Vilniuje pristačius geltoną sankryžų ženklinimą, tarp vairuotojų pasigirdo pasimetimo ir nežinios šūksniai, kurie ilgainiui aprimo, tačiau DELFI skaitytojai ir gerbėjai socialiniuose tinkluose iki šiol nesutaria, ar šis sprendimas išties pastūmėjo Vilniaus transporto sistemą į priekį. O gal viskas liko taip pat?
© DELFI / Tomas Vinickas

Anot ekspertų, šis ženklinimas seniai plačiai naudojamas kitose šalyse, didmiesčiuose, kur susiduriama su tokiomis pačiomis problemomis – sankryžų užblokavimu, grūstimis. Remiantis tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė patirtimi, „geltonasis voratinklis“ įteisintas ir Lietuvoje bei nupieštas didžiosiose Vilniaus sankryžose, norint vairuotojus priversti elgtis atsargiau ir kultūringiau.

Tai – priminimas

Kai kurie skaitytojai yra įsitikinę, kad toks sprendimas – priminimas vairuotojams apie Kelių eismo taisyklėse (KET) numatytą saugų važiavimą per sankryžas: esą yra šis geltonas ženklinimas ar nėra, įvažiuoti į sankryžą negalima tol, kol joje yra susidariusi spūstis. „Gal dabar, kai tos linijos nupaišytos, žmonės nebus tokie užmaršūs?“ – svarstė skaitytojas.

Dar viena skaitytoja džiaugėsi, kad geltoni kvadratai reikalaus vairuotojų atidumo ir bus mažiau „grybaujančių“ vairuotojų, kurie viduryje sankryžos stovi net ir degant raudonam šviesoforo signalui ir trukdo kitiems eismo dalyviams.

Kiti patvirtino, kad naujasis ženklinimas ne tik primena, bet ir apriboja neetiškus vairuotojus ir prisideda prie kultūringo vairavimo Lietuvos keliuose skatinimo. Ne vienas skaitytojų pasitelkė Jungtinės Karalystės pavyzdį: esą ten įdiegus šį ženklinimą, sankryžose tapo ramiau ir spūsčių sumažėjo.

Tačiau ne vienas pasisakęs žmogus abejojo šalies vairuotojų savimone: „Tai nepakankama priemonė, reikia imtis griežtesnių – mirksinčios žalios šviesos panaikinimas, važiavimo per geltoną šviesoforo spalvą sugriežtinimas ir kitos“, kai kurie kalbėjo ir apie užkardas sankryžose.

Kaip vieną pagrindinių priemonių, DELFI skaitytojai įvardina šviesoforų mieste sureguliavimą ir pastangas sukurti žaliąsias bangas.

Pažeidėjai dar nebaudžiami

Ką sankryžose pakeitė naujas ženklinimas, dar anksti vertinti, nes nuo pakeitimų praėjo tik kelios savaitės – taip tvirtina savivaldybės įmonės l.e.p. „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė: „Galima tik pasidžiaugti, kad vairuotojai tapo tolerantiškesni vieni kitų atžvilgiu, nes matydami kliūtį už sankryžos jie stengiasi nebevažiuoti, suprasdami, kad jų įvažiavimas gali blokuoti kitas transporto priemones.“

M. Gusarovienė pastebėjo kita kryptimi važiuojančiųjų eismo srauto pralaidumo pagerėjimą, tačiau pagrindinis tikslas, kodėl šie pakeitimai buvo pasiūlyti ir įdiegti – vairuotojų dėmesio atkreipimas ir priminimas jiems, kad nevalia įvažiuoti į sankryžą, kai joje ar už jos yra kliūtis, dėl kurios įvažiavus į sankryžą būtų blokuojamas eismas važiuojantiems kita kryptimi.

