Plūsta pagalbos ieškantys, stresą patiriantys studentai

Vilniaus universiteto sveikatos psichologė Ieva Vasionytė teigia, jog stresas egzaminų sesijos metu yra reikalingas. „Jis mobilizuoja ir padeda būti produktyviu ruošiantis egzaminams, padeda suspėti su terminais, susikaupti. Primena, kad reikia dirbti, o ne degintis saulėje. Tačiau kai kuriems studentams streso lygis pakyla tiek, kad pradeda daryti daugiau žalos nei naudos“, – pastebi psichologė.

Pakilęs streso lygis kelia daug pavojų: sutrinka miegas, nusilpsta imunitetas ir pradedama sirgti, o egzamino metu, atrodo, išgaruoja viskas, ką studentas buvo išmokęs. „Tai, kad egzaminai kelia didelę įtampą rodo ir itin didelis studentų susidomėjimas egzaminų streso valdymo mokymais, rengiamais mūsų centro. Dienai nepasibaigus visos vietos jau būna užpildytos“, – teigia I. Vasionytė.

Sesijos metu žymiai išauga žalingų įpročių tikimybė

Deja, ne visi studentai renkasi sveikus streso valdymo būdus, ar ieško galimybių jų išmokti. „Pasak tyrimų, egzaminų sesijos metu tabako, kofeino ir energetinių gėrimų vartojimas išauga, o alkoholio sumažėja. Tai aiškinama tuo, kad alkoholio vartojimas paprastai vyksta grupėmis, tam reikia susirinkti ir skirti papildomai laiko, kurį studentai sesijos metu itin brangina. Tačiau cigaretėms, kavos puodeliui ar energetiniam gėrimui laiko reikia mažiau, todėl naudoti tai kaip streso valdymo būdą yra lengviau ir patogiau“, – sako specialistė.

I. Vasionytės teigimu, kalbant konkrečiai apie alkoholį, nors jis ir suteikia laikiną atsipalaidavimą, šis poveikis yra trumpalaikis. Nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia miego problemas, ilgalaikėje perspektyvoje dėl jo prastėja studijų rezultatai, nes jis paveikia žmogaus kognityvinius (mąstymo) gebėjimus.

Bėgant laikui, alkoholio reikia vis daugiau

Psichologė perspėja, jog pastovus alkoholio vartojimas pakelia streso hormono kortizolio lygį ir kai jis ilgai išlieka aukštas, jis tampa žalingas: suprastėja atmintis, gebėjimai priimti sprendimus, sukaupti ir išlaikyti dėmesį, mokytis. „Be to, ilgai vartojant alkoholį, smegenyse pasikeičia neurotransmiterių veikla ir vis daugiau alkoholio reikia norint nusiraminti, padidėja depresijos ir augančio nerimo rizika. Studentai, kurie yra linkę dažnai stresą malšinti alkoholiu, yra labiau linkę sirgti psichikos sutrikimais.“
Jaunimas linksminasi klube

Svarbu žinoti ir tai, kad stresas keičia alkoholio poveikį: „Yra tyrimų, kurie rodo, kad išgyvenant stresą, tie, kurie šiaip nuo alkoholio pralinksmėja ir įgauna daugiau energijos, išgyvendami stresą nuo alkoholio tampa apsnūdę, o tie, kuriuos paprastai alkoholis veikia raminančiai, „sumaišę jį su stresu“ tampa ne tokie apsunkę ir labiau linkę pervartoti alkoholio, nes siekia sulaukti to paties raminančio efekto, todėl geria daugiau“, – teigia I. Vasionytė.

Alkoholio poveikis priešingas nei tikimasi

Gydytojos psichologės teigimu, alkoholio vartojimas sustiprina ir prailgina asmens reakciją į stresą. Tai reiškia, kad jeigu egzamino išvakarėse nusprendėte atsipalaiduoti ir išgerti, kitą rytą Jūsų gebėjimai atlikti egzamino užduotis bus prastesni. „Jeigu nuspręsite taip atsipalaiduoti rašydami baigiamąjį darbą, kitą dieną labiau jaudinsitės ir nerimausite dėl savo rezultatų ir tai mažins Jūsų darbo efektyvumą bei produktyvumą. Jeigu manydami, kad egzaminą parašėte blogai, nuspręsite nusivylimą savimi paskandinti alkoholyje, pasibaigus alkoholio poveikiui, šis jausmas taps dar stipresniu ir truks ilgiau.“

Kaip žmogų veikia stresas priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo gėrimo intensyvumo, dažnumo, ar šeimos istorijoje yra asmenų, turinčių priklausomybę, asmenybės ypatumų.

Išeičių yra daug, o alkoholio tam neprireiks

Alkoholio gėrimas yra savotiška vengimo strategija, kuri pasirenkama tuomet, kai nesiseka susitvarkyti su esamomis problemomis ir norisi jas pamiršti, atidėti, nukreipti dėmesį nuo jų. „Geriausias būdas susitvarkyti su stresu yra nebūti vienam ir šnekėtis. Tie studentai, kurie turi didesnį socialinį (draugų, artimųjų) palaikymą, rečiau nutaria sesijos metu malšinti įtampą alkoholiu.

Taip pat būtina derinti poilsio ir darbo rėžimą, rasti laiko atsipalaiduoti kitais būdais: pažiūrėti filmą su draugais, išeiti pasivaikščioti“, – pataria specialistė ir priduria, kad sportas, judėjimas yra didžiausias streso priešas ir visai be reikalo sesijos metu, taupydami laiką, daugelis studentų jį pamiršta. „Būtent sportas suteikia energijos pojūtį, mažina mieguistumą mokantis, skatina endorfinų ir kitų hormonų, teikiančių pasitenkinimo savimi jausmą, išsiskyrimą. Taip pat sportas kur kas geriau už alkoholį mažina nerimą. Net ir 30 minučių mankšta iš ryto, arba pusvalandis spartaus ėjimo link bibliotekos tampa tarsi ekologiškas kuras, pagerinantis smegenų variklio darbą.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (38)