aA
Kiekvienais metais vis daugiau užsieniečių renkasi studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, šiais metais iš svetur atvykęs jaunimas sudaro 4,4 proc. visų šalies studentų. Kas juos traukia į Lietuvą?
R. Leonavičius
© Asmeninio albumo nuotr.

ŠMM nurodo, kad šiemet Lietuvoje studijuoja 5,5 tūkst. užsieniečių (be mainų programos studentų) iš Ukrainos, Kinijos, Moldovos, Pietų Korėjos, Izraelio, Baltarusijos ir kitų pasaulio valstybių.
Iš svetur atvykę jaunuoliai dažniausiai universitetuose renkasi medicinos bei vadybos studijų kryptis, o kolegijose populiariausi vadybos bei perspektyviausiais laikomi informacinių technologijų mokslai.

Pernai studijas baigė 743 užsieniečiai

Pasak ŠMM, užsienio studentus pritraukę 35 Lietuvos aukštosios mokyklos – 19 universitetų ir 16 kolegijų. Daugiausiai jaunimo mokosi Vilniuje veikiančiame baltarusiškajame Europos humanitariniame universitete – 1065. Taip pat 775 užsieniečiai yra pasirinkę Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, o 585 – Kauno technologijų universitetą. Iš kolegijų dominuoja Kauno kolegija, priėmusi 101 studentą. Į Vilniaus kolegiją atvykę 63, o į Alytaus – vienu studentu mažiau.
Per pastaruosius trejus metus užsienio studentų skaičius kito. 2014 m. studijas Lietuvoje baigė 653, 2015 m. – kiek mažiau – 632, o pernai absolventų skaičius siekė 743.

Norint išsaugoti ir kartu pritraukti studentus, vykdoma mokslo bei studijų pertvarka, kuria siekiama didinti tarptautinį Lietuvos aukštojo mokslo matomumą, kad į šalies aukštąsias mokyklas atvyktų kuo daugiau užsienio studentų. Anot ŠMM, siekiama, kad kitataučiai sudarytų daugiau nei 10 proc. visų Lietuvos studentų.

Siekti bakalauro, magistro ar daktaro laipsnių gali visi Europos Sąjungos narių bei Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai. Kaip ir lietuviai, užsieniečiai konkurso būdu gali pretenduoti į norimas studijų programas. Atvykęs jaunimas turi teisę dirbti iki 20 val. per savaitę, o baigus studijas suteikiamas leidimas gyventi Lietuvoje, kol studentas ras darbo vietą.

Užsienio studentams siūloma ir parama, kurią nuo 2011 m. vykdo ŠMM. Finansinė 380 Eur parama skiriama tiems, kurie siekia įgyti magistranto diplomą. Be šių lėšų, jaunuoliai gali gauti ir išmoką studijų kainai padengti. Būtent 2016–2017 m. į paramą galėjo pretenduoti studentai iš Azerbaidžano, Gruzijos, Armėnijos, Japonijos ir kitų šalių.

Galimybės Vilniaus Universitete

Vilniaus universitete (VU) – mokosi apie 830 užsienio studentų. Šiuo metu bakalauro, magistro, vientisųjų, doktorantūros bei rezidentūros siekiančių užsieniečių yra 419. O likusi dalis – pagal mainų programas į šalį atvykę jaunuoliai.

VU duomenimis, įstaigoje mokosi studentų iš daugiau kaip 70 pasaulio valstybių. Šiame universitete užsieniečiai dažniausiai renkasi ekonomikos, verslo, kalbų, medicinos, teisės, tarptautinių santykių, matematikos ir informatikos krypčių studijas.

Siekdamas sudominti studentus iš viso pasaulio, VU apie save žinią skleidžia per universitetus-partnerius, siūlomos programos pristatomos užsienio studijų mugėse, tarptautiniuose studijų paieškos portaluose (pavyzdžiui, „Study in Lithuania“) bei renginiuose, bendradarbiaujant su užsienio studijų konsultantais ir partneriais.

Į Lietuvą atvyko iš Urugvajaus

Lietuvoje 7 m. gyvenantis Rimas Leonavičius (21 m.), gimęs ir augęs Urugvajuje, studijoms pasirinko VU. Universitete jis stengiasi įgyti Žurnalistikos bakalauro laipsnį. Vaikinas sako, kad apie šią kryptį galvojo nuo paauglystės.

„Tokios studijų programos norėjau dar būdamas Urugvajuje, todėl maniau, kad pratęsti norą Lietuvoje neturėtų būti kliūtis. Jei mokaisi gerame universitete ir skiri laiko bei dėmesio, dedi pastangas dėl būsimos profesijos – kalba, aplinka ir kiti dalykai neturėtų trukdyti“, – apie studijas Lietuvoje kalba R. Leonavičius.

Paklaustas, kodėl siekė specialybės, kuri reikalauja gero lietuvių kalbos išmanymo, žurnalistikos pirmakursis sako, kad nemanė, jog nacionalinė kalba bus tokia reikalinga. Pasak R. Leonavičiaus, jis moka tiek rašyti, tiek kalbėti lietuviškai, nors jaučiasi ispaniškas akcentas, o kartas nuo karto pasitaiko klaidų.

„Įstojęs pamačiau, kiek daug tos kalbos reikės. Sunkumai privertė sustabdyti studijas, tačiau suvokiau, kad, kalbėdamas apie tokią situaciją su pačia fakulteto bendruomene, galiu gauti tinkamas sąlygas, todėl tęsiu mokslus“, – pasakoja VU studentas.

Būsimas žurnalistas džiaugiasi tolerantiška universiteto bendruomene. Anot vaikino, užsieniečiai priimami šiltai ir nepasijaučia blogai tarp kitų studentų.

Kalbėdamas apie studijas Lietuvoje, R. Leonavičius tikina, kad visada yra kur tobulėti: „Svarbu, kad universiteto valdyba nepamirštų, kad patys studentai kuria universitetą.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (56)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (5)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (18)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (524)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (510)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (1)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (221)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (7)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (176)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...