„Tai nėra nauja taisyklė, tai – tiesiog priminimas. Nepriklausomai nuo to, ar yra naujasis ženklinimas ar jo nėra, esmė tokia pati – Kelių eismo taisyklės draudžia įvažiuoti į sankryžą, kai joje ar už jos yra kliūtis, priverčianti vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Šis naujasis ženklinimas tik priminė galiojančią taisyklę“, – teigė M. Gusarovienė. Ji patikino, kad pagrindinis geltonojo voratinklio įdiegimo tikslas buvo labiau švietėjiškas – skatinti kultūringesnį vairavimą miesto gatvėse.

Ar vairuotojai laikosi šios taisyklės? „Reikia pripažinti, kad kai kurie vairuotojai šio Kelių eismo taisyklių draudimo nepaiso, taip sukeldami kitų vairuotojų nepasitenkinimą“, – sakė M. Gusarovienė ir priminė, kad už šį KET pažeidimą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą yra numatyta administracinė bauda nuo 28 iki 86 eurų.

Šiuo metu dar stebima situacija sankryžose, jos nuolat filmuojamos, o apie įžūlesnius pažeidėjus ir dažniau blokuojamas sankryžas pranešama policijai.

Sumažėjusios spūstys – papildomas efektas

„Kai neblokuojama sankryža ir transporto priemonės netrukdomai ją kerta, atlaisvinama gatvė kitoms transporto priemonėms, atvažiuojančioms iš paskos ir judančioms ta pačia kryptimi. Dėl to mažėja transporto grūstys šiose gatvėse“, – teigė M. Gusarovienė, tačiau šis važiuojamosios dalies ženklinimas sankryžose yra tik pagalbinė grūsčių mažinimo priemonė.

Pagrindinė priemonė, tai be abejo, kompleksinis šviesoforų eismo reguliavimas Vilniaus miesto sankryžose, t. y. žalių transporto koridorių (bangų) formavimas ir jų reguliavimas, pagal realius transporto srautus gatvėse.

„Šiuo metu stebime transporto srautus gatvėse, analizuojame kur ir kokius dar galima šviesoforų eismo reguliavimo ir valdymo gerinimus įdiegti“, – teigė savivaldybės įmonės vadovė.

Reikalinga baudų sistema

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas tvirtino, kad „naujasis kelio ženklinimas daugiau prisideda ne prie kelio spūsčių mažinimo, o prie vairuotojų kultūros kėlimo.“

Pasak mokslininko, „geltonas voratinklis sankryžose atkreips vairuotojų dėmesį, jie bus priversti pasidomėti, ką šis ženklinimas reiškia ir stengsis neužvažiuoti“.

„Tam, kad ši priemonė veiktų, reikalinga apgalvoti ir įdiegti baudų sistemą. Jei ji nebus sukurta, tai vairuotojai lygiai taip pat pradės pažeidinėti taisykles kaip ir pėsčiųjų perėjose: nors sakoma, kad ant jų sustoti draudžiama, spėkite, ar kas piko metu pristabdo prieš jas? Pėstiesiems dažniausiai tenka apeiti stovinčius automobilius“, – teigė S. Pukalskas ir pridūrė, kad kiekvienai diegiamai priemonei reikalinga priežiūra: jei jos nėra, tai ir puikūs ketinimai bei tikslai liks neįgyvendinti.

Du būdai vairuotojų kultūrai paskatinti

Paklaustas, kaip paskatinti vairuotojų kultūrą, pašnekovas sakė, kad yra tik du būdai. Vienas nelabai demokratiškas, tačiau greitai veikiantis: baudos. Antrasis – daug demokratiškesnis, tačiau trunkantis ilgai: švietimas, kai ilgai ir aiškinama, kokia yra nemandagaus ir taisyklėmis nepagrįsto elgesio žala, kokios gali būti pasekmės. S. Pukalskas pabrėžė, kad rezultatas naudojantis antruoju tikrai nebus sparčiai pasiektas.

Kokios priemonės gali padėti išvengti spūsčių? „Visiškai to pasiekti nepavyks, to neišvengia nė vienas didysis ir pažangiai savo transporto sistemą sutvarkęs vakarų pasaulio miestas. Tai – civilizacijos pirštas, nes kiekvienas geriau gyvenantis nori turėti ir vairuoti nuosavą automobilį“, – tvirtino S. Pukalskas.

