ir visuomenė socialinę ir bendruomeninę veiklą pripažintų kaip investiciją.