aA
Šiemet Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovu tapo Kęstutis Šetkus. Ekspertas pasakoja apie tai, kuo Lietuva turi pasigirti, o kur dar reikia padirbėti.
Kęstutis Šetkus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

K. Šetkus vadovavo Lietuvos inovacijų centrui, dirbo Ūkio ministerijoje, Valstybiniame turizmo departamente ir kitur. Be to, jis yra buvęs ekspertu įvairiose tarptautinėse aukšto lygio darbo grupėse, taip pat atstovavo Lietuvai Europos inovacijų agentūrų asociacijoje TAFTIE.

K. Šetkaus kuruojamos sritys - inovacijų parama, tyrimų rezultatų komercinimas, naujų įmonių steigimo skatinimas, intelektinė nuosavybė, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų statistika, klasterizacija. Jis yra baigęs inovacijų vadybos ir technologijų perdavimo magistro studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

- Šiemet pradėjote vadovauti MITA: kokį įspūdį susidarėte apie Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų sritį?

- Tai labai įdomi sritis, kuri nuolat keičiasi ir džiaugiuosi, kad dirbu MITA bei galime prisidėti prie Lietuvos laimėjimų ne tik šalies, bet tarptautiniu mastu. Per paskutinius penkerius metus Lietuva dideliais tempais daro pažangą mokslo, technologijų ir inovacijų srityje. Atsirado stiprūs mokslo centrai, atviros prieigos laboratorijos, kuriuose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, o jų moksliniai tyrimai pradedami orientuoti į verslo ir pramonės lūkesčius. Nors mokslo ir verslo partnerystė dar žengia tik pirmuosius žingsnius, tačiau keliame sau tikslą tiesti tvirtą tiltą tolimesnei partnerystei.

- Kaip vertinate mokslo ir verslo pažangą robotikos srityje?

- Ši sritis įgauna pagreitį Lietuvoje ir turi puikias perspektyvas būti labai svarbia mūsų šalies verslui ir pramonei. Kadangi pradėjome ugdyti jaunuosius talentus jau nuo mokyklinio amžiaus ir prie to smarkiai prisidėjo robotikos būrelių „bumas“ mūsų šalyje, manau, kad rezultatų, labai ilgai laukti neteks. Pradedant nuo vaikų ir moksleivių technologinių kompetencijų ugdymo ir pereinant prie studentų universitetuose, einame teisinga linkme. Jau dabar atsiranda sėkmingų startuolių šioje srityje, kurie sulaukia investuotojų dėmesio, pavyzdžiui kosmoso startuolis „Nanoavionics“ bei robotikos bendrovė „Rubedo sistemos“, pritraukę „Practica Capital“ investicijų.

Kalbant apie šią sritį, svarbu paminėti, kad tradicinei pramonei naujos technologijos ir inovacijos yra būtinybė, todėl naujų technologijų diegimas taps vis aktualesniu, o robotikos, automatikos, mechatronikos specialistų bei inžinierių paklausa artimiausiu metu vis didės. Robotikos sprendimų reikia įvairiuose sektoriuose: žemės ūkyje, gynybos sektoriuje, medicinoje, buityje, moksle, pramogų srityje.

Išmanios technologijos, susietos su robotikos sprendimais, gali duoti puikių rezultatų, pavyzdžiui, dronai su integruotomis kameromis, išmaniais telefonais bei kompiuteriais gali suteikti daug naudingos informacijos apie pažeistus pasėlius žemės ūkyje, nustatyti pasienio kontrabandą ar net atbaidyti pažeidėjus.

- Kokias Lietuvos mokslo ir inovacijų sritis galima įvardinti pažangiomis, konkuruojančiomis su kitomis valstybėmis?

