Jau kitąmet gali keistis stojimų į aukštąsias mokyklas tvarka, prasitarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
© DELFI / Domantas Pipas

Penktadienį viešėdamas DELFI redakcijoje jis prabilo ir apie moksleivių laukiančius pokyčius, kurie turėtų būti įgyvendinti aukštojo mokslo reformos rėmuose.

Kur įstosi, lems ne egzaminų rezultatai, o pažymiai

„Aš tikiuosi, kad tai pavyks padaryti – nuo kitų metų moksleiviai, kurie pabaigs mokyklas, į aukštąsias mokyklas nebus priimami pagal baigiamųjų egzaminų tvarką, kaip dabar yra. Tikiuosi, kad bus žiūrima į mokymosi vidurkius 11-os, pavyzdžiui, 12-os klasės, kaip yra Vakarų Europoje“, – pranešė R. Karbauskis.

Anot jo, šį sprendimą norima priimti, nes ir moksleiviai, ir jų tėvai egzaminų sesijos metu patiria didelį stresą.

„Mokeisi gerai, įsisavinai. Egzaminai tik patvirtintų, kad tu esi pabaigęs tą kursą, kurį turėjai pabaigti mokykloje, kad esi vertas to atestato, kurį gauni, o pažymiai būtų tavo vidurkiai“, – aiškino politikas.

Prabilo apie stojamuosius į universitetus

R. Karbauskio teigimu, neteisinga, jei jaunuolis galbūt puikiai mokėsi, o per egzaminus, tarkime, susirgo – tai esą tragedija vaikui. Tiesa, tokiu atveju Lietuvoje numatyta galimybė egzaminus perlaikyti.

„Tie pažymiai, kuriuos gauna egzaminuose, gali nulemti jo ateitį. Jis gali neįstoti, pavyzdžiui, į Vilniaus universitetą dėl tų pažymių“, – kalbėjo politikas.

Pasak jo, Vakarų Europos valstybėse yra aukštųjų mokyklų, priklausančių geriausiųjų pasaulyje 50-ukui, kur norintis įstoti moksleivis teprivalo pateikti pažymių vidurkį ir motyvacinį laišką.

„Vieni universitetai darys susitikimus su būsimais studentais, kiti galbūt vertins motyvacinį laišką, bet visą laiką bus vidurkis“, – naują sistemą aiškino R. Karbauskis.


Rezultatus žinos dar pavasarį

Vadovaujantis tokia metodika, dvyliktokai esą dar pavasarį žinos, kad yra priimti į aukštąsias mokyklas – jiems tereikės pateikti dokumentus, kad vidurinio ugdymo mokykla pabaigta, ir informaciją, koks pažymių vidurkis turimas.

„Taip veikia Vakarų Europoje sistema, daugelyje šalių. Tai – daug teisingiau mūsų vaikų ir jų vaikų psichinės sveikatos prasme, motyvacijos“, – aiškino R. Karbauskis.

Pastebėjus, kad Lietuvoje mokyklų lygis yra labai nevienodas, skiriasi ugdymo kokybė, vienur pažymiai rašomi ir už gražias akis, o kitur keliami labai rimti reikalavimai, politikas ėmė tikinti, kad vaikai dėl to nekalti.

„Tas vaikas, kuris mokosi provincijos mokykloje, galbūt ne taip gerai aprūpintoje, su galbūt ne taip gerai paruoštais mokytojais, galbūt tuos pažymius turi šiek tiek geresnius, turi po to bendruose egzaminuose prastesnius rezultatus, bet ar jis dėlto kaltas? Jis tiesiog ten gimė, ten gyvena“, – savo įžvalgomis dalijosi R. Karbauskis.

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Karolina Pansevič

Švietimo ministerija šiuo klausimu jau dirba

Pasitikslinus, ar stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą pakeisti jie tikrai spės iki kitų mokslo metų, R. Karbauskis patvirtino, kad to pasiekti bus bandoma.

„Mes apie tai šnekame, Švietimo ir mokslo ministerija tuo klausimu dirba“, – prasitarė politikas.

