aA
Mokykloje svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir emocinis klimatas, kuris kartais netgi gali lemti vaiko pasiekimus. Vaikui labai svarbu savo mokymo įstaigoje gauti reikiamą mokymosi pagalbą. Kokios pagalbos iš tikrųjų gali sulaukti mokinys?
Mokinė
© DELFI / Andrius Ufartas

Būtina reaguoti nedelsiant

Mokymosi pagalbą vaikams turi suteikti kiekviena mokykla. Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Žydronė Žukauskaitė-Kasparienė įsitikinusi, kad mokyklose turi būti taikomas individualizuotas mokymas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko pažangą. Ypač tai svarbu paaugliams. Pagrindinėje mokykloje (5–10 kl.) kiekvienai klasei skiriamos papildomos 3 val. per savaitę konsultacijoms, iškilusiems klausimams spręsti, mokymosi spragoms šalinti.

„Svarbu, kad mokiniams turi būti padedama tuojau pat, pastebėjus mokymosi sunkumus, nelaukiant, kol pasibaigs trimestras ar pusmetis. Mokymosi pagalba teikiama nemokamai kiekvienam vaikui, kuriam to reikia“, – teigia Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Pasak specialistės, mokykla pati sukuria mokymosi pagalbos modelį. Tai gali būti mokytojo konsultacijos, papildomos pamokos, moduliai, konsultacijos, kurias teikia kitas mokytojas (ne tas, kuris moko to dalyko). Arba tiesiog vyresniųjų klasių mokiniai gali padėti žemesnių klasių mokiniams. Daugelyje mokyklų taip pat dirba specialusis pedagogas, psichologas ar kitas specialistas, kuris taip pat gali pagelbėti, patarti tėvams, vaikui ir mokytojams, kaip kartu įveikti sunkumus.

Su vaikais dirba individualiai

Specialistai sako, kad gera mokykla yra ta, kur vaikas gauna visą reikiamą pagalbą laiku, kai tik pastebima mokymosi spraga, vaikui kas nors neaišku. Efektyvi mokymosi pagalbos sistema yra sukurta Alytaus „Dzūkijos“ pagrindinėje mokykloje. Mokyklos direktorė Vilija Sušinskienė teigia, kad svarbiausia yra prisiderinti prie vaiko.

„Toks, koks ateina vaikas, prie jo turime prisiderinti ir visais savo gebėjimais padėti tam vaikui tobulėti ir augti. Tai iš tikrųjų ne tik skambūs žodžiai. Mes labai stengiamės dar ir dėl to, kad pas mus ateina vaikų su įvairiomis negaliomis“, – pasakoja V. Sušinskienė.

Pasak direktorės, mokykloje buvo pastebėta, kad vaikai dažnai bijo prieiti prie mokytojo, pasakyti, kad jiems nesiseka viena ar kita pavesta užduotis. Todėl mokykla kartu su mokytojais įsivedė sistemą, kurios pagrindinė funkcija yra padėti vaikams, kurie turi žinių spragų.

„Mokytojai susidarė sistemą, kad jei vaikas kažko nesuprato, ar kontrolinis nepasisekė, ar sirgo ir po ligos atėjo ir yra spragų, mokytojas turi jį konsultuoti ir mes už tai sumokame. Lieka, konsultuoja, padeda, kad tos spragos dingtų“, – sako Alytaus „Dzūkijos“ pagrindinės mokyklos direktorė.

Tiesa, V. Sušinskienė užsimena, kad kai kurie vaikai labai nenori pasilikti po pamokų, nes mano, jog tai bausmė už blogai parašytą kontrolinį. Tokiu atveju mokykla dirba ir su tėvais: stengiasi užtikrinti, kad mokiniai, grįžę namo iš tėvelių gautų visą reikiamą pagalbą dėl likusių spragų pamokų metu.

Veikia mokinio pažangos sistema

Alytaus „Dzūkijos“ pagrindinėje mokykloje veikia ir mokinio pasiekimų vertinimo sistema. Klasės auklėtojas stebi kiekvieno vaiko individualią pažangą.

