Vienos iš saulės technologijų klasteriui priklausančios „BOD Group” vadovas Vidmantas Janulevičius įsitikinęs, kad po 50–100 metų pasaulyje iš saulės energetikos bus gaunama apie 70–80 elektros energijos. Matydamas perspektyvą ir vedamas noro būti lyderiais saulės modulių gamybos srityje jis planuoja, kad iki 2018 m. bus sukurta keli šimtai naujų darbo vietų lietuviams, investuota daugybė privačių investuotojų lėšų, o Lietuva gaus pripažinimą tarptautiniu mastu.

„Mūsų temperatūrinis režimas Lietuvoje yra beveik idealus. Geresnė vieta saulės energetikai yra tik Vokietijos pietuose ar šiaurinėje Italijos dalyje. Mes esame kiek šiauriau, bet mūsų moduliai daugiausiai energijos pagamina vasarį ir kovą, kai saulė šviečia labai stipriai, tačiau yra minusinė temperatūra. Puslaidininkiai turi savybę, kad kuo šalčiau, tuo daugiau energijos jie gamina. Netgi yra ištirta, kad skirtumas – 10 proc. Visur, kur yra brangi elektra, mes turime perspektyvų. Ne išimtis ir Lietuva – esame pribrendę saulės energetikai”, – patikino V. Janulevičius.

Pasak jo, dabar būtent tas metas, kai Lietuva gali įšokti į energetinio modernėjimo traukinį ir netgi šioje rinkoje pirmauti.

Planuoja įdarbinti net 300 lietuvių

„Pats klasteris yra gyvas veikiantis organizmas. Labiausiai džiaugiamės tuo, kad po vienu stogu pavyko suburti dalinai skirtinga veikla užsiimančias įmones, kurios viena kitą papildo, o ne konkuruoja tarpusavyje, kaip dažnai būna mūsų šalyje. Jau dabar galime pasidžiaugti tyrimų rezultatais ir tuo, kad artėjame prie tam tikros technologijų laboratorijos įdiegimo. Tai bus ketvirtos kartos (trečios kartos elementų pasaulyje yra tik 7 proc. – daugiausiai jų yra Azijoje) saulės elementų tyrimų laboratorija – panaši yra tik Singapūre. Tad įvertinę patogią lokaciją ir kvalifikuotus mūsų šalies specialistus pagrindiniais jos partneriais sutiko būti vokiečių įmonė „Sigulus Technologies AG” – jie Lietuvoje steigs savo padalinį, kuriame nuolat dirbs 4–6 mokslininkai”, – džiaugėsi V. Janulevičius.
Artūras Zuokas, Vidmantas Janulevičius, Algirdas Butkevičius

Jis pasakojo, kad pagrindinis klasterio tikslas – bent 15 proc. padidinti saulės elementų aktyvumą išlaikant tokią pat savikainą. Pasak V. Janulevičiaus, tai bus didelis proveržis rinkoje, kuris sukurs naujos kartos įrenginių patobulinimą jau egzistuojančioms linijoms.

„Mes norime atlikti tyrimus kuo arčiau mūsų gamybinės linijos, kad savo laboratorijoje galėtume atnaujinti pirmo–trečio lygio saulės elementus iki ketvirto lygio. Mums atsiveria didelė pasaulio rinka ir tokiu būdu mes galėtume parduoti milijardus tokių įrenginių. Būtent todėl labiausiai norime ištirti ketvirtą kartą, paruošti pajėgumus ir ateityje atidaryti gamybinį padalinį, kuriame būtų surenkami nauji įrengimai, kurie vėliau būtų eksportuojami po visą pasaulį”, – tikslus atskleidė specialistas ir įvardijo, kad tam būtų samdoma bent 300 aukštą pridėtinę vertę sukuriančių specialistų.

