Lietus, šlapdriba, šalnos ir net kruša – su tokiais iššūkiais šį pavasarį keliuose jau susidūrė vairuotojai ir sinoptikai kardinalių pokyčių nežada. Prognozuojama, kad savaitės pradžia bus itin šalta, netgi žiemiška – naktimis ir rytais termometrų stulpeliai kris žemiau nulio. Ne ką palankesnė vairuotojams bus ir antroji savaitės pusė, mat nors oras ir atšils, visas dienas prognozuojamas lietus.
Tokie permainingi orai vairuotojams jau pamiršusiems žiemos negandas spėjo pridaryti rimtų problemų – praėjusią savaitę šalyje įvyko net dvi masinės avarijos.
Po krušos – avarijų virtinė
Pirmoji masinė avarija po lietaus ir krušos praėjusį antradienį įvyko greitkelyje Vilnius- Panevėžys netoli viešbučio „Vilnius Grand Resort“.
Iš pradžių bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta, kad greitkelyje nuo kelio nulėkė du automobiliai važiavę į sostinės pusę. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, netrukus kitoje kelio pusėje nuo kelio nučiuožė dar trys transporto priemonės.
Į įvykio vietą atskubėjo policijos pareigūnai, medikai ir ugniagesiai. Atvykus pagalbai paaiškėjo, kad besilaukiančiai moteriai reikia pagalbos. Laimei, ji nebuvo prispausta. Gelbėtojai padėjo jai išlipti iš automobilio. Moterį medikai išsivežė apžiūrai.
Įtariama, kad palijus kelio danga tapo slidi, o vairuotojai neįvertino kelio dangos, dėl to ir nesuvaldė automobilių.
Penktadienį panaši avarija įvyko ir Kaune. Tiesa, kol kas tikslios avarijos priežastys neaiškios, tačiau oro sąlygos tądien irgi nebuvo palankios – visą dieną pliaupė lietus. Vis dėlto policijos pareigūnai šią masinę avariją sieja su pasirinktu nesaugiu greičiu bei saugaus atstumo nesilaikymu, oro ir eismo sąlygos nėra akcentuojamos.
Iš pradžių kauniečiai „Kas vyksta Kaune“ redakcijai pranešė, kad Kauno aplinkkelyje, netoli prekybos centro „Mega“ susidarė milžiniškos transporto spūstys. Vėliau paaiškėjo, kad eismas užsikimšo dėl masinės aštuonių automobilių avarijos.
Dėl gausybės eismo įvykių aplinkkelyje susidarė spūstys, kai kurie vairuotojai jose teigė praleidę net po pusantros valandos. Kaip DELFI informavo Kauno kelių policijos atstovai, šiame kelyje eismas piko valandomis būna labai intensyvus, visi susidūrę automobiliai važiavo maždaug 80 km/val greičiu. Nors toks greitis aplinkkelyje yra leistinas, tačiau, pastebi policijos atstovai, jis nėra saugus tokio intensyvumo kelyje.
Įspėja – metas pavojingas
Kad pavasario pradžioje, kai kelius neretai padengia plonas ledo sluoksnis ir dažnai merkia lietus, vairuotojai turėtų būti itin atidūs akcentuoja ir saugaus vairavimo ekspertai. Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Saugaus eismo laboratorijos vedėjo Vido Žuraulio, vairuotojai pasikeitę žiemines padangas į vasarines neturėtų skubėti atsipalaiduoti, nors, pastebi jis, dažnam to išvengti nepavyksta.
„Pačioje balandžio pradžioje pasikeitėme padangas ir galbūt daugumai vairuotojų psichologiškai atrodo, kad atėjo tas vasaros sezonas, padangos pakeistos ir ta slidi kelio danga arba padangų sukibimas šiais metais liko užmaršty. Tas balandis ir kiti mėnesiai, neskaitant tų tikrų vasaros mėnesių, gali būti labai apgaulingi“, - teigia ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių pavojų – naktį ir ankstyvais rytais pasitinkanti minusinė temperatūra. Tai, anot jo, ypač apsunkina vairavimo sąlygas, jei prieš tai pylė lietus, mat kelio danga tampa gerokai slidesnė.