- Tradiciškai galvojame, kad Lietuva yra stipri vien tik lazerių ar biotechnologijų srityje, kadangi daugiausiai apie šių sričių pasiekimus girdime viešojoje erdvėje. Bet ne mažiau pažangios yra ir kitos sritys. Į pasaulinę rinką drąsiai keliaujame su žaidimų industrija, virtualios realybės sprendimais, naujomis atpažinimo technologijomis ir kitais IT sprendimais, pritaikytais finansų, paslaugų sektoriuje. Informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje konkuruojame su įvairiomis pasaulio valstybėmis, pasiūlydami geresnius paslaugų paketus. Galime paminėti tokius startuolius kaip „Transfer Go“, „Vinted“, „Eskimi“, kurie, pasitelkdami IT sprendimus, sukūrė unikalias paslaugas ir naują patirtį vartotojams.

- Kaip manote, kokios Lietuvos inovacijų ir technologijų sritys turi daug potencialo, bet yra nepakankamai išplėtotos?

- Manau, kad turime visas galimybes ir kompetencijas būti lyderiais Baltijos jūros šalių regione tokiose srityse kaip transportas ir logistika, elektronika ir nanotechnologijos, mechatronika ir robotika, atsinaujinanti energetika. Lietuva išsigrynino šešias sumanios specializacijos kryptis, į kurias lygiuosimės artimiausius ketverius metus ir į jas bus nukreiptos didžiausios Lietuvos ES fondų investicijos 2017-2020 metais. Tarp šių sričių patenka ne tik aukštosios technologijos, bet ir su tradicine pramone susijusios sritys, kurios nėra pakankamai išplėtotos, tokios kaip agroinovacijos ir maisto technologijos, o čia dėmesys skiriamas saugiam ir funkcionaliam maistui, inovatyviam biožaliavų kūrimui.

Planuojama, kad į mokslinius tyrimus ir inovacijas bus investuota daugiau kaip 678 mln. eurų ES lėšų. Tai yra gera žinia ir turime mokėti pasinaudoti šiomis investicijomis norėdami būti lyderiais ir konkuruotis su Europos šalimis senbuvėmis.

Kęstutis Šetkus
Kęstutis Šetkus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

- Ar galima sakyti, kad Lietuva Europos kontekste mokslo, inovacijų ir technologijų srityje yra pažangi?

- Apie Lietuvos laimėjimus nuolat girdime, todėl sėkmės istorijos mus įkvepia siekti tolimesnių rezultatų. Štai šiemet buvome taip arti Nobelio premijos - mūsų šalies mokslininkas prof. Virginijus ŠikšnysVilniaus universiteto kartu su komanda atrado genomo redagavimo įrankį („CRISPR/Cas9“) ir tokiu būdu Lietuva biotechnologijų srityje tapo žinoma tarptautinei mokslo bendruomenei.

Metų pradžioje buvo pasirašyta Lietuvos lazerių bendrovės „Altechna R&D“ ir JAV bendrovės CORNING bendradarbiavimo ir licencijos sutartis dėl technologijos naudojimo. Lietuvių sukurta unikali technologija gali būti taikoma išmaniesiems įrenginiams, telefonų ekranų stiklams pjaustyti. Manoma, kad lietuvių sukurtas sprendimas yra vienas tarp 3-4 geriausių visame pasaulyje. Šios sutarties pasirašymas atveria daug platesnius kelius Lietuvos lazerių kūrėjams išeiti į pramonines rinkas, nes iki šiol kuriami Lietuvoje lazeriai buvo naudojami mokslo srityje.

- Kokias valstybes Lietuva galėtų sau kelti pavyzdžiu?

- Be abejo, lygiuojamės į pažangiausias valstybes inovacijų srityje, tokias kaip Švedija, Šveicarija, Izraelis ar Singapūras. Pavyzdžiui, Izraelis – nedidelė valstybė, kuri panašiai, kaip ir Lietuva neturi daug išteklių, bet didžiuojasi talentingais žmonėmis, puikia startuolių ir inovacijų ekosistema. Iš Izraelio galime pasimokyti verslumo, kūrybiškumo, tikslo siekimo.

- Ar Lietuvoje mokslas, inovacijos ir technologijos yra gerai vertinama sritis?