Atrado unikalumą, kuris išskiria iš Azijos šalių

Pasak jo, visi tie lūkesčiai materializuojasi – klasteris šiandieną vykdo tyrimus, pavyzdžiui, ieško sprendimo, kuo pakeisti sidabrinius kontaktus, kas leistų atpiginti savikainą, ieško sprendimų, kaip sumažinti kaštus, kaip dar kartą panaudoti jau naudotą silicį, mokosi iš blogų pavyzdžių, dalyvauja įvairiose programose. Taip pat ugdosi darbuotojus, kad ateityje nereikėtų kreiptis į užsienio specialistus

„Akivaizdu, kad Europa ieško savo kelio, nebenorima produktų gaminti tik masėms. Tipininis standartinis jėgainės pastatymas laukuose nebeišsprendžia kylančių problemų ir poreikio, nes paskui reikia tą gautą elektrą transportuoti. Kuo toliau, tuo labiau Europa gręžiasi į pastatuose integruojamus sprendimus. Pavyzdžiui, tipinius vienodos spalvos, sudėtingumo ir dydžio objektus puikiai ir pigiai gamina ir Azijos šalys, tačiau būtent integruoti į pastato fasadus sprendimai, pavyzdžiui, įvairaus dydžio izoliacinė medžiaga, yra Europos niša, kur mes einame ir ko siekiame. Šie modeliai suteikia pranašumą prieš Azijos šalis. Modulį, kuris tiktų, pavyzdžiui, apšviesti kelio ženklą, mašinų statymosi aparatą, pasikrauti elementui, galima pagaminti nuo 40 centimetrų iki 8 metrų dydžio. Esame unikalus tuo, kad galime pagaminti ir išgaubtą plokštę, kuri būtų nuo 5 iki 16 milimetrų storio. Ją galima naudoti vietoje stiklo, vitrinos ar fasado”, – pasakojo V. Janulevičius.

Maža to, taip gaunama energija apsaugo nuo didesnių išlaidų – nereikia jos transportuoti, elektros praradimai ir nuostoliai taip pat yra unikalūs.

Eksportuoja 100 proc. gaminių

Nors specialistas patikino, kad Lietuva yra pribrendusi naujovėms saulės energetikos srityje, pripažįsta, kad nuo praėjusių metų lapkričio savo veiklą vykdanti įmonė visą savo produkciją eksportuoja į 20 atskirų pasaulio įmonių keturiolikoje pasaulio šalių.

„Jeigu nebus poreikio Lietuvoje, žinoma, ir toliau savo produkciją šimtu procentu eksportuosime kitur. Tačiau nemanau, kad tai labai blogai. Vien gamindami tokius produktus esame unikalūs. Išgirdę apie mūsų veiklą užsieniečiai iš pradžių išpučia akis, bet kai apsilanko gamykloje, pripažįsta, kad savo lygiu lenkiame juos du ar tris kartus. Mūsų pastatas yra pirmas Europoje pastatas, kuris naudoja geoterminę energiją pramoninių įrenginių aušinimui už ką praėjusiais metais gavome apdovanojimą iš Vokietijos energetikos ministerijos kaip energetiškai efektyviausias pastatas. Taip pat siūlome gerą kainos ir kokybės santykį bei suteikiame bent 10 metų ilgesnę garantiją nei Azijos gamintojai”, – pasakojo specialistas.

Jis atviravo, kad užsakymų – toli gražu netrūksta, o įmonė gamybine prasme užimta iki pat vėlyvo rudens.

„Lietuviai turi išmokti didžiuotis savo šalimi. Būsiu atviras, daug keliauju ir užsienyje praleidžiu virš 100 dienų per metus, todėl matau, kad nesame prastesni už kitus. Mūsų mentalitetas nėra tiek prastas, kaip kitose vakarų šalyse. Lietuvą pasaulis jau atranda, įmonės noriai investuoja į mūsų šalį, nes mato, kad esame darbštūs ir esame sudarę įvaizdį, kad turime daug gerų specialistų. Todėl palinkėčiau mažiau skųstis ir kuo daugiau daryti bei pasitikėti vieni kitais”, – linkėjo verslininkas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (215)