Ką būtina turėti namuose artėjant žiemai

Ką artėjant žiemai privalu turėti namų vaistinėlėje? Šeimos gydytoja Edita Gruodienė įsitikinusi, kad namie privalu turėti vaistų nuo slogos, temperatūros, taip pat atsikosėjimą gerinančių preparatų. Tuo metu žolininkė Adelė Karaliūnaitė pataria prisikasti ir žiemai pasiruošti augalų šaknelių.

„MediCA klinikos“ šeimos gydytojos E. Gruodienės teigimu, artėjant žiemai namų vaistinėlėje privalu turėti vaistų nuo slogos, temperatūros, eukaliptinių preparatų inhaliacijoms, atsikosėjimą gerinančių vaistų. Taip pat galimi įvairūs homeopatiniai preparatai: simptominiam gerklės skausmui mažinti, pastilės dirginančiam kosuliui numalšinti. Šlapimo takus dezinfekuojančios kapsulės rekomenduojamos dažnai sergantiems šlapimo infekcijomis.

„Būtinai savo vaistinėlėje reikia turėti vaistų nuo temperatūros. Dažnai vaistininkai pasiūlo pacientams kombinuotų vaistų nuo peršalimo. Juos ilgiausiai galima vartoti vieną parą. Jei negerėja, reikia būtinai kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – aiškina E. Gruodienė.

Pasak E. Gruodienės, reikėtų atskirti eilinį peršalimą nuo rimtesnės ligos. Būna atvejų, kai eilinis peršalimas komplikuojasi į plaučių uždegimą ir rimtas komplikacijas. Ar gali pats pacientas atskirti – rimta ar ne? „Manyčiau, reikia pažvelgti į savo savijautą. Jei progresuoja silpnumas, blogėja apetitas, ryškėja intoksikacija (apsinuodijimas - DELFI), nesinori net gerti skysčių – būtina kreiptis į gydytoją. Atsiradus pirmiesiems peršalimo simptomams, galima išgerti vieną gramą paracetamolio. Tai numalšins ne tik temperatūrą, bet ir prasidedančią infekciją“, – pataria gydytoja.

E. Gruodienės teigimu, be vaistų nuo peršalimo, kiekvienas žino, kokiomis ligomis dažnai serga, tad atitinkamai galima turėti savo vaistinėlėje vaistų nuo alergijos, nuo rėmens graužimo, sutrikus virškinimui, skaudant dantį, nugarą, nuo pilvo skausmo, pūtimo, tepalo nuo sąnarių skausmo, nuo padidėjusio kraujospūdžio, esant skausmui širdies plote, gerųjų bakterijų, vaistų nuo viduriavimo.

A. Karaliūnaitė pataria prisikasti šaknelių

Žolininkė, medicinos žinovė A. Karaliūnaitė sako, kad susirgus visada reikia kreiptis pas šeimos gydytoją ir tik žinant ligą pradėti paskirtą gydymą. „Tai, ką surenka žolininkai, yra labiau maistas negu vaistas. Daug žinomų ir nuo seno klasikinėje medicinoje naudojamų vaistų yra pagaminti iš augalų, tik standartizuotos jų dozės, vartojimo trukmė. Šiuolaikinio žmogaus organizmas per dieną su maistu ir gėrimais gauna dideles sumines dozes įvairių skonį, spalvą, konsistenciją išryškinančių dirbtinių medžiagų“, – aiškina A. Karaliūnaitė.

Pasak A. Karaliūnaitės, dažnai gėrimai ir maistas dirbtinai papildomi vitaminais, mineralais, bakterijomis. Taip tarsi norima pabrėžti jų išskirtinumą ir geresnę kokybę. Todėl, sako ji, versti organizmą vartoti dar ir žolelėse esančias veikliąsias medžiagas yra klaidinga: vaistažoles naudoti reikia tik tada, kai reikia. Pašnekovės teigimu, augalus, galinčius padėti reguliuoti organizmo funkcijas, teks naudoti ne mažiau kaip 30 dienų. Tam teks nusiteikti, įprasti prie gamtinio augalų mišinio skonio, spalvos ir kvapo. Net ir iš pačių kvapniausių ir skaniausių laukinių augalų sudaryto arbatos mišinio skonis yra kuklesnis už ekstraktais iš kvapniųjų medžiagų prisotintų pramoninių arbatų skonį.

„Mėgstantys žoliauti, uogauti ir grybauti jau susitempė į savo „urvelius“ gamtos gėrybes. Šiuo metu galima nebent šaknelių prisikasti. Jei netingite, prisikaskite pienių, pirmamečių varnalėšų, garšvų, varpučių šaknų, prisiskinkite daržo žliūgių. Jas nuplovus, reikia sumalti ir užšaldyti porcijomis po 1 valgomąjį šaukštą arba ledukų gamybai skirtuose maišeliuose. Patogiausia naudoti kaip priedą į salotas“, – pataria A. Karaliūnaitė.