aA
Pasibaigus kalendorinei žiemai ir atsitraukus sniegui vairuotojai neretai linkę atsipalaiduoti ir spustelėti greičio pedalą. Tačiau net atėjus pavasariui kelininkai ragina neprarasti budrumo mat dabar sąlygoms vairavimo - kaip tik pavojingesnės.
© Shutterstock nuotr.

Milžiniškos spūstys, sniege klimpstantys ir slidinėjantys automobiliai bei kelininkus keiksnojantys vairuotojai tampa vis retesniu reiškiniu. Tačiau žiemai traukiantis kelininkai primena, kad ledas niekur nedingo, o slidžios dangos vairuotojai dažnai tiesiog nepastebi ir eismo įvykių skaičius artimiausiu metu gali dar ūgtelėti.

„Būtent pastarųjų dienų eismo sąlygos yra sudėtingiausios, nes gali pasirodyti, jog nėra taip pavojinga, kai pasninga. Statistika rodo, kad gausiai pasnigus žmonės vairuoja atsargiau – jie supranta, kad gali būti slidu – tai tarsi akivaizdu. O dabar, kai vyrauja atlydis dažnai pamirštama, jog vakarais dar formuojasi plikledis, juodas ledas“, - įspėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.

Nemunas Abukauskas
Nemunas Abukauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vadinamasis juodojo ledo sluoksnis yra beveik nematomas, būtent todėl jis eismo dalyviams gali būti ypač pavojingas. O tada pasipila klaidos, galinčios baigtis tragiškai.

„Žmogui būdinga klysti, jis nėra užprogramuotas robotas. Kad ir kaip bemokytume, agituotume, kai kurie vairuotojai vis tiek neįvertina, kad gali būti slidu. Važiuoja, o kol nereikia sukti, ko gero, galvoja, kad tiesiog šlapia. Bet vos tik staigus stabdymas ar posūkis – tada dažniausiai ir prasideda problemos“, - pabrėžė N. Abukauskas.

Ir nors kai kurie lietuviai neretai linkę bambėti, kad tokiais atvejais kelininkų perspėjimai apie slidžią kelio dangą per žiniasklaidos priemones virš gatvių kabančiuose ekranuose dažnai būna pavėluoti, kelininkai atkerta, kad vairuotojams neretai patiems pritrūksta atidumo.

„Tai kartojame ir kartosime, nes žmogus po darbo dienos negali elgtis, kaip robotas, jis pamiršta. Būtent todėl stengiamės viešinti, diskutuoti. Kartojimas – mokslų motina. Kažkas perskaitys prieš važiuodamas, o tai jau gerai“, - sakė pašnekovas.

Anot N. Abukausko, kitas svarbus trūkumas pasireiškia vairuotojų mokyme, kai žmonės išmokomi vairuoti, bet ne iki galo įgyja įgūdžius, kaip elgtis ekstremaliomis situacijomis. Tuo tarpu vairuotojai vis dar dažniau linkę dėl eismo įvykių kaltę suversti ne sau, o kelininkams.

„Dažnai susiduriame su situacijomis – va nepabarstė, vadinasi kelininkai kalti. Bet juk žiema yra žiema ir kelininkai neužtikrins tokių vairavimo sąlygų, kaip vasarą, per vieną minutę visko neišbarstys visame kelio ruože, tai reikia suprasti.

Be to, būna sąlygos, kai pabarsčius, druskos poveikio po valandos nelieka, jei tvyro pūga. O ir finansavimas neleidžia, kad visi keliai būtų pabarstomi visą parą.

Kita vertus, jei sankryža yra avaringa dėl blogo matomumo, reikia pašalinti priežastis, kodėl tokios sąlygos susidarydavo. O jei dėl slidumo, tai ar yra techninės, inžinerinės priemonės, kurios padėtų išvengti avarijų? Nežinau.

Slidumo nepakeisi, jis natūraliai susidaro, tai lyg ir visi žino, ar ne? Tas būtų imtis priemonių 9 aukštų name – juk gyventi viršutiniame aukšte kaip ir pavojinga gyvybei, nes iškritęs žmogus užsimuštų, bet juk dėl to nedraudžia statyti devynaukščių pastatų, tiesa?“, - argumentavo pašnekovas.

Anot N. Abukausko, posakis, jog žiema kelininkus užklumpa netikėtai yra labai nuvalkiotas.

„Įsivaizduokite situaciją: kelias buvo slidus, per dieną pravažiavo 10 tūkst. automobilių ir tik viena nuvažiavo ir nuvirto. Kas kaltas? Žinoma, vairuotojas sako, kad kelininkas kaltas, nes kelias slidus.