„Ypač ankstyvomis ryto valandomis ar naktį ta temperatūra, matome, nukrenta apie nulį ar iki kokio 1 laipsnio šalčio. Tai iš tikrųjų labai pavojinga, nes dabartinės vasarinės padangos dirba pakankamai prastai žemose temperatūrose, o jeigu dar ant dangos atsiranda šiek tiek pašalusio vandens ar nedidelė ledo plėvelė, jos tikrai nebegeneruoja tokių vidutinių kibumo savybių“, - įspėja V. Žuraulis.
Pavojingiausia riba – tarp miško ir laukymės
Kad pavasarį vairuotojams reikėtų atidžiai sekti termometro stulpelį įsitikinęs ir „Saugaus vairavimo mokyklos“ instruktorius Rokas Markevičius. Tačiau, atkreipia dėmesį jis, svarbu ne tik suvokti, kokia temperatūra yra lauke ir kaip tai veikia eismo sąlygas, bet ir atitinkamai sumažinti greitį.
„Dabar jau kiekviename automobilyje yra termometrai. Jeigu temperatūra yra netoli nulio - +2, +1, matome tendenciją, kad slenka žemyn, kai kuriuose automobiliuose užsidega žvaigždutė, perspėjimas, reikėtų būti atidžiam ir sumažinti greitį, atidžiau stebėti dangą. Čia kalba labiau eina apie rajoninius, asfaltuotus užmiesčio kelius, kur temperatūros svyravimai jaučiasi labiau ir kur yra daugiau drėgmės“, - teigia R. Markevičius.
Anot jo, ne eismo sąlygos, o greitis dažniausiai tampa didžiausiu vairuotojų priešu ir nelaimių priežastimi. Specialistas pastebi, kad jei vairuotojas pastebėjo, jog ant kelio susiformavęs kad ir nedidelis sluoksnis ledo, greitų sumažinti reikia gerokai. Be to, R. Markevičius akcentuoja, kad budrūs turėtų būti ir tie vairuotojai, kurie prie žemos temperatūros įvažiuoja ar išvažiuoja iš miškingos vietovės.
„Galima priminti, kad įvažiuojant į mišką ar išvažiuojant iš jo, pavyzdžiui, vakare miške šilčiau, o laukymėse greičiau nukrenta temperatūra. Tai gali būti, kad per mišką važiuodami būsite pliusinėje temperatūroje, o išvažiuosite į minusą. Ta miško ir laukymės riba yra pavojingiausia vieta“, - aiškina saugaus vairavimo mokytojas.
Baisi situacija, kai automobilis tampa nevaldomas
Pavasarį nereikėtų atsipalaiduoti net ir tada, pastebi specialistai, jei lauke temperatūra pliusinė, bet kelio danga yra šlapia ar smarkiai lyja, mat tada ne tik suprastėja matomumas, bet ir rizikuojama pakliūti į situaciją, kai automobilis dėl susidariusio vandens pleišto tampa nevaldomu.
„Kai šiaip šlapia arba lietus nėra stiprus, tai vairuotojai yra per visą žiemą išmokę važiuoti ir yra prisitaikę. Bet pavasarį kartais būna stiprios liūtys, kurios stipriai riboja matomumą ir nuo kelio nespėja nubėgti vanduo. Ypatingai magistraliniais keliais važiuojant, jeigu vandens labai daug ir jeigu padangos nėra labai naujos, kartais net būna, kad nuo akvaplaningo net prasisukinėja ratas“, - sako R. Markevičius.
Jis teigia ir pats kartą pakliuvęs į tokią situaciją. Anot jo, vienas pagrindinių būdų išvengti šios pavojingos situacijos – gerokai sumažinti greitį: „Man teko ir pačiam patirti tokį dalyką. Tu važiuoji ir matai, kad lyg automobilis ant kelio laikosi, bet rodyklės pradeda šokinėti, o tai reiškia, kad pradeda prasisukinėti ratas, tada ant rodyklių staiga pašoka greitis ir variklio sūkiai. Ir būna labai prastas matomumas. Tai vėlgi, arba reikėtų labai lėtai važiuoti, arba, kaip jau galbūt teko matyti, per labai intensyvų lietų automobiliai sustoja kelkraštyje“.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad lėtas važiavimas esant smarkiai liūčiai taip pat gali būti pavojingas, esą jei matomumas blogas greičiau atvažiuojantis automobilis gali jūsų nepastebėti arba pastebėti per vėlai.