Anot pašnekovo, tikrai ne vaikas ar jo tėvai pasirenka, kur mokytis. Todėl esą sistema, kuria siekiama vertinti moksleivius pagal mokymosi vidurkius, yra teisingesnė. Neva, kodėl turi kentėti tie, kurie paruošiami silpniau, tačiau yra motyvuoti.

„Pavyzdžiui, Skandinavijoje, Suomijoje vaikai iki 9 klasės pažymiais net nevertinami. Ir, kai Suomija aiškina, kodėl taip yra, sako, kad mokyklų neatskirtų, kad neatskirtų, kuri čia – geresnė, kuri – blogesnė, nes mes viską duodame, ką galime, ką sugebame duoti“, – aiškino R. Karbauskis.

Tikina, kad atlikti administracinių pokyčių negali

Pastebėjus, kad pati švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kalbėdama apie aukštojo mokslo reformą, pripažino, kad, nors buvo galima važiuoti greitkeliu, nuspręsta važiuoti plentu, R. Karbauskis tiesiog užsiliepsnojo.

„Daug žmonių, kurie yra profesionalai savo sričių (kaip ir ministrė), ne visiškai supranta, kad įstatymais mūsų galios yra apribotos. Mes universitetų administracine tvarka pakeisti, sujungti ar kažkaip kitaip pertvarkyti negalime“, – tikino jis.

Tiesa, valstybė yra aukštųjų mokyklų steigėja, tad, teoriškai, tokius sprendimus galima daryti.

„Galioje yra įsteigti, patvirtinti autonomiją, bet galioje nėra jų administruoti taip, kad mes galėtume jų savivaldą apriboti dirbtinai reformuodami. Nėra įmanoma priimti įstatymą, kad Lietuvos universitetai būtų sujungti į vieną ar du universitetus. Tai neįmanoma padaryti“, – vis kartojo R. Karbauskis.

Maža to, pridūrė jis, esą reformos esmė buvo pertvarkyti aukštojo mokslo sistemą taip, kad mažėtų studijų programų, galėtume teikti valstybinius užsakymus, augtų kokybė ir aukštasis mokslas taptų nemokamas, o ne kad būtų išreikštas nepasitikėjimas įstaigų administracija.

Nuo kitų metų – nemokamas aukštasis mokslas

„Nuo kitų metu mes turėsime nemokamą aukštąjį mokslą Lietuvoje. Tai yra, mes tuos dalykus įgyvendiname. Pasakėme labai aiškiai visoms aukštosioms mokykloms – turime per mažai studentų, jų visuomet mažėja (tokia demografinė padėtis), turime išplėtotą ir administracine, ir ūkine prasme, universitetų tinklą. Jo optimizavimas yra būtinas norint išgyventi. Niekas nenori uždarinėti bankrutuojančių universitetų. Mes šnekame apie tai, kad visi universitetai yra geri, visur dirba puikūs dėstytojai, puikūs profesoriai, mokosi geri studentai, bet reikia ieškoti sprendimų“, – strategiją aiškino R. Karbauskis.

Jis tikina, kad tokios mintys buvo išgirstos ir įvyko tai, ko padaryti esą daugiau nepavyko niekam – universitetai ėmė patys kalbėtis, kas su kuo turėtų susijungti.

„Jie efektyvins, mažins programų, kurios dubliuoja viena kitą, didins kokybę, išnaudos produktyviau visą bazę, kuri yra ir, atitinkamai, tai bus konkurencingesnis universitetas“, – kalbėdamas apie Aleksandro Stulginskio ir Vytauto Didžiojo planus jungtis, lūkesčiais dalijosi politikas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (4)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (141)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (75)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (157)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (106)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (9)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (19)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (10)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį (2)

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Neišnaudotų resursų dar turintis Maksvytis: tikiuosi, duosime gerą kovą „Lietuvos rytui“

Klaipėdos „Neptūnas“ nors ne tiesiausiu keliu, tačiau galingu akordu užbaigė...