Bet juk tai, jog kelias buvo slidus galimai – tik viena priežasčių, nes kitaip visos tuo keliu pravažiavusios mašinos būtų apvirtusios. Vadinasi daug kas priklauso nuo pačio žmogaus, auto būklės, mokėjimo vairuoti, padangų būklės, tad kaltinti gamtą ar kelininką, kuris turėjo pažaboti gamtą šiek tiek nelogiška“, - teigė ekspertas.

Kas svarbiau, nei pabarstyti keliai?

Jo teigimu, Švedijoje ar Norvegijoje nueita kita linkme. Ten esą mažinamas kelių barstymas, nes, pasak N. Abukausko tėra pinigų išmetimas.

„Jie pirmiausiai diskutuoja su visuomene ir sako: galime paimti visus kelių priežiūrai skirtus pinigus ir išbarstyti į kelius, bet žiema baigiasi, o tada reikia asfaltuoti duobes, remontuoti kelius, ženklus sudėti, bet visi pinigai išmesti į druską. O ką reiškia diskutuoja?

Įvairiais būdais, kaip ir mes – viešina, ugdo. Nors ten visuomenė jau labiau supranta – reikia važiuoti atsargiau, parinkti tinkamas padangas. Taip, pas mus dar ne visada taip yra, bet reikia nepamiršti, kad ir Maskva ne per dieną buvo pastatyta. Esame jauna valstybė ir mums augti iki to lygio, kurį pasiekė Skandinavijos šalys. Kita vertus, padėtis per pastaruosius kelerius metus jau pagerėjo ir Lietuvoje“, - tvirtino pašnekovas.

Jis neslėpė pritariantys minčiai, jog ypač jauniesiems variuotojams, kurie linkę padaryti daugiau nusižengimų, privaloma tvarka turėtų būti dėstomi ir ekstremalaus vairavimo kursai.

„Tikrai nebūtų blogai. Mokslų nė vienoje srityje per daug nebūna, bet tai – tik viena priemonių ir ne man tai spręsti. O kol kas vairuotojai patys gali prieš važiuodami įvertinti eismo sąlygas, mat kelių direkcija yra sukūrusi svetainę eismoinfo.lt, kur galima pažiūrėti eismo sąlygas visoje Lietuvoje, kokia dangos būklės, koks vėjas ir panašiai“, - sakė N. Abukauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kručinskai vaiko teisių į namus nebeįsileis: gyvename baimėje (60)

Eglė ir Gintaras Kručinskai atgavo vaikus po to, kai sutiko su Vaiko teisių apsaugos tarnybos...

Premjeras dėl galimos įtakos konservatoriams kreipėsi į specialiąsias tarnybas papildyta Landsbergio ir VSD komentarais  (646)

Premjeras Saulius Skvernelis neatsiima savo žodžių, kad konservatoriams galimai įtaką galėjo...

Seimas taiso savo klaidas: padidino mokesčius turtingiesiems (10)

Priimdami mokesčių reformą parlamentarai praleido pro akis faktą, jog dideles pajamas...

Streikuojantys mokytojai sulaukia ir finansinės paramos (202)

Penktą savaitę streikuojantys mokytojai sulaukia ne tik moralinės, bet ir finansinės paramos.

Juozo Statkevičiaus ir Julijos Janus konfliktas internete sukėlė audrą: lietuviško kaimo šaknys išlindo (27)

Lietuviškosios mados korifėjus Juozas Statkevičius itin aštriai pakomentavo, ką mano apie...

Vyriausybė nenori Vėlinių paskelbti nedarbo diena (40)

Vyriausybė ketina trečiadienio posėdyje nepritarti Seimo narių siūlomoms Darbo kodekso...

Neramios kojos gali išvaryti iš proto: sindromas atsiranda dėl kelių medžiagų trūkumo (10)

Jei nuolat maudžia, trūkčioja, dilgčioja kojas, norite jas judinti, kad nors trumpam nieko...

Sumaištis Prancūzijoje: Maskva grįžta ir gali smogti daug taikliau (246)

Emmanuelis Macronas sėkmingai išsisuko nuo kibernetinių atakų ir melagingų pranešimų, kurie...

Prezidentūros atsakas Kremliui: uodui įkandus taip pat skauda (190)

Lietuvos atsakas į Rusijos agresiją Kerčės sąsiauryje yra reakcija į šliaužiančią Kremliaus...