„Sustojimas kelkraštyje yra sprendimas dėl matomumo. Jeigu yra tiesiog slidu, bet matomumas pakankamai geras, jūs galite važiuoti lėčiau. Man yra tekę iš Molėtų į Vilnių grįžti 30 km/val greičiu ir visas srautas važiavo tokiu greičiu, toks buvo saugus greitis. 40 km/val greičiu važiuoti jau buvo nebesaugu. Jeigu yra geras matomumas, bet blogas sukibimas, reikia važiuoti lėtai. Kuo blogesnis sukibimas – tuo lėčiau, bet kelionę galite tęsti. Šiaip yra tokia bendra teorija, kad saugu yra važiuoti, kai prieš save matai 3-4 sekundes kelio. Reiškia, jei matai 100 metrų, važiuoji vienokiu greičiu, jei matomumas tik 20 metrų, greitis turi būti atitinkamai penkis kartus lėtesnis“, - aiškina specialistas.
Svarbi kelio danga ir oro slėgis padangose
Kad akvaplaningo galima išvengti važiuojant mažesniu greičiu antrina ir V. Žuraulis. Vis dėlto specialistas atkreipia dėmesį, kad kritinis greitis, kai padanga nebespėja iš po savęs išspausti vandens, ne visiems automobiliams yra vienodas.
„Tik didinant važiavimo greitį ir pasiekus tam tikrą kritinį greitį atsiranda tas vandens įsiskverbimas į kontaktinį plotą tarp kelio paviršiaus ir padangos. Kitaip tariant, padanga nebespėja išspausti vandens, kad atsirastų ta molekulinė sąveika tarp kelio paviršiaus ir padangos. Kitas dalykas (kuris lemia avaplaningo susidarymą – DELFI) pati padanga. Jeigu yra tinkamas rašto protektoriaus gylis (daugiau nei 1,6 mm - DELFI), vanduo lengviau ir greičiau išspaudžiamas, atitolinama ta kritinė greičio riba. Svarbus netgi padangų raštas, raštų forma. Būna specialios formos, kurios efektyviau išspaudžia vandenį ir greičiau sukimba, atitolinama ta greičio riba“, - aiškina ekspertas.
Be to, specialistai pastebi, kad didesnė akvaplaningo tikimybė atsiranda, kai važiuojame naujai nutiestu lygiu keliu, mat vanduo ant tokios kelio dangos pasiskirsto tolygiai ir sunkiau nubėga.
Šiuo atveju mažiau pavojingi yra siauri, dviejų eismo juostų keliai, nes jų paviršius dažniausiai daromas taip, kad turėtų nuožulnumą į vieną ir kitą pusę, todėl vanduo spėja greitai nubėgti. Tačiau važiuojant magistralėmis, kuriose yra po dvi eismo juostas abejomis kryptimis, akvaplaningui susidaryti yra didesnė tikimybė, nes nuo tokio kelio paviršiaus vanduo nespėja greitai pasišalinti.
V. Žuraulis taip pat akcentuoja, kad akvaplaningas gali susidaryti ir provėžotuose keliuose: „Jeigu kelias provėžotas, danga ne visai lygi, vanduo tinkamai nenuteka, ne visai tinkamas nuolydis, tai skatinamas storesnio vandens kiekio susidarymas vėžėse ir intensyvesnis akvaplanavimas. Tai, aišku, vairuotojas turi sumažinti greitį, pasirinkti važiavimą ne per provėžos centrą, o šiek tiek per kraštą“.
Esant drėgnam orui vairuotojams, pastebi V. Žuraulis, rekomenduojama pasitikrinti ir oro slėgį padangose, mat jei jis per mažas „padanga nebegeneruoja optimalių sukibimo savybių“.
„Ji yra šiek tiek subliuškusi, vidinė padangos kontakto dalis yra ne taip stipriai prispaudžiama, kraštai yra labiau prispaudžiami ir tai apsunkina vandens išspaudimą iš kontaktinio paviršiaus. Dėl to dabartiniuose, naujuose automobiliuose diegiamos padangų slėgio atvaizdavimo ir indikavimo sistemos“, - aiškina specialistas.