Siekiant bent kiek sumažinti kamščių, reikalinga įdiegti visą kompleksą priemonių. Visų pirma, sankryžose yra numatyta maksimalaus pralaidumo riba, kurią padidinti galima tik pridėjus daugiau eismo juostų, tačiau tai yra labai brangu. Antrasis būdas – šviesoforų sureguliavimas, kai jie efektyviai tvarko transporto srautus ir padidina automobilių pralaidumą, formuodami žaliąsias bangas. Trečias būdas – švietėjiškos priemonės, kuriomis ugdomi atsakingesni ir greitesni vairuotojai, „nemiegantys“ prie sankryžų, užsidegus žaliam šviesoforo signalui.

„Susisiekimo paslaugos“ duomenimis, kai kurių gatvių pralaidumas jau dabar viršija jų teorines galimybes, tad tose vietose eismo situacija būtų pagerinta atlikus reikalingus gatvių infrastruktūrinius pakeitimus. M. Gusarovienė prognozuoja, kad gatvėse eismas turėtų sumažėti atėjus III-o aplinkkelio statybos etapo pabaigai, kai jis bus atidarytas. Eismo spūstys turėtų sumažėti Laisvės pr., Ukmergės g. kitose.

DELFI primena, kad iki šiol paženklintos septynios Vilniaus sankryžos: Kalvarijų – Konstitucijos pr. – Šeimyniškių, Kalvarijų – Kareivių – Ozo gatvių sankryžą, Žirmūnų – Kareivių gatvių sankryžą, Laisvės pr. – Rygos g. sankryžą, Kalvarijų g. – A. Juozapavičiaus g. sankryžą, Švitrigailos – J. Basanavičiaus gatvių sankryžą ir Savanorių pr. – Žemaitės g. sankryžą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Milijonieriumi prisistatantis Aaronas Perezas sėdo į kalėjimą JAV, laisvėn išeis tik 2022-aisiais (132)

Mūsų šalyje puikiai žinomas, dažnai viešintis ir dar visai neseniai nepilnametę sužadėtinę...

Teks prisitaikyti prie naujo klimato: nei vasaros, nei žiemos nebebus tokios, kaip anksčiau (91)

Ekstremalūs orų pokyčiai, kai vienus kraštus skandina potvyniai, o kitus kepina nebūdingas...

Valdžia turi realų kainų mažinimo įrankį, tačiau elgiasi priešingai? (1)

Valstybė gali mažinti kainų augimą dviem būdais – didindama konkurenciją ir šviesdama...

Andrius Tapinas. Dienos, kai valstiečiams eina (449)

Kolega Rimvydas Valatka įdomiai rašo apie paskutinius neribotos valstiečių arogancijos metus.

Įspėjimas iš Prahos: vyksta intervencija Zemanas atsitvėrė tylos siena  (15)

Čekija ir Slovakija antradienį mini 50 metų senumo įvykius, kai sovietų tankai sutriuškino...

Prie sostinės daugiabučių nebeliks įprastų šiukšlių konteinerių: kokie pokyčiai laukia gyventojų (18)

Liepos pabaigoje Vilniuje, Karoliniškėse, buvo pristatyta nauja atliekų surinkimo aikštelė. Joje...

Kraupūs vaizdai iš Lietuvos fermų: štai kokį pragarą turi iškęsti bejėgiai žvėreliai (271)

DELFI pasiekė šokiruojanti filmuota medžiaga iš Lietuvoje esančių kailinių žvėrelių ūkių....

Pavojus dėl tymų grėsmingai auga: susirgo rekordiškai daug europiečių (64)

Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Europoje tymais...

Afganistano sostinė atakuota raketomis, vyksta susirėmimai atnaujinta 13.24 (100)

Šalia Afganistano sostinės diplomatinio rajono antradienį anksti ryte nukrito mažiausiai...

Rusijoje SSRS laikų laboratorija paversta į kriptovaliutos kasyklą (3)

Viena Rusijos bendrovė pirmadienį atidarė, jos teigimu, didžiausią šalyje kriptovaliutos...