aA
Suvienodintas lietuvių kalbos ir literatūros kalbos egzaminas bus laikomas jau ketvirtą kartą, tačiau vis dar išlieka opiu klausimu visuomenėje. Kai kurie tautinių mažumų atstovai teigia, kad vienodu egzaminu skriaudžiami jų abiturientai, tuo tarpu nuskriausti jaučiasi ir lietuviai, egzamine galintys padaryti mažiau klaidų.
© Klubas.lt (M.Jurkutės nuotr.)

Vis dėlto, kai kurie lietuvių kalbos mokytojai, dirbantys tautinių mažumų mokyklose, tvirtina, kad egzamino suvienodinimas buvo teisingas žingsnis. Kylančius konfliktus bei nesutarimus jie vadina politizavimu ir sako, kad mokiniai dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino jaudinasi ne mažiau nei dėl kitų.

Sunkus ir lietuviams

Šiuo metu lietuvių kalbos pamokų 11-12 klasėse tautinių mažumų mokyklose skiriama daugiau, nei tose, kuriose mokoma lietuvių kalba. 5-10 klasėse visi mokiniai turi vienodą skaičių lietuvių kalbos pamokų. Tai, kad tautinių mažumų kalba mokyklą baigę abiturientai gali padaryti daugiau klaidų egzamine, piktina lietuvius, jie sako, kad egzaminas vis tiek yra neteisingas, sukurtos nevienodos sąlygos jį išlaikyti. Numatyta, kad tokie palengvinimai galios iki 2019-2020 mokslo metų.

DELFI vykdytoje apklausoje, kurioje savo poziciją pareiškė daugiau nei tūkstantis respondentų, pusė apklaustųjų tvirtino, kad gerai, jog lengvatų nebeliks – visiems turi galioti vienodos taisyklės. Apie penktadalį skaitytojų pritarė nuomonei, kad egzaminas per daug sunkus tiek lietuviams, tiek tautinių mažumų abiturientams. 13 proc. apklaustųjų atrodo, kad dabartinis egzaminas yra nesąžiningas lietuvių kalba besimokančiųjų atžvilgiu, dešimtadalis pritaria suvienodinimui, tačiau sako, kad tautinių mažumų mokiniams turėjo būti duota daugiau laiko pasiruošti pasikeitimams. 8 procentai nepritaria suvienodinimui, nes mano, kad tautinėms mažumoms sudėtingiau mokytis lietuvių kalbos ir išlaikyti egzaminą.

Baltarusių Vilniaus Pranciškaus Skorinos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Norvaišienė sako, kad dvyliktokams tų valandų tikrai pakanka, be to ugdyti lietuvių kalbos įgūdžius galima ir per kitus mokomus dalykus. „Kasmet vis pridedame kokį dalyką lietuvių kalba, pavyzdžiui etika jau antri metai lietuviškai vyksta. Apie etiškumą, vertybes, įvairias nuostatas kalbama lietuvių kalba, o tai labai glaudžiai susiję su literatūra. Taip pat yra ir konsultacijos, tikrai galima rasti būtų mokytis“, - sako ji.

K. Zvonkuvienė apie visuomenę kiršinantį egzaminą: lietuvių kalbos pamokų galėtų būti ir daugiau
© DELFI / Tomas Vinickas

Mokytoja tvirtina, kad yra susipažinusi su ne viena ataskaita, kuriose matyti, kad lietuvių kalbos rezultatai apskritai prastesni nei kitų egzaminų, o sudėtingas jis yra net tiems, kurių gimtoji kalba – lietuvių: „Problema yra egzamino formoje, o ne tame, kad jis vienodas. Mano kaip mokytojos nuomone, turėtų būti didesnis skirtumas tarp mokyklinio ir valstybinio egzamino, mokyklinis turėtų būti paprastesnis, kad jį galėtų išlaikyti silpesnes žinias turintys mokiniai.“

Gauna ir labai gerų įvertinimų

Anot J. Norvaišienės, problema, kodėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai prastėja yra visuotinė – vaikai nenori skaityti, pernelyg žavisi naujosiomis techologijomis, įpranta bendrauti virtualioje erdvėje. Susirašinėdami socialiniuose tinkluose mokiniai trumpina žodžius, įpranta juo netaisyklingai rašyti, nenaudoja lietuviškų raidžių, todėl paskui jiems sunkiai sekasi dėstyti mintys rašiniuose.

Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Palikevičiūtė sako, kad egzamino suvienodimas yra natūralus dalykas, nes vaikai nagrinėja tą pačią literatūrą ir yra Lietuvos piliečiai, turintys gerai pažinti šalies kalbą ir kultūrą. „Juo labiau, kad lietuvių kalbos programoje yra ir A. Mickevičius, ir Č. Milošas. Manau, kad mintis tokiose mokyklose mokyti daugiau dalykų lietuvių kalba yra didžiulė paspirtis, mokiniams būtų lengviau, jie priprastų prie kalbos“, - sako ji.

Daugiausiai žydų tautybės mokinių lankomoje Š. Aleichemo gimnazijoje visos pamokos yra dėstomos lietuviškai. Lietuvių kalbos mokomasi kaip gimtosios, tačiau yra ir hebrajų kalbos pamokos, galimybė mokytis rusų, anglų kalbų. Anot J. Palikevičiūtės, egzaminui ruoštis reikia kryptingai ir negalvoti, kad pasiruošimui užteks paskutiniųjų metų.

Ji tvirtina, kad abiturientai prieš lietuvių kalbos egzaminą jaudinasi ne ką mažiau nei prieš kitus: „Kaip sakoma, geras artistas tas, kuris eidamas į sceną truputėlį jaudinasi. Natūralu, kad yra tas jaudulys. Kiekviena klasė, kiekviena karta yra skirtinga, tačiau tikrai turime ir labai aukštų įvertinimų.“

Neblogais tautinių mažumų abiturientų rezultatais džiaugiasi ir J. Norvaišienė. „Mokiniai egzaminą išlaiko, turime ir tokių, kurie gauna apie 90 procentų. Mes neprotestuojame prieš vienodą egzaminą ir net nesiruošiame to daryti, tiesiog dirbame. Galbūt tie konfliktai yra labiau politiniai“, - sako mokytoja.

Pokyčiai – per greiti?

Egzamino suvienodimui pritaria ir Slavų gailestingumo fondo pirmininkė Olga Gorškova. Moteris tvirtina, kad tai pakankamai aštrus klausimas, tačiau ji įsitikinusi, jog visi turi gerai žinoti valstybinę kalbą. „Žinoma, jie turi gerai vartoti ir savo gimtąją kalbą. Reikia civilizuoto dialogo ne tik tarp politikų, bet ir visuomenininkų, o dabar šis klausimas yra pernelyg politizuojamas. Užmegzti dialogą būtų daug paprasčiau, jei to netrukdytų lenkų partija. Kažkodėl lenkai galvoja, kad jie turi teisę vadovauti ir spręsti už kitus, tačiau mes patys turime aiškią poziciją“, - sako ji.

K. Zvonkuvienė apie visuomenę kiršinantį egzaminą: lietuvių kalbos pamokų galėtų būti ir daugiau
© DELFI / Šarūnas Mažeika

O. Gorškovai antrina Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovė Ela Kanaitė, tačiau priduria, kad egzaminas turėjo būti suvienodintas palaipsniui: „Tikrai vienodas – sąlygos turi būti vienodos visiems. Gyvename Lietuvoje ir turime puikiai mokėti lietuviškai, tačiau išlyginimo laikotarpis turėjo būti ilgesnis.“

Anot E. Kanaitės, pamokų tikrai pakanka, tačiau problema ta, kad pagal suvienodintą lietuvių kalbos programą mokiniai mokosi tik nuo 2011 metų, todėl vyresnių klasių moksleiviai truputį dėl to nukenčia. „Nuolaidų yra, klaidų skaičius didesnis, bet reikėjo daugiau laiko. Vis tiek ir vadovėliai nauji, ir gramatikos sąsiuviniai, viskas turėjo būti vykdoma palaipsiui, tačiau pasikartosiu, kad gyvename Lietuvoje ir turime puikiai mokėti kalbėti lietuviškai“, - sako ji.

„Startas skirtingas, o finišas vienodas“, - priduria O. Gorškova. Šiuo metu 11-12 besimokantys tautinių mažumų mokiniai turi daugiau lietuvių kalbos pamokų negu lietuviškose mokyklose, tokiu būdu siekiama suvienodinti pamokų skaičių visiems mokiniams. Be to, visi moksleiviai gali rinktis lietuvių kalbos modulius, dar labiau padidindami valandų skaičių. E. Kanaitė sako, kad reikia suprasti, jog vienodo egzamino reikia patiems vaikams, jiems labai svarbu mokėti bendrauti lietuviškai, gerai susikalbėti.

