Pasakė, kodėl Biržams sekasi

Biržai – vienas iš tų miestų, kuriuose renovacija vyksta sparčiausiai. Pavasarį pradėti renovuoti daugiabučiai namai jau spėjo pakeisti savo veidą, o tuo pačiu solidžių spalvų pastatai puošia ir miestą.

Siekiant išsiaiškinti, ar namų atnaujinimas mieste vyksta sklandžiai, antradienį Biržuose įvyko renovadienis, kurio metu renovuojamų ar tam tik besiruošiančių namų gyventojai susitiko su Aplinkos ministerijos, Būsto energijos taupymo agentūros (BETA), Biržų savivaldybės ir kitų renovacijos procese dalyvaujančių įmonių atstovais.

Vieno iš renovuojamų daugiabučių kieme gausiai susirinkusiems gyventojams pirmoji žodį tarusi Biržų rajono merė Irutė Varzienė pasidžiaugė, kad jos vadovaujamame mieste renovacija eina kaip iš pypkės. Merė teigė, kad per ganėtinai trumpą laiką pavyko padaryti palyginti daug darbų, kuriuos šiuo metu atvykstantys į Biržus jau pastebi. Tačiau ji vylėsi, kad netrukus miestas atrodys dar gražiau.

Rajono vadovės teigimu, šiuo metu Biržuose seni daugiabučiai modernizuojami tik pagal savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programą. Iš viso pradėta renovuoti 12 namų. Prie pusės iš jų jau stovi pastoliai.

„Manau, kad Biržuose renovacija vyksta pakankamai sklandžiai ir sparčiai. Žinoma, be darbinių problemų toks rimtas darbas neįmanomas. Noriu pabrėžti, kad viskas prasidėjo nuo 2014 metų sausio mėnesio, kai buvo pasirašyta darbų sutartis. Praėjo visai nedaug laiko, o kiek daug darbų jau padaryta. Manau, kad turime gerus rangovus, gerą administratorių, kvalifikuotą techninę priežiūrą. Viską sudėjus galima teigti, kad Biržams pasisekė. Tačiau reikia pasakyti: svarbu, kad būtų ne tik gražu, bet turi sumažėti šildymo kainos bei padidėti nekilnojamojo turto vertė“, - teigė I. Varzienė.

Visgi ji paminėjo, kad ne visi gyventojai yra patenkinti šviesiai ir tamsiai rudomis baigiamų atnaujinti daugiabučių spalvomis. Tačiau merė tikino, kad tokios spalvos buvo pasirinktos neatsitiktinai. Tai miestui suteikia solidumo ir elegancijos. „Vieniems spalvos patinka, kitiems – ne. Tačiau iš miesto svečių sulaukiau labai daug gerų įvertinimų. Jie pasakė, kad tai yra gražios, elegantiškos spalvos. Senamiestyje kitokios spalvos nelabai ir tiktų“, - aiškino merė.

Geriausi techniniai prižiūrėtojai – gyventojai

Rajono vadovės poziciją palaikė ir Aplinkos ministerijos viceministrė Daiva Matonienė. Ji teigė, kad atnaujintų daugiabučių spalvos parinktos tikrai profesionaliai ir tai suteikia miestui labai didelį žavesį. „Noriu pasidžiaugti jūsų namais. Galiu pasakyti, kad šios spalvos yra labai gražios ir tikrai dera su aplinka. Jos nėra išaukiančios, todėl senamiestyje labai tinka. Mano akys mato labai gražų vaizdą“, - modernizuotus namus gyrė viceministrė.

Taip pat ji teigiamai įvertino Biržų savivaldybės planus sutvarkyti renovuotų daugiabučių aplinką. Be to, D. Matonienė atkreipė dėmesį į tai, kad Biržus galima laikyti renovacijos kvartalais pavyzdžiu.

„Jūsų gyvenamoji teritorija bus sutvarkyta savivaldybės lėšomis. Todėl Biržai bus vienas iš pavyzdžių, kaip sėkmingai galimą renovaciją atlikti kvartalais. Tokiu būdu visame renovuotų daugiabučių kvartale atsiranda automobilių stovėjimo vietos, naujos vaikų žaidimų, o taip pat ir sporto aikštelės. Tai sukuria labai geras sąlygas, todėl žmonėms malonu ir patogu gyventi tokioje teritorijoje“, - sakė D. Matonienė.

Jos nuomone, Biržų sėkmės priežastis paprasta – gera komanda, koordinuojanti daugiabučių atnaujinimo procesą. Galiausiai viceministrė pridėjo, kad prie aukštos darbų kokybės prisideda ir gyventojai: „Geriausi techniniai prižiūrėtojai esate jūs (gyventojai – red. past.), kadangi viską matote. Turite akylai viską stebėti. Tegu statybininkai nesupyksta, bet juos reikia kontroliuoti ir prižiūrėti. Aš žinau, kad jie stengiasi, bet jų likimo valiai palikti negalima.“

Piktinosi Darbo biržos atsiųstais darbuotojais

Visgi gyventojai renovadienio svečiams turėjo nemažai klausimų. Kone daugiausiai diskusijų sukėlė vieno renovuojamo daugiabučio gyventojos pasipiktinimas dėl to, kad rangos darbus atliekančioje įmonėje dirba statybininkai, atsiųsti Darbo biržos.

„Kai dirba darbininkai iš Darbo biržos, pradedi galvoti pesimistiškai. Mes mokame pinigus, todėl norime, kad dirbtų sumanūs ir protingi žmonės. Kodėl mes turime visokias valkatas išlaikyti?“ – kalbėjo įsikarščiavusi moteris.

