aA
Kiekvienais metais vis daugiau užsieniečių renkasi studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) duomenimis, šiais metais iš svetur atvykęs jaunimas sudaro 4,4 proc. visų šalies studentų. Kas juos traukia į Lietuvą?
R. Leonavičius
© Asmeninio albumo nuotr.

ŠMM nurodo, kad šiemet Lietuvoje studijuoja 5,5 tūkst. užsieniečių (be mainų programos studentų) iš Ukrainos, Kinijos, Moldovos, Pietų Korėjos, Izraelio, Baltarusijos ir kitų pasaulio valstybių.
Iš svetur atvykę jaunuoliai dažniausiai universitetuose renkasi medicinos bei vadybos studijų kryptis, o kolegijose populiariausi vadybos bei perspektyviausiais laikomi informacinių technologijų mokslai.

Pernai studijas baigė 743 užsieniečiai

Pasak ŠMM, užsienio studentus pritraukę 35 Lietuvos aukštosios mokyklos – 19 universitetų ir 16 kolegijų. Daugiausiai jaunimo mokosi Vilniuje veikiančiame baltarusiškajame Europos humanitariniame universitete – 1065. Taip pat 775 užsieniečiai yra pasirinkę Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, o 585 – Kauno technologijų universitetą. Iš kolegijų dominuoja Kauno kolegija, priėmusi 101 studentą. Į Vilniaus kolegiją atvykę 63, o į Alytaus – vienu studentu mažiau.
Per pastaruosius trejus metus užsienio studentų skaičius kito. 2014 m. studijas Lietuvoje baigė 653, 2015 m. – kiek mažiau – 632, o pernai absolventų skaičius siekė 743.

Norint išsaugoti ir kartu pritraukti studentus, vykdoma mokslo bei studijų pertvarka, kuria siekiama didinti tarptautinį Lietuvos aukštojo mokslo matomumą, kad į šalies aukštąsias mokyklas atvyktų kuo daugiau užsienio studentų. Anot ŠMM, siekiama, kad kitataučiai sudarytų daugiau nei 10 proc. visų Lietuvos studentų.

Siekti bakalauro, magistro ar daktaro laipsnių gali visi Europos Sąjungos narių bei Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai. Kaip ir lietuviai, užsieniečiai konkurso būdu gali pretenduoti į norimas studijų programas. Atvykęs jaunimas turi teisę dirbti iki 20 val. per savaitę, o baigus studijas suteikiamas leidimas gyventi Lietuvoje, kol studentas ras darbo vietą.

Užsienio studentams siūloma ir parama, kurią nuo 2011 m. vykdo ŠMM. Finansinė 380 Eur parama skiriama tiems, kurie siekia įgyti magistranto diplomą. Be šių lėšų, jaunuoliai gali gauti ir išmoką studijų kainai padengti. Būtent 2016–2017 m. į paramą galėjo pretenduoti studentai iš Azerbaidžano, Gruzijos, Armėnijos, Japonijos ir kitų šalių.

Galimybės Vilniaus Universitete

Vilniaus universitete (VU) – mokosi apie 830 užsienio studentų. Šiuo metu bakalauro, magistro, vientisųjų, doktorantūros bei rezidentūros siekiančių užsieniečių yra 419. O likusi dalis – pagal mainų programas į šalį atvykę jaunuoliai.

VU duomenimis, įstaigoje mokosi studentų iš daugiau kaip 70 pasaulio valstybių. Šiame universitete užsieniečiai dažniausiai renkasi ekonomikos, verslo, kalbų, medicinos, teisės, tarptautinių santykių, matematikos ir informatikos krypčių studijas.

Siekdamas sudominti studentus iš viso pasaulio, VU apie save žinią skleidžia per universitetus-partnerius, siūlomos programos pristatomos užsienio studijų mugėse, tarptautiniuose studijų paieškos portaluose (pavyzdžiui, „Study in Lithuania“) bei renginiuose, bendradarbiaujant su užsienio studijų konsultantais ir partneriais.