Mokiniams trūksta bendravimo

Dainininkė Katažina Zvonkuvienė teigia, kad lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų lankomose mokyklose galėtų būti ir daugiau. Ji nemato jokių problemų dėl suvienodinto egzamino ir tvirtina, kad jei mokinys nori mokėti gerai kalbėti lietuviškai, jis tą ir padarys. „Aš norėjau išmokti ir išmokau. Taip, reikia užsispyrimo, įdėti daug darbo ir pastangų. Čia apskritai apie visas sritis galima kalbėti – kažkam gal tinka parduotuvės kasoje dirbti ir gauti minimumą, o kažkas baigia daug mokslų ir siekia būti geru gydytoju. Kai nori – viską gali“, - sako ji.

Moteris ragina nesibodėti kalbėti lietuviškai su draugais, kadangi taip lengviausia išmokti kalbą. Ji pati yra turėjusi problemų, sunkiai galėdavo save realizuoti: „Man buvo sunku bendrauti lietuviškai, nes gyvenau mažame kaimelyje, tėvai nedaug uždirbo, todėl negalėjo leisti apsigyventi Vilniuje. Mūsų krašte beveik visi kalbėjo lenkiškai, todėl labai trūko to bendravimo.“ Vis dėlto moteris nebijojo lietuvių kalbos egzamino, daug labiau ją gąsdino matematika ir kiti tikslieji mokslai. „Aš toks žmogus – man geriau duokit dailės, muzikos pamokų, kūno kultūros, o matematika buvo kirvis“, - sako ji.

Katažina Zvonkuvienė
Katažina Zvonkuvienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Situacija smarkiai pasikeitė merginai persikrausčius į sostinę ir pradėjus lankyti muzikos mokyklą – atsirado galimybė bendrauti lietuviškai ir dingo kompleksai. Šiandien susikalbėti K. Zvonkuvienei nėra problema, ji tvirtina, kad jaunimui tiesiog reikia daugiau patirties bendraujant.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – skatinti tautinių mažumų įtrauktį ir integraciją, užtikrinant etninį tapatumą, dalyvavimą viešajame gyvenime ir tautinių santykių darną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Reformos pasekmės: mokytojai masiškai išeina iš darbo, dalis nežino, ar gaus atlyginimą (273)

Iki rugsėjo pabaigos liko vos kelios dienos, tačiau vis dar yra tokių mokyklų, kuriose mokytojai...

Oficiali statistika: kaip ir kodėl didėjo kainos po euro įvedimo (161)

Statistikos departamento renkami duomenys rodo, kad kainos nuo 2015 metų, kuomet buvo įvestas...

Lietuvos bankas, policija ir kitos institucijos toliau merkia pinigus į rusiškas IT sistemas (40)

Be Lietuvos banko, dar bent septynios svarbiausios valstybės institucijos – Policijos...

Medikai įvardijo šąlančių galūnių kaltininkus – galite atpažinti rimtą ligą (2)

Storos vilnonės kojinės ir karštas puodelis arbatos – tokiomis priemonėmis šąlančių...

Vizito pabaigoje – netikėtas popiežiaus perspėjimas: Baltijos šalys visada yra pavojuje (142)

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to,...

Praėjus 700 m. nuo Gedimino laiškų Skvernelis bando tą patį. Ar jam pavyks? (222)

Pastaruoju metu visuomenės dėmesio centre yra kainų klausimas. Vyriausybė rugsėjo 26 d....

Siaubo filme vaidinusios 12-metės mirtis, sukrėtusi pasaulį: skrodimas atskleidė visai kitą tiesą (8)

Jei nesate siaubo filmų gerbėjas, gali būti, kad nesate nieko girdėję apie Heather O‘Rourke....

Ką būtina žinoti paauglių tėvams: psichologė patarė, kaip bendrauti, kad neįsižiebtų konfliktas

Visą rugsėjo mėnesį vyksta Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) ir irklavimo klubo „Academia...

Mokslininkai ištyrė, kaip paukščiai gali matyti magnetinius laukus (1)

Paslaptis, kaip paukščiai sugeba orientuotis, galiausiai gali būti išspręsta – mokslininkai...

Kaimyninės šalies privalumus atradęs lietuvis: ne latviai, o lenkai yra mums artimiausia tauta (440)

Žinau, kad apie Krokuvą visur yra rašyta, perrašyta, po to vėl rašyta, ir dar kartą perrašyta....