Išsilavinęs, protingas, drąsus, mylintis savo tėvynę, bet gerbiantis kitas tautas. Taip XXI a. patriotą apibūdina Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas.
Rimvydas Petrauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak istoriko, nereikia baimintis, kad patriotizmas Lietuvoje išnyks. R. Petkauskas įsitikinęs, kad jis įgaus naują formą ir suvešės taip ryškiai, kad šalimi didžiuosis ne tik joje gyvenantys lietuviai, bet ir atvykstantys užsieniečiai.

- Kokia yra Kovo 11-osios ir Vasario 16-osios reikšmė?

- Iš viso turime tris valstybines šventes. Tikrai negalime pamiršti ir liepos 6, kuomet buvo karūnuotas Mindaugas. Tačiau dabartinei Lietuvos visuomenei XX a. šventės yra artimesnės, jos ir švenčiamos energingiau, ir suprantamos geriau. Be abejo, vasario 16-oji yra svarbesnė tuo atžvilgiu, kad po ilgos pertraukos buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Kovo 11-osios signatarai rėmėsi būtent šiuo aktu.

Šios šventės yra reikšmingos tuo, kad, viena vertus, buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas, o iš kitos pusės, jos parodo, kiek daug tauta gali nuveikti. Lietuviai savarankiškai sukūrė savo likimą. Jie įrodė, kad valstybės atgimimas įmanomas ir tokiose situacijose, kuriose nebuvo įsivaizduojamas. Tad šios dvi šventės kartu primena ir suteikia viltį, jog daug ką galime padaryti patys.

- Tačiau panašu, jog šių švenčių nevertiname, nebesijaučiame esą Lietuvos patriotais. Ar dėl to gali būti kaltas troškimas tapti pasaulio piliečiais?

- Patriotizmas kaip sąvoka ir idėja atsirado dar Antikoje, viduramžiais ji buvo suaktualinta. Tačiau anuomet ši sąvoka užėmė vietą greta kitų svarbių idėjų – ištikimybės valdovui ir priklausomybės konkrečiai giminei. Žvelgiant iš kitos pusės – patriotiškumas labai plati sąvoka. Priskirti save konkrečiai tautai netrukdė ir tos tautos kalbos nemokėjimas. Pavyzdžiui, XVI a. pradžioje rusėnų bajorai pradėjo save pilietine prasme laikyti lietuviais. Vėliau Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo metu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai pradėjo šnekėti lenkiškai. Tačiau nepaisant lenkų kalbos dominavimo, jie save laikė lietuviais. Visa tai įrodo, kad tapatybė galėjo susidaryti iš kelių dalių. Žmogus vienu metu galėjo suderinti kelias tapatybes.

Remiantis šiuo istoriniu kontekstu galima ramiai žvelgti į dabartinę situaciją Lietuvoje. Esame nepriklausoma valstybė, kurios piliečiai sudaro tautą. Kartu priklausome ir platesnei politinei bendrijai – Europos Sąjungai. Tad, nepaisant kitų skirtumų, turime kažką panašaus į LDK ir ATR laikus. Patria yra tai, kas mums artimiausia – Lietuva. Tačiau kartu atsiranda papildoma europiečio tapatybė. Ir visai nereikia to baimintis – priklausymas platesnei bendrybei ir tautiškumas yra suderinama.

- Koks patriotizmas reikalingas Lietuvai?

- Patriotizmas neturi susivesti į datų minėjimą. Žinoma, turi egzistuoti tam tikros patriotizmo palaikymo formos, oriai švenčiamos šventės, susiklostantys simboliai, vėliava, herbas ir himnas, tačiau tai neturi būti svarbiausia. Taip pat labai svarbu, kad patriotizmas nebūtų uždaras. Kaip rodo istorinė patirtis, saugojimosi ir užsidarymo strategija nekuria pozityvaus turinio ir kenkia bet kokiai tolimesnei valstybės raidai.

Lietuvoje konkuruoja kelios patriotizmo sąvokos. Uždaro, siejančio savo jausmus su žeme, kalba ir nenorinčio įsileisti nieko kito ir drąsaus, nekonfliktiško, atviro patrioto. Tikroji patriotizmo sąvoka yra susijusi su kritišku požiūriu į save patį, valstybę, visuomenę ir tai, kaip mes gyvename, kaip galime pagerinti valstybę. Tai labai senas dar iš LDK laikų atėjęs terminas ir, mano manymu, reiškiantis tikrą patriotizmą.

-Ar šiuolaikiniam žmogui dar svarbus poreikis turėti tėvynę, sentimentai vietoms, kultūrai, valstybei? Kokias mintis tenka išgirsti iš studentų, jaunų žmonių su kuriais bendraujate?

- Patriotai dažniausiai labiausiai myli tai, kas yra arčiausiai – savo šeimą, giminę, artimuosius ir, neišvengiamai, savo šalį. Tačiau šiuolaikiniai patriotai gali ramiai gyventi ir platesnėje bendruomenėje, nes savimonėje tai visiškai suderinti dalykai. Man džiugu matyti, kad jauni žmonės ieško naujų patriotizmo formų, yra atviri, idealistai. Jie formuoja savo vertybes, tarp kurių ir savitą požiūrį į Lietuvą.

-Kokią ateitį galite prognozuoti Lietuvai, žvelgdamas į dabartines tendencijas? Kaip kis požiūris į Lietuvą ir patriotiškumą?

- Patriotizmas tikrai išliks. Tai ir toliau bus svarbi žmogaus tapatybės forma. Klausimas kyla tik toks: kaip jis kis? Dabar šalia lietuviško patriotizmo atsiranda europinis dėmuo, kuris šiek tiek keičia lietuvišką patriotizmą. Akivaizdu, kad ir toliau vyks globalaus lietuvio paieškos, kuriame lietuviškas patriotizmas užims savo vietą. Manau, kad laikui bėgant, demografiniai procesai vienaip ar kitaip susireguliuos ir Lietuvoje bus gera gyventi patiems lietuviams, ir į ją atvykstantiems.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Savaitės pradžioje Lietuvos orus lems ciklonas (4)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šilčiausiąją šio ciklono dalį. Aukščiausia temperatūra...

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (60)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (343)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (15)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (105)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (1045)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Į legionieriaus vėlyvą atsisveikinimą smagiai reagavo ir Juškevičius, ir buvęs strategas

Dar birželio antroje pusėje Žanis Peineris raitė parašą ant sutarties su Stambulo...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (45)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (3)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (40)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...