Į Lietuvą atvyko iš Urugvajaus

Lietuvoje 7 m. gyvenantis Rimas Leonavičius (21 m.), gimęs ir augęs Urugvajuje, studijoms pasirinko VU. Universitete jis stengiasi įgyti Žurnalistikos bakalauro laipsnį. Vaikinas sako, kad apie šią kryptį galvojo nuo paauglystės.

„Tokios studijų programos norėjau dar būdamas Urugvajuje, todėl maniau, kad pratęsti norą Lietuvoje neturėtų būti kliūtis. Jei mokaisi gerame universitete ir skiri laiko bei dėmesio, dedi pastangas dėl būsimos profesijos – kalba, aplinka ir kiti dalykai neturėtų trukdyti“, – apie studijas Lietuvoje kalba R. Leonavičius.

Paklaustas, kodėl siekė specialybės, kuri reikalauja gero lietuvių kalbos išmanymo, žurnalistikos pirmakursis sako, kad nemanė, jog nacionalinė kalba bus tokia reikalinga. Pasak R. Leonavičiaus, jis moka tiek rašyti, tiek kalbėti lietuviškai, nors jaučiasi ispaniškas akcentas, o kartas nuo karto pasitaiko klaidų.

„Įstojęs pamačiau, kiek daug tos kalbos reikės. Sunkumai privertė sustabdyti studijas, tačiau suvokiau, kad, kalbėdamas apie tokią situaciją su pačia fakulteto bendruomene, galiu gauti tinkamas sąlygas, todėl tęsiu mokslus“, – pasakoja VU studentas.

Būsimas žurnalistas džiaugiasi tolerantiška universiteto bendruomene. Anot vaikino, užsieniečiai priimami šiltai ir nepasijaučia blogai tarp kitų studentų.

Kalbėdamas apie studijas Lietuvoje, R. Leonavičius tikina, kad visada yra kur tobulėti: „Svarbu, kad universiteto valdyba nepamirštų, kad patys studentai kuria universitetą.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvį papiktino apmokestinta taupymo sistema: tai atrodo veidmainiškai (1)

„Rašau jums norėdamas papasakoti, o gal ir atkreipti dėmesį, į vieną nelabai logišką...

Tėvą nustebino mokyklos klausimynas vaikui: renka statistiką apie pinigus, darbus ir namuose esančius daiktus (457)

„Ar Tavo namuose yra indaplovė?“ – tai tik vienas iš klausimų, į kuriuos turi atsakyti...

Po įspūdingos Zelenskio pergalės – pirmosios reakcijos iš Maskvos (1186)

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sekmadienį pareiškė, kad...

Gydytoja įspėja: šio maistinio elemento perdozavimas dar pavojingesnis už trūkumą (13)

Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daugybę sutrikimų – tai kretinizmas, pažeistos...

Kaip atrodė Velykos vienu sunkiausių laikotarpių Lietuvoje? (7)

Šv. Velykos – didžiausia religinė šventė kiekvienam krikščioniui. Nors mūsų laikais...

Kas žinoma apie sprogimus Šri Lankoje: pareigūnai įvardino kaltininkų grupuotę, aukų skaičius toliau auga sužeista 500 (9)

Virtinės Velykų dieną surengtų pražūtingų sprogdinimų nusiaubtą Šri Lanką pirmadienį...

Kęstutis Girnius. Seimas privalėjo tirti LRT (133)

Antradienį Konstitucinis teismas (KT) pradėjo nagrinėti Seimo narių grupės prašymą...

Apgaulingos išvaizdos pusryčiai tiems, kurie nemėgsta kiaušinių (6)

Nors per Velykas įprasta valgyti mėsos ir kiaušinių patiekalus, šis netikėtas užkandis jus...

Girtų britų linksmybėms ir vėl nebuvo ribų: šiemet apgulė ne tik gatves bei klubus, bet ir paplūdimius (87)

Iš britų (ne)mokėjimo linksmintis juokiasi ne tik vietinė, bet ir užsienio spauda: kasmet per jų...