- Ši sritis susiduria su daug iššūkių, kuriuos reikia spręsti bendromis pajėgomis: tiek valstybei, tiek verslui, tiek mokslui. Labai svarbu, kad didėtų verslo investicijos į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas, kad augtų tarptautinių patentų skaičius, kad tyrimai būtų komercializuoti, o mokslo rezultatai būtų kokybiški ir aukštai vertinami tarptautinių ekspertų. Jei sudarysime sąlygas gerėti šiems rodikliams, Lietuva pasieks proveržį inovacijų srityje.

- Kokie jūsų lūkesčiai mokslo, inovacijų ir technologijų srityje 2017 metams?

- Keliame sau tikslą būti agentūra, kuri yra verslui ir mokslui partnerė, sugebanti lanksčiai reaguoti į mūsų klientų poreikius ir lūkesčius. Teiksime ne tik finansinę paramą, bet būsime pasirengę konsultuoti ir patarti, kaip pasirinkti tinkamą priemonę, kaip kurti ir diegti inovacijas ar vykdyti MTEP veiklą, kaip steigti pumpurines (angl. „spin-off“) įmones ar įsijungti į tarptautinius klasterius.

Planuojame skelbti naujus kvietimus pagal ES struktūrinių fondų priemones. Startuosime su populiariausia verslui ir mokslui skirta priemone – Inovaciniais čekiais, pagal kurią verslas galės įsigyti jam aktualių paslaugų iš mokslų institucijų, atlikti techninių galimybių studiją ar vykdyti ankstyvosios stadijos MTEP projektą. Taip pat kviesime pasinaudoti priemone „Inopatentas“, pagal kurią bus galima gauti paramą išradimų apsaugai ir dizaino registravimui tarptautiniu mastu.

Metus užbaigsime labai svarbiu įvykiu – organizuosime vieną didžiausių Baltijos jūros regione inovacijų renginių – Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dramų šeimose grimasos: prestižiniame sostinės rajone praskeltos galvos, kraujas ir be galo išsigandęs aštuonmetis (352)

Į iškvietimus vykstanti vaiko teisių apsaugos specialistė su DELFI sutiko pasidalinti istorijomis,...

Klientai perrašo taisykles: ką daryti įmonėms, kurioms kilo didelė grėsmė (27)

Gyvename kliento amžiuje, kai jie perrašo verslo taisykles ir verčia įmones nuolat sukti galvą,...

Žiemos ar vasaros laikas: kurį pasirinks Lietuva? apklausa (394)

Sveikatos apsaugos ir švietimo ekspertai sutaria, kad praktikos sukioti laiką kiekvieną pavasarį...

Apie gimdymą be rožinių akinių: pasakė, ko moterys bijo labiausiai (11)

Ar įmanoma pasiruošti gimdymui ir numatyti visus įmanomus variantus? O pasiruošti jiems? Klausytis...

Prabilo dramatiškai iš Šiaurės Korėjos pabėgęs karys, jis – generolo sūnus (23)

Šiaurės Korėjos karys, kuris pernai lydimas kulkų pabėgo į Pietų Korėją , yra generolo...

Lietuvių pamėgtoje saloje – galinga stichija: bangos tiesiog nušlavė apartamentų balkonus (47)

Gavus pranešimų apie smarkią audrą, dėl saugumo evakuotos kelios dešimtys lietuvių pamėgtos...

Naujas turistinis maršrutas Mažojoje Lietuvoje: šis kraštas nuo seno viliojo skanaus maisto gerbėjus (2)

Tilžės sūris, vofeliai, kafija – tai tik keli Mažosios Lietuvos skanėstai, apie kuriuos...

Kraupios avarijos šokiruota 17-metės komanda piešė baisiausią scenarijų: merginą saugojo angelai (39)

„Formulės 3“ lenktynėse Makao trasoje 276 km/val. greičiu į fotografų bokštelį...

Mano penktokas informuotas, kad mokytojų atlyginimai maži ir valdžia juos skriaudžia. Ar čia normalu? (39)

Esu penktoko, kurio mokykla streikuoja jau visą savaitę, mama. Kadangi aš nuoširdžiai rūpinuosi...

Trintos daržovių sriubos: ir sveika, ir sotu 3 receptai (2)

Atvėsus orams, vis dažniau norisi pasilepinti karštais, tačiau nesudėtingais patiekalais. Tam...