Subrangovo – UAB „Modernaus būsto projektai“ – atstovas Gediminas Vezbergas gyventojus ragino būti pakantesniais ir aiškino, kad nėra nieko blogo, jei įmonė darbuotojų randa Darbo biržoje: „Kam tada reikalinga ta Darbo birža? Tada ją reikia visai panaikinti. Šios įstaigos paslaugomis galbūt naudojasi jūsų vyrai ir vaikai. Žiūrėkime į galutinį rezultatą. Girtų statybininkų čia nėra ir negali būti. Jei taip būtų, jokie darbai čia nevyktų.“

Kolegos nuomonę parėmė tos pačios įmonės komercijos direktorius Petras Radzevičius, teigęs, kad Darbo biržoje rasti darbuotojai niekuomet neatlieka pagrindinių darbų: „Tokia tendencija yra visuose miestuose. Tačiau Darbo biržos atsiųstam žmogui neskiriami pagrindiniai darbai. Toks darbuotojas padeda kvalifikuotam darbininkui. Jis tikrai nėra paliekamas vienas. Šalia yra kvalifikuoti specialistai.“

Viceministrė D. Matonienė taip pat prašė daugiau pakantumo. Anot jos, visiems statybininkams turi būti keliami vienodi reikalavimai, nežiūrint į tai, kaip jie pradėjo dirbti įmonėje: „Kad statybų sektoriuje dirba žmonės, atsiųsti Darbo biržos, tikrai nėra blogai. Nenurašykime tų žmonių. Gal mes kažkada patys neturėsime darbo ir būsime priversti naudotis Darbo biržos paslaugomis. Jei žmogus registravosi šioje įstaigoje, nereiškia, kad jis yra blogas. Taip, sutinku, kad yra statybininkų, kurie geria. Viena namo bendrijos pirmininkė girtą statybininką septynis kartus nukėlė nuo pastolių. Tačiau girti statybininkai dirbti negali. Jei pastebite tokį atvejį, informuokite rangovą, techninį prižiūrėtoją, o galiausiai – kreipkitės į mus.“

Gyventojai baiminasi, ar nesumažės parama

Kitas susirinkimo dalyvis klausė, ar tikrai atsitiks taip, kad vėluojantiems į renovacijos traukinį už namo modernizavimą teks mokėti brangiau? Vyras teigė girdėjęs, kad nuo kitų metų parama sumažės 10 proc.

„Mūsų namo investicinis projektas turėjo būti paruoštas balandžio mėnesį, bet šiandien projekto vis dar nėra. Ir niekas nežino, kada jis bus paruoštas. Tokiu atveju mes nespėjam šiemet sudaryti sutarties. Reiškia, kad kitais metais mes gausim 10 proc. mažesnę paramą. Šiuo metu galioja tokia tvarka. Bet paramos kritimas nuo 40 iki 30 proc. namui būtų labai skaudus. Mums tai yra dideli pinigai“, - kalbėjo vyras.
D. Matonienė
Kad statybų sektoriuje dirba žmonės, atsiųsti Darbo biržos, tikrai nėra blogai. Nenurašykime tų žmonių. Gal mes kažkada patys neturėsime darbo ir būsime priversti naudotis Darbo biržos paslaugomis. Jei žmogus registravosi šioje įstaigoje, nereiškia, kad jis yra blogas.

Visgi D. Matonienė renovacijai besiruošiantį gyventoją ramino, kad jei parama ir mažės, tai tik simboliškai: „Jeigu atvirai, jūs niekur nepavėlavote. Jūs dar galite spėti į šį traukinį. Jums tereikia pasirašyti statybos rangos sutartį iki šių metų gruodžio 31 d. Kita vertus, nežinau, iš kur jūs žinote, kad parama mažės 10 proc. Sprendimas dėl mažinimo kol kas nėra priimtas. Galiu pasakyti tik tiek, kad duotas signalas, jog nespėjantiems renovacijos atlikti iki 2015 m. spalio mėnesio, parama gali truputį sumažėti. Bet kiek ji mažės, nėra aišku. Galiu užtikrinti, kad stengsiuosi, kad paramos mažėjimas būtų nežymus.“

Visgi viceministrė gyventojus ragino nesnausti ir kuo greičiau pradėti renovuoti savo namus, kadangi, jos teigimu, šiuo metu statybos darbų kainos šiame mieste nėra aukštos. D. Matonienė spėjo, kad vėliau jos turėtų kilti.

Kita renovuojamo daugiabučio gyventoja klausė, „kas atsakys už tai, jei po renovacijos nesutaupysim 40 proc. šilumos, kaip buvo planuota?“ Aplinkos viceministrė teigė, kad toks scenarijus vargiai įsivaizduojamas, kadangi praktika rodo, jog tokių atvejų tiesiog nebūna.

„Praktiškai nepasiekti numatyto sutaupymo neįmanoma. Pirmiausia daromas investicinis projektas, kuriame įvertinama jūsų namo būklė. Pagal suvartojamos šilumos kiekį paskaičiuojamos investicinės priemonės: ką jums reikia daryti, kad pasiektumėte nemažesnį nei 40 proc. efektyvumą. Kartu su universitetais padarytos analizės, kuriose nustatyta, koks kiekvienos priemonės efektyvumas. Išanalizavus 500 daugiabučių namų nustatėme, kad energijos sutaupoma žymiai daugiau – 50 – 60 proc. O 40 proc. yra mažiausia riba“, - tikino D. Matonienė.

Vėliau ta pati gyventoja pateikė dar vieną kausimą. Ji domėjosi, ar po renovacijos namas nepelys. Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta ją ramino, kad vidinės namo sienos pelija dėl dviejų priežasčių – kai nevėdinamos patalpos ir kai jose žema temperatūra. Kaip tik todėl BETA vadovas atkreipė dėmesį, kad renovuojant daugiabutį labai svarbu užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (113)