„Klasės auklėtojas aptaria sėkmę, kalbasi su vaiku, ką galėtų keisti, ką daryti su šeima, su mokytojais. Taip pat ir visi bendrai klasėje aptaria bendrą sėkmę, įsivertina save, parašo, kas jam nesisekė ir mokytojas iškart atkreipia dėmesį į tuos dalykus“, – teigia direktorė V. Sušinskienė.

Pagalba mokykloje
Pagalba mokykloje
© Shutterstock nuotr.

Pasak jos, mokyklos bendruomenė susirenka ir per rudens, pavasario atostogos, kad galėtų aptarti kiekvienos klasės pažangą ar problemas. Auklėtojai kiekvieną mėnesį individualiai susitinka su jų klasei dėstančiais kolegomis aptarti vaikų pasiekimų, kaip jiems sekasi ir kokios pagalbos reikia.

Dirba ir su specialiųjų poreikių vaikais

Mokykla dirba ir su specialiųjų poreikių vaikais. Samdomi specialieji pedagogai, pagalbos specialistai, kurie moko specialiųjų poreikių vaikus, klasėse su jais dirba atskiros mokytojos. Mokyklos direktorės teigimu, mokytis sudarytos sąlygos visiems.

Alytaus „Dzūkijos“ pagrindinės mokyklos direktorė V. Sušinskienė užtikrina, kad jos vadovaujamų mokytojų kolektyvo taikoma socialinė mokinių integracija būtų labai veiksminga.

„Vaikai nėra išskiriami. Specialiųjų poreikių vaikai dalyvauja kaip ir visi. Mes net neskiriame, ar čia specialiųjų poreikių ar ne. Vaikai dalyvauja visose veiklose, išvykose, renginiuose. Turime mes socialinio – emocinio ugdymo užsiėmimus. Kartais savaitę vyksta vaikams užsiėmimai. Jie mokosi bendrauti, sutarti“, – pasakoja pedagogė.

Padeda pagalbos mokiniui specialistai

Svarbu, kad vaikai žinotų, kam gali išsipasakoti ne tik dėl mokymosi sunkumų, bet ir dėl kylančių bendravimo problemų ar patyčių. Nė vienam vaikui ar paaugliui nerekomenduojama kentėti ir laikyti savyje nerimo, nusivylimo, baimės, liūdesio. Dažnoje švietimo įstaigose dirba pagalbos mokiniui specialistai: socialiniai pedagogai, psichologai.

Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Ž. Žukauskaitė-Kasparienė teigia, kad bendravimo ir patyčių problemas gali padėti išspręsti prevencinės programos.

„Mokyklos gali diegti prevencines programas, kurios padeda vaikus mokyti tinkamų bendravimo būdų, mokytojus – tinkamai reaguoti į patyčių atvejus. Prevencinės programos padeda ugdyti vaikų socialinius įgūdžius, pagelbsti mokantis įveikti emocinius sunkumus: suvokti jausmus ir apie juos kalbėti, įdėmiai išklausyti, susidraugauti, išsaugoti draugystę, kreiptis pagalbos, įveikti vienišumą, atstūmimą, patyčias, priekabiavimą, spręsti konfliktus“, – sako Ž. Žukauskaitė-Kasparienė.

Anot specialistės, programos padeda užkirsti kelią įvairių priklausomybių, patyčių, destruktyvaus elgesio atsiradimui ir gerinti bendrą emocinę vaiko savijautą.

2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijos skiriamos pagerinti ugdymo kokybę švietimo įstaigose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (63)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (329)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (582)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (780)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Iš CSKA – į „Žalgirį“: Westermannas grįžta į Kauną Leo komentaras (17)

Kauno „Žalgiris“ surado ilgai ieškotą patikimą atakų organizatorių. Į Kauną po sezono...

Bastys: man reikia mandato, kad galėčiau tarnauti su nauja priesaika (110)

2017 metų gruodį prieš pat Kalėdas Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo narys Mindaugas...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (63)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti (7)

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas –...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1392)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (267)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...